Tėvavardinė asmenvardžių sistema Lietuvoje

1977-01-13, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Lietuviai turi labai daug pavardžių, kilusių iš tėvavardžių, pvz., Jonáitis – pirmykštė asmenvardžio reikšmė ‚Jono sūnus‘, Petráitis – ‚Petro sūnus‘, Mykoláitis – ‚Mykolo sūnus‘ ir t. t. Tai suponuoja praeityje buvus tam tikrą tėvavardinę sistemą, kada, pavyzdžiui, Petro sūnų Joną vadindavo Jonu Petraičiu, bet šio sūnų Povilą – jau Povilu Jonaičiu (nes jo tėvas buvo Jonas), o pastarojo sūnų Antaną Antanu Povilaičiu (šio tėvas Povilas) ir t. t.  Tėvavardis nuo pavardės skyrėsi tuo, kad galiojo tik vienai kartai. Jis virto pavarde tada, kai tapo pastovus, t. y. kada Jonaičiu imta vadinti ne tik Jono sūnų, bet ir šio palikuonis.

Tėvavardinė sistema buvo būdinga ne tik lietuviams. Ją, pavyzdžiui, iki šių dienų tebeturi viena Europos tauta – islandai.

Toliau apie lietuviškas tėvavardines priesagas -aitis, -ūnas, -onis, -ėnas, -ynas ir kt., jų paplitimą, slavinimą (keičiant priesagomis -ovič, -evič, -ov, -ek, -ski), skaitykite leidinyje „Baltistica“ (II priedas, 1977) internete.

Straipsnio autorius daro išvadą, kad XVI–XVII a. formavosi, greičiausiai jau buvo daugiau ar mažiau susiformavusi viena visai etnografinei Lietuvai tėvavardinė asmenvardžių sistema su priesaga –aitis. Šios priesagos tėvavardžiai anuomet buvę lyg ir tam tikra prasme „oficialūs“, o patronimai su kitomis lietuviškomis priesagomis, matyt, traktuotini kaip savotiški provincializmai ar tarminiai asmenvardžiai.

Tėvavardinės sistemos kilmei Lietuvoje išryškinti šiuo tarpu dar nėra patikimų duomenų. Iki XIV a. pab. (iki krikšto) lietuviai dokumentuose paprastai rašomi vienavardžiai (Asteika, Einoras, Eiviltas, Klausigaila, Vyliaudas…). Apkrikštyti lietuviai gavo dar ir krikščionišką krikšto vardą, taigi praktiškai tapo dvivardžiai. Senąjį iki krikščionišką asmenvardį kilmingieji netrukus ėmė vartoti kaip paveldimą pavardę. Tarp jų pasitaiko ir turinčių patroniminę formą. Plačiosios gyventojų masės dar ilgą laiką apsiėjo be pavardžių, daugiausia vartojo vienai kartai galiojančius tėvavardžius. XVI a. tėvavardinė sistema jau buvo susiformavusi… Laikiniems tėvavardžiams virstant pastoviomis pavardėmis (formavimosi procesas baigėsi tik XVIII a. gale), atsirado daug patroniminės kilmės pavardžių, tiek su priesaga –aitis, tiek su kitomis tėvavardinėmis priesagomis, tačiau vyraujanti išliko –aitis.

„Baltistica“ (II priedas, 1977)

Susiję vardai: Adõmas, Antãnas, Asteika, Eĩnoras, Eĩviltas, Griška, Jõnas, Jùras, Klausigaila, Mýkolas, Pẽtras, Saũlius, Sìmas, Výliaudas
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.