Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Naujagimių vardai Punsko valsčiuje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje

Parinkti vardą naujagimiui yra išskirtinė tėvų (šeimos) teisė, o jį tinkamai įregistruoti civilinės būklės aktuose rimta ir atsakinga pareiga. Šeimoje galioja meilės įstatymas, tačiau už jos ribų – teisės aktai ir kalbõs (kalbų), kurioje kasdien asmenvardis bus vartojamas, reikalavimai. 

1997–2017 metais Punsko valsčiuje gimė 938 vaikai – 479 berniukai ir 459 mergaitės. Civilinės būklės aktuose informacijos apie naujagimius nedaug. Neturint reikalingų duomenų, neįmanoma atlikti kai kurių tyrimų, pateikti išsamios statistikos. Pavyzdžiui, gimimo liudijimuose nefiksuojama tautybė, todėl negalima jos sieti su pasirinktu vardu, o tiriamajame plote vardynas labai platus. Jis apima ne tik įprastus baltiškus ir slaviškus, bet ir kitos kilmės asmenvardžius. Daugelis dabar vartojamų vardų yra tarptautiniai ir funkcionuoja įvairių Europos šalių vardynuose (Bizior 2010: 29). Kita kliūtis tokiems tyrimams – lenkiškos vardų formos civilinės būklės dokumentuose. Punsko krašto lietuviai vardus dažniausiai įregistruoja lenkiškais atitikmenimis, t. y. vaikai, namie vadinami Martynu, Matu, Tomu, Silvija, Ieva, Natalija, gimimo liudijimuose tampa: Marcin, Mateusz, Tomasz, Sylwia, Ewa, Natalia. Čia būtina pridurti, jog kartais tarptautinių vardų formos bei jų rašyba abiejose kalbose sutampa, pvz., Monika, Diana, Karolina, Aleksandra, Paula.

Kadangi neįmanoma atskirti, kuriuos vardus pasirinko lietuvių, o kuriuos lenkų ar mišrios šeimos, buvo analizuojami visi naujagimių vardai. Šiame straipsnyje vartojamos lietuviškos vardų formos (Julija, Natalija, Jokūbas), nors dauguma jų dokumentuose, kaip jau minėta, užrašyti lenkiškai (Julia, Natalia, Jakub). Vardų lietuviška rašyba (pvz., Daiva, Gabija, Viktorija, Birutė, Tomas, Matas, Lukas) įregistruota kur kas rečiau.

Atliktas tyrimas atskleidė tam tikrus Punsko valsčiaus antroponimikos pokyčius, vykusius XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje. Šiuo laikotarpiu 1) išplėstas ir atnaujintas Punsko krašto vardynas; 2) civilinės būklės dokumentuose vardai pradėti registruoti naujomis formomis (tarp jų ir lietuviška rašyba), 3) vardo formą dokumentuose galima pakeisti ir administracine tvarka. <…>

Atnaujintas Punsko krašto vardynas 

1997–2017 m. mergaitėms dažniausiai buvo duodami vardai: Viktorija (22p), Olivija (16p), Natalija (16p), Julija (16p), Karolina (14p), Edita (13p), Patricija (12p), Diana (10p), Gabrielė (10p), Daiva (10p), Silvija (8p), Gabija (7p), Erika (7p), Lena (6p), Sandra (6p), Alicija (6p), Evelina (6p), Aneta (6p), Inga (6p), Greta (6p), Nikolė (5p).
Pasirinkti vardai rodo, jog ankstesnis Punsko krašto vardynas per pastaruosius 20 metų gerokai atnaujintas ir praplėstas. Pradėta vartoti vardus, kurių vardyne anksčiau nebuvo arba jie buvo itin reti: Viktorija, Patricija, Olivija, Karolina, Erika, Lena, Greta, Nikolė, Gabija. Verta taip pat atkreipti dėmesį į naujus tiriamame plote baltiškos kilmės vardus: Audra (97), Rima (97), Neringa (00), Lina (01), Dovile (02), Gintare (05), Vaida (06), Laisve (09), Rusnė (12), Aiste (13), Austeja (17), kurie ateityje galbūt dar išpopuliarės.

