Dvikamienių lietuvių vyrų vardų kirčiavimas: pirmųjų dėmenų tvirtagalė priegaidė

2015-04-15, prof. habil. dr. Antanas Pakerys

Šiame straipsnyje pateikiamos pagrindinės dvikamienių vyrų vardų pirmųjų dėmenų etimologijos, jų kirčiavimas lyginamas su pamatinių žodžių, taip pat su dabartinių pavardžių ir asmenvardinių vietovardžių kirčiavimo ypatybėmis.

Daugelio dvikamienių lietuvių vyrų vardų kirčiuotų pirmųjų dėmenų tvirtagalė priegaidė perimama iš bendrinių žodžių kirčiuotų šaknų, su kuriomis siejami tie dėmenys. Pirmųjų dėmenų aR, eR, iR, uR tipo tvirtagalių mišriųjų dvigarsių paprastai susidaro iš pamatinių žodžių nekirčiuotos šaknies heterosilabinių garsų. Ypač atidžiai nagrinėtini tie dvikamieniai vardai, kurių pirmųjų dėmenų priegaidė neatitinka kalbotyros darbuose nurodomų etimonų šaknies priegaidės. Vienais atvejais tai gali būti paskata ieškoti kitų žodžių, galėjusių tapti vardų darybos pamatu. Kitais atvejais gali kilti abejonių dėl vardų kirčiavimo normos kodifikacijos.

Dvikamienių vyrų vardų pirmųjų dėmenų priegaidę beveik visada liudija tokios pat sandaros pavardžių ir asmenvardinės kilmės vietovardžių kirčiavimas. Asmenvardžių pirmųjų dėmenų tinkama sąsaja su apeliatyvais, taip pat su asmenvardiniais vietovardžiais padeda lengviau įsidėmėti asmenvardžių kirčiavimą.

Išvados

1. Daugelio dvikamienių lietuvių vyrų vardų kirčiuotų pirmųjų dėmenų tvirtagalė priegaidė perimama iš bendrinių žodžių kirčiuotų šaknų su kuriomis siejami tie dėmenys.

2. Pirmųjų dėmenų aR, eR, iR, uR tipo tvirtagalių mišriųjų dvigarsių paprastai susidaro iš pamatinių žodžių nekirčiuotos šaknies heterosilabinių garsų.

3. Ypač atidžiai nagrinėtini tie dvikamieniai vardai, kurių pirmųjų dėmenų priegaidė neatitinka kalbotyros darbuose nurodomų etimonų šaknies priegaidės. Vienais atvejais tai gali būti paskata ieškoti kitų žodžių galėjusių tapti vardų darybos pamatu. Kitais atvejais gali kilti abejonių dėl vardų kirčiavimo normos kodifikacijos.

4. Dvikamienių vyrų vardų pirmųjų dėmenų priegaidę beveik visada liudija tokios pat sandaros pavardžių ir asmenvardinės kilmės vietovardžių kirčiavimas (jei pastarųjų tikrinių žodžių dėmenų priegaidė įvairuoja, kodifikuojant vardų kirčiavimą atsižvelgtina į sistemiškumo kriterijų).

5. Asmenvardžių pirmųjų dėmenų tinkama sąsaja su apeliatyvais, taip pat su asmenvardiniais vietovardžiais svarbi ir didaktiniu atžvilgiu – lengviau įsidėmėti asmenvardžių kirčiavimą.

Visą straipsnį žr. duomenų bazėje Lituanistika.lt, https://www.lituanistika.lt/content/25483 (anksčiau skelbta žurnale Žmogus ir žodis, 2010, t. 12, nr. 1, p. 88–102).

Kirčiuotieji kamienai (dvikamienių vyrų vardų pirmieji dėmenys):

Al̃- (pvz.: Algedas, Almantas, Alvydas)

Al̃g- (pvz.: Algminas)

Al̃k- (pvz., Alkmenas)

Añ- (pvz., Ankantas)

Ar̃- (pvz.: Arminas, Arvydas)

Ú- (pvz.: Ašmantas, Ašvydas)

Aũ- (pvz.: Augraudas, Aurimas)

Aũg- (pvz.: Augmantas, Augmilas)

Aũš- (pvz., Aušvydas)

Bar̃- (pvz.: Barkintas, Bartautas)

Bar̃t- (pvz., Bartminas)

Beĩ- (pvz.: Beinoras, Beivydas)

Ber̃- (pvz.: Bertautas, Bervainas)

Buĩ- (pvz., Buivydas)

Čiõ- (pvz., Čiovydas)

Daũ- (pvz.: Daubaras, Daugilas)

Daũg- (pvz.: Daugvardas, Daugvinas)

Deĩ- (pvz.: Deimantas, Deivilas)

