Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Lietuviškumo raiškos įvairovė Norvegijoje gimusių Lietuvos piliečių vardyne

XXI a. 2-ame deš. išvykstančių gyventi į Norvegiją Lietuvos piliečių skaičius buvo panašus kaip ir per tą patį laikotarpį emigruojančių į kitas Šiaurės Europos šalis – Švediją, Daniją, Islandiją ir Suomiją kartu skaičiuojant (žr. 123.emn.lt). Dėl didesnio nei kitose Skandinavijos šalyse emigrantų iš Lietuvos skaičiaus Norvegijoje gimė ir daugiau mūsų šalies piliečių. Registrų centro duomenimis (gautais tarpininkaujant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai), per pastaruosius tris dešimtmečius Norvegijoje gimė daugiau nei 8,1 tūkst. Lietuvos piliečių. 1991–2007 m. Norvegijoje gimė kiek daugiau nei 90, bet nuo XXI a. 1 dešimtmečio antros pusės Lietuvos piliečių skaičius išaugo, daugiausia jų gimė 2014–2017 m., kasmet po 800–900 vaikų, vėliau skaičius mažėjo. Taigi Norvegijoje yra didelė mūsų emigrantų, turinčių mažų vaikų, bendruomenė. Toliau aptariami Norvegijoje gimusių vaikų vardai pagal 1991–2020 m. duomenis. 

Norvegijoje, kaip ir Lietuvoje ar kitose emigracijos šalyse, gimusių vaikų vardai kilmės, sandaros ir formos požiūriu yra panašūs. Dalis vardų kartojasi, yra retų asmenvardžių, pasitaiko vaikų, pavadintų dviem ar daugiau asmenvardžių. Vaiką užregistravus keliais vardais, paskutinio asmenvardžio vietoje kartais įrašoma pavardė [taip neturėtų būti – galima sudaryti dvigubą pavardę, tačiau netinka pavardę įrašyti kaip vardą].

1991–2020 m. Norvegijoje gimė 3 963 mergaitės ir 4 173 berniukai, kurie atitinkamai pavadinti 920 ir 823 skirtingais vardais ar nesikartojančiais jų deriniais. Didžiąją dalį Norvegijoje gimusių Lietuvos piliečių vardyno sudarė vienanariai vardai, pavyzdžiui, Emilija, Lėja, Lukas, Matas. Vienanariais vardais pavadintos 3 737 mergaitės ir 3 959 berniukai (apėmė 94 % ir 94,9 % Norvegijoje gimusių Lietuvos piliečių mergaičių ir berniukų vardų). Keliais vardais registruoti vaikai sudaro mažumą, taip pavadintos 234 mergaitės ir 215 berniukų (apėmė 6 % ir 5,1 % Norvegijoje gimusių Lietuvos piliečių mergaičių ir berniukų vardų). Taigi šioje šalyje gimusiems vaikams emigrantai iš Lietuvos dažniausiai suteikė vieną vardą.

Per šį laikotarpį duoti nesikartojantys 685 mergaičių ir 609 berniukų vardai rodo didesnę įvairovę mergaičių vardyne.

Iš vienanarių Norvegijoje gimusiems Lietuvos piliečiams duotų vardų matyti, kad daugelis jų yra įprasti lietuvių kalbos asmenvardžiai: moterų vardai registruoti su įprastomis lietuvių kalbai galūnėmis -a ir -ė, vyrų – su -as, -is, -(i)us, -ys, kartais su -a. Tokie vardai sudaro 86,4 % mergaičių ir 85,7 % berniukų vienanarių vardų, duotų 1991–2020 m. šioje šalyje gimusiems Lietuvos piliečiams. Taigi Norvegijoje Lietuvos piliečiams gimę vaikai dažniausiai vadinami lietuviškos formos vardais.