Pats populiariausias mergaitės vardas tiriamuoju laikotarpiu Punsko valsčiuje buvo Viktorija, nugalėjęs populiarumo reitinguose 2001, 2004, 2005, 2009 ir 2014 metais (žr. 1 lent.). Padaugėjo taip pat: Daivų (laimėjo 1997 ir 1999 m. reitingus), Natalijų (2008), Julijų, Emilijų (4p) bei Editų (1999), Olivijų (2015) ir Dianų (10p), ankstesniais metais duodamų mergaitėms tik retsykiais. Įdomu, kad beveik visiškai atsisakyta labai populiarių XX a. antrojoje pusėje vardų – Danutė (0p), Irena (1p), Aldona (3p). Kiti išsilaikė, tačiau buvo pasirenkami kur kas rečiau negu ankstesniu laikotarpiu, pvz., Alicija (6p), Violeta (4p).

Punsko valsčiaus asmenvardžių reitingai atspindi šiuolaikines vardų pasirinkimo tendencijas Lietuvoje ir Lenkijoje <…> Pastarąjį dvidešimtmetį gimę berniukai gaudavo vardus: Matas (28p), Jokūbas (24p), Dovydas (23p), Povilas (22p), Tomas (19p), Martynas (14p), Lukas (13p), Artūras (12p), Jonas (12p), Ernestas (11p), Edvinas (11p), Adomas (10p), Petras (9p), Robertas (9p), Mantas (9p), Kacper (8p), Kamilis (8p), Viktoras (8p), Norbertas (7p), Patrikas (7p), Gabrielius (6p), Kristijonas (6p), Olivieras (5p). Dalį jų sudaro krikščioniški vardai, kurie Punsko krašte buvo populiarūs ir seniau (pvz., Jonas, Petras, Povilas, Tomas). Pastarąjį dvidešimtmetį juos papildė kiti Senojo ir Naujojo Testamento vardai – Matas, Jokūbas, Dovydas10, Lukas.

Didžiausio populiarumo tiriamuoju laikotarpiu susilaukė Matas (lenk. Mateusz), laimėjęs valsčiaus reitingus 2000, 2001, 2007 ir 2016 metais. Iki 1999-ųjų, tai buvęs populiariausias berniuko vardas Lenkijoje ir vienas iš dažniausiai suteikiamų vardų net iki 2008 m. Tuo tarpu Lietuvoje 1991–2010 m. šis vardas buvo 8 vietoje, daugiausiai berniukų juo pavadinta 2009 m. (Sinkevičiūtė 2014a). Įtakos Mato populiarumui Punsko krašte galėjo turėti ir trumpa (vos dviejų skiemenų) jo forma lietuvių kalboje. 1997–2017 m. Mato vardas čia suteiktas 28 kartus (tai sudaro 5,8 % visų berniukų vardų), 7 kartus vardas buvo užrašytas lietuviškai – Matas <…> Tuo tarpu berniukų vardai Artūras, Edvinas, Robertas, Viktoras Punsko krašto gyventojų vardyne atsirado prieš kelis dešimtmečius ir tebėra vartojami (kartais dažniau, kartais rečiau). Visiškai nauji šio krašto bendruomenei vardai: Martynas, Ernestas, Kacper, Kamilis, Norbertas, Patrikas, Gabrielius, Kristijonas ir Olivieras yra atėję
iš kitų kalbų. Tiriant sąrašus aptikta taip pat naujų baltiškos kilmės vardų – Aidas (06), Mangirdas (07), Daumantas (09), Domas (09), Eimantas (09), Gytis (11), kuriais Punsko valsčiaus naujagimiai lig šiol nebuvo registruojami.

Taigi, tiriamuoju laikotarpiu asmenvardžių sąrašas pasipildė įvairios kilmės moteriškais ir vyriškais vardais. Be naujų baltiškų, vardynas išplėstas hebrajiškais (Sara, Simona, Gabrielė, Dovydas, Natanielis, Jokūbas, Gabrielius, Nojus), graikiškais (Lidija, Sofija, Zina, Kristijonas), lotyniškais (Diana, Laura, Nikolė, Olivija, Paulina, Uršulė, Viktorija, Martynas, Lukas, Ignas, Domininkas, Augustas), itališkais (Loreta, Sandra), prancūziškais (Žaneta), germaniškais (Amelija, Greta, Irmina, Karolina, Norbertas, Konradas, Ernestas), skandinaviškais (Ingrida, Inga), rusiškais (Nadia, Nataša) ir keltiškais (Evelina) vardais.