Draũd- (pvz., Draudvilas)

Eĩ- (pvz.: Eibartas, Eigilas)

Eĩd- (pvz.: Eidimtas, Eidvilas)

Eĩg- (pvz., Eigminas)

Eĩs- (pvz.: Eiskantas, Eisvydas)

Eĩt- (pvz.: Eitminas, Eitvilas)

Er̃d- (pvz., Erdvilas)

Gaĩ- (pvz., Gaivilas)

Gañ- (pvz., Gantautas)

Gaũd- (pvz.: Gaudrimas, Gaudvinas)

Gẽ- (pvz., Gẽtautas)

Gẽd- (pvz.: Gedbutas, Gedgailas)

Geĩ- (pvz., Geitautas)

Geĩd- (pvz., Geidbutas)

Geĩs- (pvz., Geistartas)

Ger̃- (pvz.: Germantas, Geržadas)

Gẽs- (pvz.: Geskantas, Gestautas)

Giñd- (pvz., Gindvilas)

Gir̃d- (pvz.: Girdvainas, Girdvydas)

Grãž- (pvz.: Gražvydas, Gražvilas)

Ir̃- (pvz., Irmantas)

Jaũ- (pvz.: Jaugedas, Jaugilas)

Juñ- (pvz., Juntautas)

Kã- (pvz., Kamantas)

Kal̃- (pvz.: Kalmantas, Kalminas)

Kañ- (pvz.: Kangedas, Kantautas)

Kañt- (pvz.: Kantalgas, Kantramas)

Kãs- (pvz., Kastautas)

Keñ- (pvz., Kentautas)

Kę̃s- (pvz.: Kęsgailas, Gęsgilas)

Kiñ- (pvz., Kintaras)

Kiñt- (pvz., Kintvainas)

Klaũs- (pvz., Klausgailas)

Lãb- (pvz.: Labgaudas, Labvardas)

Laĩ- (pvz., Laigedas)

Laĩs- (pvz., Laisvydas)

Laũks- (pvz., Lauksvydas)

Lẽ- (pvz., Legedas)

Leĩ- (pvz.: Leikantas, Lainartas)

Leñg- (pvz., Lengvinas)

Maĩ- (pvz.: Maitautas, Maivydas)

Mañ- (pvz.: Mandravas, Mangėlas)

Mañt- (pvz.: Mantgirdas, Mantvinas)

Mąs- (pvz., Mąstautas)

Mąst- (pvz., Mąstvilas)

Mãž- (pvz., Mažrimas)

Mẽd- (pvz.: Medginas, Medvaišas)

Naũ- (pvz., Naudravas)

Neĩ- (pvz., Neimantas)

Pã- (pvz.: Pabangas, Pamedas)

Per̃- (pvz.: Pervainas, Perviltas)

Preĩ- (pvz.: Preibutas, Preigilas)

Rã- (pvz.: Ramantas, Ratautas)

Rãd- (pvz.: Radvilas, Radvinas)

Raĩt- (pvz., Raitvilas)

Saũ- (pvz.: Saudargas, Saurimas)

Seĩ- (pvz., Seibutas)

Skaud- (pvz., Skaudminas)

Skaũs- (pvz.: Skausgantas, Skaustaras)

Steĩ- (pvz., Steigintas)

Steĩg- (pvz., Steigvilas)

Svaĩ- (pvz.: Svaidargas, Svaigedas)

Tañ- (pvz.: Tanbutas, Tangėlas)

Tar̃- (pvz.: Tarvydas, Tarvilas)

Taũt- (pvz.: Tautginas, Tautvaldas)

Vaĩ- (pvz.: Vaidaugas, Vaigaudas)

Vaĩn- (pvz.: Vainbutas, Vaingedas)

Vaĩš- (pvz.: Vaištartas, Vaišvilkas)

Val̃- (pvz., Valmantas)

Var̃- (pvz., Varbutas)

Var̃t- (pvz., Vartvilas)

Viẽš- (pvz.: Vieštautas, Viešvinas)

Žãd- (pvz.: Žadminas, Žadvainas)

Žaĩ- (pvz.: Žaigaudas, Žaiginas)

Žeĩ- (pvz.: Žeimantas, Žeimintas)

___________________________

Susiję vardai: Al̃vydas, Ar̃vydas, Buivydas, Eĩgminas, Er̃dvilas, Gaũdrimas, Geistartas, Grãžvydas, Ir̃mantas, Kãstautas, Kintaras, Laĩsvydas, Leñgvinas, Mañtgirdas, Neĩmantas, Rãdvilas, Saudargas, Steigintas, Svaĩgedas, Vaĩgaudas, Varbutas, Viešvinas, Žadminas, Žeĩmantas
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.