Kad įprasti lietuvių kalboje vardai būdingi Norvegijos gimusiems vaikams, patvirtina ir dažniausių 1991–2020 m. Norvegijoje gimusių Lietuvos piliečių vardų dešimtukai (žr. 1 lentelę). Dažniausi berniukų vardai neturi specifinių lietuvių kalbos raidžių, o tarp dažniausių mergaičių vardų yra asmenvardžių, užrašytų su ė kamienuose (Lėja, Tėja) ir galūnėse (Kamilė, Gabrielė). Palyginti dažnas lietuvių kilmės vardas Gabija. Tarp dažniausių berniukų vardų yra daugiau trumpų dviskiemenių vardų, populiariausi berniukų vardai yra dažnesni už mergaičių. Šie polinkiai iš dalies sutampa ir su Lietuvoje gimusių vaikų vardų davimo polinkiais.

1 lentelė. 1991–2020 m. Norvegijoje gimusių Lietuvos piliečių dažniausių vardų dešimtukai

POP vieta, vardai ir vardų skaičius

1. Emilija 103 Lukas 177

2. Lėja 90 Matas 130

3. Kamilė 82 Jonas 122

4. Ema 75 Nojus 108

5. Gabrielė 72 Kajus 104

6. Tėja 71 Emilis 96

7. Gabija 69 Benas 84

8. Eva 60 Aronas 82

9. Amelija 59 Dominykas 72

10. Sofija 56 Markas 71

Visus lietuvių kalbai įprastus vardus galima skirti į kelias grupes pagal jų formą ir kilmę. Kitose kalbose vartojami vyrų vardai nedažnai baigiasi -as, -is, -(i)us ar -ys ir todėl daugelis lietuvių vartojamų vyrų asmenvardžių būdingi vien lietuvių kalbai. Nė su vienos kalbos vardais nesutampa moterų vardai su pabaigos -ė, jie būdingi vien lietuvėms, nors moterų vardai su -a dažni ir kitose kalbose. Kalbos pobūdis (vardų galūnės) ir lietuvių raidynas (specifinės raidės ą, ė, ū, š, ž, č, dž) yra svarbūs identifikuojant lietuvių kalbai įprastos formos vardą.

Dalis lietuvių kalbai įprastų asmenvardžių sutampa su kitose kalbose vartojamais vardais, pavyzdžiui, lietuvių ir norvegų, švedų, danų, vokiečių ir kitose kalbose vartojamas vardas Jonas ar lietuvių ir ispanų, čekų ir kitose kalbose – vardas Ema. Šie skolinti vardai neturi specifinių lietuvių kalbos raidžių ir skirtingose kalbose kaitomi nevienodai. Jie sudaro 34 ,8% mergaičių ir 10,4 % berniukų vienanarių vardų, duotų 1991–2020 m. Norvegijoje gimusiems Lietuvos piliečiams (apima atskirus 196 mergaičių ir 20 berniukų vardų).

Norvegijoje gimusių berniukų asmenvardžiai dažnai sutampa su vardais, kurie paplitę Norvegijoje, kitose germanų kalbų šalyse; pavyzdžiui, be minėto Jono, tokie vardai yra Lukas, Tomas. Norvegijoje gimusiems piliečiams duoti vardai yra plačiai paplitę ir po kitas Europos kalbas, pvz.: Darius, Elvis, Julius, Marius. Su kitose kalbose vartojamais vardais forma sutampančių Norvegijoje gimusių mergaičių, kurios yra Lietuvos pilietės, vardų įvairovė, kaip ir jų apimama dalis dėl baigmens -a, yra gerokai didesnė. Vieni šių vardų yra universalūs, nes paplitę daugelyje Europos kalbų, pvz.: Amanda, Daniela, Eleonora, Karina, Laura, Nora, Maja, Paula, Paulina, kiti dažni slavų kalbose, pvz.: Emilija, Kamila, Milana, Marija, Sofija, Viktorija. Kai kurie Norvegijoje gimusių mergaičių asmenvardžiai sutampa su vardais, būdingais romanų, pvz.: Armanda, Deina, Ermina, Noela, Nuela, Solita, ar Skandinavijos šalių, pvz.: Eira, Steina, Stina, Tuva, kalboms, bet jie yra gerokai retesni. Aptarti vardai užsienio kalbose gali turėti skirtingos rašybos nevienodo dažnumo variantų, pavyzdžiui, norvegų kalboje fiksuota Karina ir Carina, Karin, Lukas ir Lucas, Tomas ir Thomas. Tai rodo jų formų įvairovę skirtingose kalbose.

