Rekomenduojamų vardų sąrašas:
Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas
Iš viso duomenų bazėje 3923963 asmenų vardai.
Lankomiausi (30 d.)
Populiariausi
Rečiausi
Pasakojimai
Etmonas
Perskaičiau (gal 10 kartų) Ievos Simonaitytės knygą „Aukštujų Šimonių likimas“. Ten ir radau labai gražius vardus: Etmonas, Endrius, Matas. Labai patiko vardas Etmonas. Juo ir pavadinau savo sūnų šiuo vardu.
Šventųjų vardai
Iš viso šventųjų vardų sąvade 632.
Straipsniai
Moterų pavardžių daryba Krakių apylinkėse (XX a. 3 dešimtmečio duomenimis)
Lietuvos istorijos šaltiniuose moterų asmenvardžių užfiksuota kur kas mažiau negu vyrų. Tai lėmė to meto moterų socialinė padėtis, priklausomybė nuo tėvo, vyro arba brolio, kuri atsispindi ir iš asmenvardžių užrašymų. Nors daugiausia tyrėjų dėmesio sulaukė XVII–XVIII a. šaltiniuose užfiksuoti Lietuvos moterų antroponimai, tačiau tiriant moterų asmenvardžių darybą itin aktualūs ir vėlesnių amžių užrašymai. Iš tėvo asmenvardžio sudaryti moterų onimai rodo skirtingiems Lietuvos regionams būdingas lietuvių kalbai įprastas pavardžių priesagas, kurios pagrindžia moterų mergautinių pavardžių darybos lietuviškumą ir gyvybingumą. Ypač svarbūs ir įdomūs lietuviškai rašyti XX a. pradžios šaltiniai, gausiai ir patikimai liudijantys su lietuvių kalbos priesagomis sudarytus asmenvardžius.
Tiriant XX a. trečiame dešimtmetyje rytų aukštaičių panevėžiškių plotui priklausančios Ramygalos RKB santuokos metrikų knygoje užfiksuotas moterų mergautines pavardes, nustatyta, kad didžioji dalis jų sudarytos kaip bendrinėje lietuvių kalboje. Iš kitokio nei įprastas bendrinei kalbai vyrų asmenvardžių pamato sudarytos mergautinės pavardės buvo retesnės. Produktyviausios buvo dvi pavardžių priesagos – -aitė ir -ytė, o kitų priesagų dažnumas buvo mažas (Sakalauskaitė 2024). Tai rodo, kad įvairiuose Lietuvos regionuose mergautinių pavardžių priesagos yra nevienodai paplitusios ir turi savo vartojimo arealus. Skaityti toliau…
Naujienos
Neprigiję rekomenduojami vardai
2018 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija paskelbė Dažninį rekomenduojamų vardų sąrašą, kuris sudarytas Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ (Vilnius: MELC, 2009; toliau – LVKŽ) pagrindu, atsižvelgiant į tai, kiek vardai realiai funkcionuoja. Rengiant šį sąrašą pastebėta, kad toli gražu ne visi žodyno vardai prigiję – 40 % iš jų nepavadintas nė vienas asmuo…
LVKŽ sudaro kiek daugiau kaip 4000 vyrų ir moterų vardų, iš jų du trečdaliai baltiški, trečdalis svetimos kilmės. Pusė baltiškos kilmės vardų – nevartojami, bent jau nevartojami kaip vardai, nes kai kurie labiau žinomi kaip pavardės (pvz.: Butrimas, Saudargas, Žutautas) ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl tie patys asmenvardžiai nepasirenkami kaip vardai.
To paties kamieno vardų populiarumas kartais labai skiriasi, pavyzdžiui, vyriškas vardas vartojamas, o moteriškas ne, arba atvirkščiai (skliaustuose asmenų skaičius), plg.: mot. Argaudà (0), Ar͂gaudė (0), bet vyr. Ar͂gaudas (15), arba plg. vardus su skirtingomis galūnėmis, pvz.: Al͂ginė (0), bet Alginà (237). Kita vertus, atsiranda naujų variantų – su kitokia nei žodyne galūne, plg.: žodyne teikiamus v. Einy͂s (2), Ei͂nas (0) ir naujus Ei͂nius (117), Ei͂nis (10). Vadinasi, įvairovė plečiasi, o kol kas nevartojami vardai turi potencialą paplisti. Skaityti toliau…
Ar žinote, kad...
Tam, kad atsirastų naujas vardadienis, turi būti pateiktas tėvų prašymas ir tuo vardu jau turi būti registruota bent 10 asmenų; vardas turi atitikti latvių kalbos fonetines ir morfologines normas: neturi būti svetimų raidžių, galūnė turi rodyti asmens lytį, nepageidaujami nelinksniuojami vardai.
Lietuvoje vardadieniai instituciškai nereguliuojami – kaip ir anksčiau, tuo užsiima kalendorių leidėjai (leidykla „Kalendorius“ yra išleidusi ir „Vardadienių knygą“).
Žinoma, lietuvių ir latvių vardynas turi panašumų, todėl naujesnio vardo dienos galima ieškoti ir kaimynų kalendoriniuose sąrašuose, žr.: Tradicinių vardų vardadienių sąrašas / Latviešu tradicionālo vārdadienu saraksts (PDF) ir Išplėstinis vardadienių sąrašas / Paplašinātais vārdadienu saraksts (PDF). Tiesa, gali būti ir skirtumų: pagal lietuvių kalendorių Gedimino vardadienis birželio 27 d., pagal latvių – Ģedimins kovo 25 d. (Parengė A. Pangonytė, 2022)Kitas faktas
Teisės aktai / Patarimai
2024-11-14 Aistė Pangonytė (VLKK)Aktualūs teisės aktai
2010-12-10 Aistė Pangonytė (VLKK)Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba
Žiniasklaidos straipsniai
Konstitucinis Teismas nevertins Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ nuostatų atitikties Konstitucijai
Netikėtas Iglės prisipažinimas: norėjau pasikeisti vardą
Moteris sumokėjo tūkstančius dolerių dėl nepilnai įrašyto vardo ant lėktuvo bilieto: kaip tai nutiko
Apie projektą
Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.
Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.