Straipsniai

Apie antroponiminius terminus pirmajame tarpukario Lietuvos psichiatrijos vadovėlyje (Palmiros Zemlevičiūtės straipsnio pagrindu)

Žymaus lietuvių psichiatro Juozo Blažio originaliai parašytame pirmajame tarpukario Lietuvos psichiatrijos vadovėlyje „Įvadas į psichiatriją“ (Kaunas, 1935)* vartojama terminų, kurie padaryti iš asmenvardžių (tikrų ar išgalvotų), t. y. realių pavardžių, retais atvejais iš biblinių ar grožinės literatūros kūrinių personažų vardų. Dauguma tokios rūšies terminų siejami su mokslininkų, kurie pirmieji aprašė, paaiškino psichiatrijos srities dalykus asmenvardžiais. Terminai, kilę iš antroponimų (gr. anthrōpos „žmogus“ + gr. onyma „vardas“), t. y. iš asmenvardžių, vadinami antroponiminiais – tai vienas iš eponiminių terminų tipų. Eponimai (gr. epōnymos „suteikiantis kam nors savo vardą“) siauresne prasme – asmenvardinės kilmės vietovardžiai, platesne – iš asmens ar vietovės vardo išvesti vientisiniai terminai arba sudėtiniai su oniminiu komponentu.

Palmira Zemlevičiūtė straipsnyje „Antroponiminiai terminai pirmajame tarpukario Lietuvos psichiatrijos vadovėlyje“, 2025 m. paskelbtame mokslo žurnale „Bendrinė kalba (98)“**, aptaria, kaip antroponimai tampa vientisiniais terminais, kaip eidami sudėtinių rūšiniais dėmenimis pritaikomi prie lietuvių kalbos morfologinės sistemos, o galiausiai įvertina pokytį – kiek pirmajame vadovėlyje pavartotų antroponiminių terminų išliko dabartinėje psichiatrijos terminijoje.  Skaityti toliau…

Visi straipsniai

Naujienos

Apie pastarųjų dešimtmečių populiariausius vardus

Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, į populiariausių vardų (suteikiamų naujagimiams) dešimtukus per pastaruosius dvidešimt metų (nuo 2006 m. iki 2025 m. vid.) pateko 48 vardai: 23 moterų ir 25 vyrų.

Ilgiausiai populiariausiųjų dešimtukuose (įskaičiuojant metų ir pusmečių dešimtukus) išsilaikė Matas – 39 kartus (pirmą kartą pateko 2006 m. ir tebėra 2025 m.) ir Emilija 37 k. (pirmą kartą pateko 2007 m. ir dar buvo pernai). Tarp populiariausių taip pat ilgai išliko Nojus – 33 k. (pirmą kartą pateko 2007 m. ir tebėra šiemet), Jokūbas – 32 k. (pirmą kartą pateko 2011 m. ir tebėra) ir Benas – 28 k. (pirmą kartą pateko 2013 m. ir tebėra), o iš moterų vardų tarp populiariausiųjų Gabija – 35 k. (pirmą kartą pateko 2007 m. ir tebėra), Kamilė – 29 k. (pirmą kartą pateko 2006 m., paskutinįkart fiksuotas 2023 m.), Lėja – 27 (pirmą kartą pateko 2013 m. ir tebėra).

Suprantama, daugiausia kartų užfiksuoti anksčiausiai išpopuliarėję vardai. Skaityti toliau…

Visos naujienos

Ar žinote, kad...

yra žieminių vardų?

Lietuvių vardyne yra keliolika vardų, kuriuos galima sieti su žiema. Pats dažniausias – Snieguolė (moterų šiuo vardu registruota per tūkstantį, vyriausioji gimusi 1936 m.). Tai priesagos -uolė vedinys iš žodžio sniegas. Bendrinis žodis snieguolė reiškia ir snaigę, ir anksti iš po sniego pražystančią gėlę, tačiau „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ autoriai K. Kuzavinis ir B. Savukynas teigia, kad asmens vardu jis tapo nusižiūrėtas iš pasakos „Snieguolė ir septyni nykštukai“.
Kur kas retesni vardai Snaigė (59 asm.) ir Snaigius (2), Snaigutė (13), Snaigūnė (6) ir Snaigūnas (2); dar Sniegė (37), Sniega (14) ir Sniegius (2), Sniegutė (14), Sniegyna (5). Vardai Sniegena (30) ir Sniegenė (1) gali būti siejami su paukščiu sniegena, o Sniegina (96) ir Snieginė (1), manoma, perimti iš Švč. Marijos Snieginės prievardžio.
Žiemą greičiausiai vardus gavo Gruodis (4), Gruodė (4) ir Gruoda (3), Pusnė (3), Šerkšnas (1), Šalnė (21) ir Šalna (2), Žiemina (1). Šie vardai nauji, galima sakyti, XXI amžiaus vardai.
Dar minėtini vardai Vasaris (43) ir Vasarė (249). Jie gali būti siejami su vasara arba su vasario mėnesio pavadinimu, taip pat primena romantišką „Altoriaus šešėly“ herojų... (Parengė A. Pangonytė, 2014.)Kitas faktas

Klausiame

Ačiū, kad balsavote.

Mums labai svarbi jūsų nuomonė.

Teisės aktai / Patarimai

2025-06-01 Aistė Pangonytė (VLKK)

Aktualūs teisės aktai

2010-12-10 Aistė Pangonytė (VLKK)

Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.