Kiti Norvegijoje gimusių vaikų vardai yra lietuvių kalbos galūnes turintys skolinti asmenvardžiai, lietuvių kalbai įprasta forma nevartojami kitose Europos kalbose. Jie sudaro 32,6 % mergaičių ir 65,8 % berniukų vienanarių vardų, duotų 1991–2020 m. Norvegijoje gimusiems Lietuvos piliečiams (apima atskirus 190 mergaičių ir 287 berniukų vardus).

Vienų vardų kamienai sutampa su kitose kalbose vartojamais vardais ar jų kamienais ir turi įprastą lietuvių kalbai galūnę, pvz.: Inesa, Solveiga, Emilis, Gabrielius. Dalis tokių vardų turi kamienus, iš kurių kilę vardai išplitę po daugelį Europos kalbų, pvz.: vyr. Arnoldas, Augustas, Danielis, Danielius, Erikas, Markas, Oskaras, Teodoras; mot. Adelė, Augustė, Danielė, Gabrielė. Išsiskiria berniukų vardai, kurių kamienai perimti iš anglų kalbos, pvz.: Aidanas, Devinas, Haroldas, Henris, Ronas. Kiti vardai yra susidarę norvegų ar kitose skandinavų kalbose, pvz.: Evenas, Geiras, Odinas, Ragnaras, Toras, Gretė, Katrinė, Margretė, Pernilė, nors šie asmenvardžiai nėra plačiai paplitę kaip vardai, kurių kamienai nuo seno kartojasi daugelyje Europos kalbų.

Kiti skolinto kamieno vardai yra XX–XXI a. Lietuvoje pradėti vartoti asmenvardžiai, atsiradę užrašius jų kamienus pagal tarimą anglų kalba, pvz.: Bendžiaminas, Klaidas, Saimonas, Taironas, Džestina, Eiprilė, Keitė, Railė. Tai rodo anglų kalbos įtaką ir kitose emigracijos šalyse – ne vien Didžiojoje Britanijoje – gimusių vaikų vardyne. Dar kiti Norvegijoje gimusių vaikų vardai užrašyti vien lietuvių kalbai būdinga forma, pvz.: Arijus, Liudvikas, Matėjas, Rėjus, Andrėja, Frėja, Lėja, Rajana. Visi aptarti vardai yra unikalūs kitų kalbų asmenvardžių kontekste, nes jų formos dėl lietuvių kalbos galūnių yra išskirtinės.

Lietuvių kalbai taip pat įprasti skolinti asmenvardžiai, kurių kamieno formos būdingos vien lietuvių vardynui. Šie vardai yra įgiję lietuvių kalbai būdingas kamieno formas ar atsiradę sutrumpėjus ilgesniems asmenvardžiams, pvz.: Adomas, Antanas, Dovydas, Ignas, Juozas, Rapolas, Agota, Morta. Tai senojo sluoksnio vardai, susidarę Lietuvai priėmus krikščionybę. Daugiau jų yra berniukų vardyne, Norvegijoje duodami ir iš jų padaryti mergaičių asmenvardžiai, pvz., Ignė, Mykola. Taip pat yra vardų, atsiradusių jų kamienus išplėtus priesagomis, pvz.: Airidas, Dovijus, Andželija, Simėja, Urtėja. Visi šie vardai unikalūs kitų kalbų atžvilgiu dėl savo kamienų, jų formos būdingos vien lietuvių kalbai. Tokia įvairovė ir polinkis plėsti skolintų vardų kamienus priesagomis rodo lietuvių kalbos gyvybingumą.

