Straipsniai
Moterų pavardžių daryba Krakių apylinkėse (XX a. 3 dešimtmečio duomenimis)
2024-11-07, Laura SakalauskaitėLietuvos istorijos šaltiniuose moterų asmenvardžių užfiksuota kur kas mažiau negu vyrų. Tai lėmė to meto moterų socialinė padėtis, priklausomybė nuo tėvo, vyro arba brolio, kuri atsispindi ir iš asmenvardžių užrašymų. Nors daugiausia tyrėjų dėmesio sulaukė XVII–XVIII a. šaltiniuose užfiksuoti Lietuvos moterų antroponimai, tačiau tiriant moterų asmenvardžių darybą itin aktualūs ir vėlesnių amžių užrašymai. Iš tėvo asmenvardžio sudaryti moterų onimai rodo skirtingiems Lietuvos regionams būdingas lietuvių kalbai įprastas pavardžių priesagas, kurios pagrindžia moterų mergautinių pavardžių darybos lietuviškumą ir gyvybingumą. Ypač svarbūs ir įdomūs lietuviškai rašyti XX a. pradžios šaltiniai, gausiai ir patikimai liudijantys su lietuvių kalbos priesagomis sudarytus asmenvardžius.
Tiriant XX a. trečiame dešimtmetyje rytų aukštaičių panevėžiškių plotui priklausančios Ramygalos RKB santuokos metrikų knygoje užfiksuotas moterų mergautines pavardes, nustatyta, kad didžioji dalis jų sudarytos kaip bendrinėje lietuvių kalboje. Iš kitokio nei įprastas bendrinei kalbai vyrų asmenvardžių pamato sudarytos mergautinės pavardės buvo retesnės. Produktyviausios buvo dvi pavardžių priesagos – -aitė ir -ytė, o kitų priesagų dažnumas buvo mažas (Sakalauskaitė 2024). Tai rodo, kad įvairiuose Lietuvos regionuose mergautinių pavardžių priesagos yra nevienodai paplitusios ir turi savo vartojimo arealus. Skaityti toliau…
Nauji sudurtiniai vardai Lietuvos vardyne: įvairovė ir sudarymo ypatumai (XXI a. II dešimtmečio duomenimis)
2024-06-03, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)XXI a. antrajame dešimtmetyje Lietuvos vardynas toliau plėstas naujais sudurtiniais vardais, pvz.: vyr. Jogailis (šalia Jogaila), Bangimantas (bang-a + Mant-as); mot. Advita (plg. Jovita), Teomilė (teo- < Teo, Teodora ir Mil-ė). Šie vardai tęsia ankstesnio laikotarpio naujų sudurtinių asmenvardžių sudarymo polinkius: daugelis jų sudaryti nepaisant dėmenų reikšminio ryšio, dėmenys yra žinomų vardų dalys, pirmieji dėmenys įvairesni už antruosius, kurie sutampa su dažnais ankstesnių amžių dvikamienių asmenvardžių kamienais, naujai plintantys dėmenys yra dažnesni pirmojo kamieno pozicijoje, daugiau jų atsirado iš skolintos nei iš savos leksika, kai kurie jų tapo stabiliais naujų vardų elementais ir kt. Tai rodo, kad naujų sudurtinių vardų kūrimas yra gyvas reiškinys. Skaityti toliau…
Susiję vardai: Advita, Akmilis, Bangimantas, Herkmantas, Jogailis, Reilordas, Remilis,
Romìlija,
Rugìlė, Tautvadas, Teomilė,
Tomìlė, Tumilija, Vidilė
Naujagimių vardai Punsko valsčiuje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje
2023-06-30, Nijolė Birgelienė (Varšuvos universitetas)Parinkti vardą naujagimiui yra išskirtinė tėvų (šeimos) teisė, o jį tinkamai įregistruoti civilinės būklės aktuose rimta ir atsakinga pareiga. Šeimoje galioja meilės įstatymas, tačiau už jos ribų – teisės aktai ir kalbõs (kalbų), kurioje kasdien asmenvardis bus vartojamas, reikalavimai. Skaityti toliau…
Susiję vardai:
Aldonà,
Alìcija,
Al̃vydas,
Anetà,
Birùtė,
Dáiva,
Èdvinas,
Gražinà,
Jokū̃bas, Jurata,
Jūrãtė,
Kláudija,
Kònradas,
Láima,
Lenà,
Lìnas,
Mãtas,
Narìmantas,
Natãlija, Nikolė,
Nòrbertas, Olgierd,
Olìvija,
Rùsnė,
Rymantas,
Sigità,
Tòmas,
Viktòrija, Vitold,
Zinà
Nauji ir reti lietuviški dvikamieniai vardai
2023-03-30, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)Lietuvos vardynas nuolat plečiasi, nes jame vis atsiranda naujų asmenvardžių, tarp jų – ir lietuviškų vardų. XXI a. Lietuvoje toliau plinta nauji tautiniai asmenvardžiai – dvikamieniai vardai, įvairūs trumpiniai, apeliatyviniai ir vietovardiniai vardai (Sinkevičiūtė 2011: 214–229). Iš jų matyti lietuvių kalbos grožis ir tėvų kūrybiškumas. Skaityti toliau…
Susiję vardai: Albutas, Augirda,
Daĩnotas,
Dárminas,
Dóviltė,
Džiugità,
Eĩviltas,
Gálvirdas,
Jovirdà, Kervydas,
Nárbutė,
Nóviltė,
Saũmantas, Skominas, Vingilas,
Vìrbutas, Žadgailė
Jungtinėje Karalystėje gimusių Lietuvos Respublikos piliečių vardai: jų registravimo dokumentuose įvairovė
2022-05-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)Dalis Lietuvos Respublikos piliečių gimsta kitose pasaulio šalyse. Svetainės Migracija skaičiais duomenimis (žr. https://123.emn.lt), daugiausia 2010–2019 m. iš Lietuvos išvykusių emigrantų buvo Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK), o kitos emigrantų iš Lietuvos gausios šalys – Airija, Norvegija ir Vokietija. Emigracijos mastas į šias šalis yra didelis, nes vien per minėtą laikotarpį JK – būsimą gyvenamą vietą – nurodė daugiau nei 207 tūkstančiai iš Lietuvos išvykstančių žmonių. Didžiąją emigrantų dalį sudaro jauni žmonės; pavyzdžiui, 2019 m. 72,7% emigravusių žmonių iš Lietuvos buvo 15–44 metų amžiaus. Todėl dėsninga, kad daug mūsų šalies piliečių gimsta ne Lietuvoje, ir tai reiškia, kad dalis Lietuvos piliečių vardų duodami užsienyje. Skaityti toliau…
Susiję vardai:
Arònas,
Austė́ja,
Bènas,
Dómas,
Dominỹkas, Džeikobas, Džesika,
Džònis,
Emà,
Emìlija,
Gabijà,
Gabriẽlė,
Kamìlė,
Lė́ja,
Lùkas,
Mãtas,
Milanà,
Tòmas,
Vìltė