Skolintiems vardams būdingas variantiškumas. Kai kurie vardai yra to paties baigmens variantai, plg.: Arnas ir Arnis, Danielius ir Danielis, Edas ir Edis, Matijas ir Matijus, Augusta ir Augustė, Danielė ir Daniela, Elza ir Elzė, Gabrielė ir Gabriela. Kiti tos pačios kilmės vardai skiriasi kamieno forma, plg.: Adamas ir Adomas, Dovydas ir Deividas, Paulius ir Povilas, Simonas ir Saimonas, Ieva ir Eva, Isabela ir Izabela, Katerina, Katrina ir Kotryna, Martyna ir Martina, o iš jų dažnesni ilgesnes vartojimo tradicijas Lietuvoje turintys vardai.

Be skolintų vardų, paplitę ir savos kilmės vardai, kilę iš baltiškos leksikos. Šie vardai apima 19 % mergaičių ir 9,5 % berniukų vienanarių vardų, duotų 1991–2020 m. Norvegijoje gimusiems Lietuvos piliečiams. Jie perpus dažnesni mergaičių vardyne, nors įvairovė panaši (duota atskirų 115 mergaičių ir 100 berniukų vardų).

Daugelis Norvegijoje gimusių Lietuvos piliečių turi lietuvių kalbai įprastus vardus, berniukų vardyne tarp tokių dažnesni specifinių lietuvių kalbos raidžių ą, ė, ū, š, ž, č, dž neturintys vardai, nors tokie vardai nereti ir mergaičių vardyne, pvz.: vyr. Aras, Deimantas, Domantas, Eimantas, Joris, Mantas, Tauras, Vakaris, Ugnius; mot. Goda, Guoda, Liepa, Milda. Kitiems Norvegijoje gimusiems Lietuvos piliečiams tėvai išrinko savos kilmės vardus, turinčius specifinių lietuvių kalbos raidžių, pvz.: vyr. Ąžuolas, Džiugas, Šarūnas, Vėjas; mot. Aistė, Auksė, Austėja, Luknė, Mėta, Miglė, Rugilė, Rusnė, Saulė, Smiltė, Ugnė, Viltė, Vakarė. Tokie vardai dėl lietuvių kalbai įprastos galūnės –ė dažnesni mergaičių vardyne.

Lietuvos piliečiams Norvegijoje duoti ir iš lietuvių kalbos žodžių atsiradę vardai, pvz.: vyr. Aidas, Ainius, Aistis, Audrius, Tauris; mot. Ainė, Eglė, Liepa, Rasa, Skaistė, Upė, Vasarė. Šie vardai yra dažnesni ir didesnė jų įvairovė (ypač mergaičių vardyne) nei dvikamienių asmenvardžių, pvz.: vyr. Aurimas, Jogaila, Liutauras, Tautvydas; mot. Deimantė, Domilė, Eimantė, Jogailė, Mingailė, Radvilė, ar jų trumpinių, pvz.: vyr. Deimis, Gedas, Gytis, Vytis; mot. Eimė, Mantė. Priesagomis išplėsti asmenvardžiai taip pat nėra dažni, tarp tokių – vyr. Arūnas, Kęstutis, Vytenis; mot. Aistėja, Deivita, Jorūnė.

Savos kilmės vardų davimo polinkiai rodo, kad Norvegijoje gimusiems vaikams, ypač mergaitėms, tėvai duoda su lietuvių kalbos žodžiais sutampančius vardus. Tai rodo tiesiogines tėvų pastangas parodyti lietuviškumą ir išryškinti lietuvių kalbos grožį.

Norvegijoje gimusių Lietuvos piliečių vardyne registruota ir lietuvių kalbai formos požiūriu neįprastų vardų. Jie sudaro 13,6 % mergaičių ir 14,3 % berniukų visų vienanarių vardų, duotų 1991–2020 m. šioje šalyje gimusiems Lietuvos piliečiams (apima 184 mergaičių ir 202 berniukų vardus). Iš jų dažniausi šie mergaičių – Sofia, Emma, Amelia, Emilia, Andrea, Mia, Olivia, Maria, Thea, Patricia, Emilie, Charlotte, berniukų – Daniel, Elias, Matias, Adam, Denis, Kevin. Viena vertus, šie vardai rodo tėvų pastangas pritapti svečioje šalyje, vaiką registruojant kitų kalbų vardo forma, antra vertus – ne lietuvių emigrantų pastangas užregistruoti berniukus vardais be galūnių, būdingais didžiausių Lietuvos tautinių mažumų – rusų, lenkų – kalboms.

Mergaičių vardyne dar pasitaikė retų savos kilmės vardų, užrašytų neįprasta (rašybos požiūriu netaisyklinga) forma, pvz.: Aine, Aiste, Austeja, Lukne, Migle, Saule, Vilte. Jie taip pat rodo, kad tėvai nori savo vaikams duoti lietuvių kilmės vardą. Kai kurie suteikti vardai turi specifinių lietuvių kalbos raidžių, tačiau užrašyti neįprasta lietuvių kalbai forma, pavyzdžiui, Mateuš, Ričard, Aristėia, Beatričia, Frėya, Nicolė, Žaklin. Iš jų matyti, kad įrašyti dokumentuose vardus, turinčius specialiąsias lietuviškas raides, Norvegijoje nėra problemiška. Dėl to manytina, kad tėvų pasirinkta vardo forma yra sąmoningo apsisprendimo rezultatas. Vis dėlto vertinant šių vardų dalį bendrame Norvegijoje gimusių Lietuvos piliečių vardyno kontekste matyti, kad jie nesudaro dominuojančios vardų daugumos, tėvai linkę rinktis lietuvių kalbai įprastus vardus.

Iš vienanarių Norvegijoje dominuojančių 1991–2020 m. gimusių Lietuvos piliečių vardų matyti, kad didžioji dalis šių asmenvardžių (daugiau nei 85 %) registruoti lietuvių kalbai įprasta forma. Tai rodo teigiamas daugelio emigravusių iš Lietuvos tėvų nuostatas lietuvių kalbos atžvilgiu. Neišplitę neįprastos lietuvių kalbai formos vardai rodo tėvų pastangas integruotis į svečios šalies bendruomenę ar – kai kurių berniukų vardų atveju – jų tėvų, kaip Lietuvos tautinių mažumų atstovų, identitetą.

Tėvai vaikams dažniausiai renka lietuvių kalbai įprastus vardus, kurie sutampa su vardais, vartojamais norvegų, kitų skandinavų, taip pat anglų, romanų ir kitose bei Lietuvos tautinių mažumų lenkų, rusų kalbose. Taigi vaikams duodamos kompromisinės – skolintos ar lietuvių kalboje susidariusios skolintų vardų – formos, turinčios įprastas lietuvių kalbos galūnes, kurios ir yra pagrindinis lietuviškumo rodiklis. Trečdalis aptartų mergaičių vardų nesiskiria nuo kitose šalyse duodamų asmenvardžių, jie rodo sėkmingai suderintas skirtingų kalbų vardų madas. Nors Lietuvos piliečiai gimsta Norvegijoje, bet anglakalbio vardyno įtaka yra stipresnė nei Šiaurės šalių kalbų – iš jų tautinio vardyno perimti vardai nėra dažni. Savos kilmės asmenvardžiai būdingesni mergaičių vardynui, daugiausia yra tiesiogiai su lietuvių kalbos žodžiais sutapusių vardų, ir tai liudija didesnę lietuvių kalbos raiškos įvairovę.

Dr. Daiva Sinkevičiūtė,
Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorė ir VLKK Vardyno pakomisės narė

Straipsnis parengtas pagal VLKK remiamą projektą „Lietuvos emigrantų vaikų vardai 1991–2020 m. “, 2022–2024, sutarties Nr. K-12/2022.
(Skelbta portale www.pasauliolietuvis.lt, 2022-05-20)