Dabartinis Punsko krašto vardynas – tai savotiškas dviejų asmenvardžių registrų (lenkų ir lietuvių) junginys, kurį sudaro baltų, slavų bei kitų kalbų vardai11. Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad tėvai, rinkdami vardus mergaitėms, ieško madingesnių ir universalių, gerai kitose kalbose skambančių vardų. Tuo tarpu berniukams dažniau suteikiami dabar populiarūs, dažniausiai krikščioniški, asmenvardžiai. Nors ieškant tinkamo asmenvardžio religiniais motyvais vadovaujamasi vis rečiau, krikščioniški vardai vis dar labai įsišakniję tiek lenkų (Malec 2015: 131), tiek lietuvių vardyne (Sinkevičiūtė 2014a).

Dvigubi vardai 

Daugumai naujagimių duotas tik vienas vardas. Vaikų su dvigubais vardais įregistruota 40 (tai sudaro 4,3 % visų naujagimių). Jie suteikti 23 berniukams ir 17 mergaičių.

Pagal struktūrą dvigubi vardai gali būti vienalyčiai, t. y. priklausyti vienam – lietuvių arba lenkų – vardynui arba mišrios sandaros (lietuvių-lenkų, lenkų-lietuvių, lietuvių-anglų, anglų-lietuvių). Toliau pateikiami dvigubų vardų pavyzdžiai. Jų skirstymas grynai formalus – lemia sudedamųjų elementų (vardų) rašyba, atitinkanti lietuvių, lenkų arba anglų kalbos taisykles.

Lietuvių asmenvardžiai: Laima Marija (Pun 01), Ingrida Marija (Ožk 05), Mindaugas Arunas (Pun 09), Jonas Lukas (Pel 09), Emilija Nona (Pun 10), Augustinas Vytautas (Pun 13). <…>

Aiškinantis dvigubų asmenvardžių vartojimą, kaip jau minėta, vadovautasi visų pirma jų rašyba. Vis dėlto esama atvejų, kai ortografinės formos tik klaidina. Užfiksuoti 2 tokie pavyzdžiai – Rymant Robert (Nav 01) ir Kamil Naryment (Vait 99), kurie, nors formaliai atitinka lenkų kalbos formas, iš tikrųjų yra lenkų ir lietuvių vardų deriniai. Rimantas ir Narimantas yra baltiškos kilmės asmenvardžiai. Lenkijoje jie beveik nežinomi. Klaidinti gali ir lenkiškų asmenvardžių dominavimas tarp dvigubų vardų. Turėdami omenyje, kad beveik 75 % valsčiaus gyventojų sudaro lietuviai, galime daryti išvadą, kad ne tik lenkiškų, mišrių, bet ir lietuviškų šeimų naujagimių vardai gimimo liudijimuose užrašomi lenkiškais atitikmenimis. Tai patvirtina pokalbiai su vaikų tėvais ir tiesioginis stebėjimas. Panašių išvadų galima daryti ir atsižvelgiant į tėvų vardus. Pavyzdžiui, vardus Eryk, Ernest, Dominik, Nina, Diana, Oliwier, Nataniel, Monika, Kacper, Konrad, Norbert gavo vaikai, kurių vieno iš tėvų vardas buvo Ramune, Arwidas, Daiva, Danguola, Rajmund, Jurata, Algiment, Rimas, Gintare, Rita. Tokie vardai aiškiai rodo, kad tėvas ar motina yra lietuvis arba lietuvių kilmės.

Vardų formos, įregistruotos gimimo liudijimuose 

Seniau visi lietuviški vardai civilinės būklės aktuose būdavo užrašomi lenkiškais atitikmenimis: Anelė → Aniela, Teklė → Tekla, Ona → Anna, Genė → Genowefa, Antanas → Antoni, Petras → Piotr, Pijus → Pius. Lenkinti taip pat lietuviški vardai: Auszra, Jurata, Ruta, Nerute, Ramunia // Ramune, Grażyna, Witold, Olgierd, Kiejstut (Safarewicz 1950: 113–119), Gedymin, Gintowt (plg. liet. Aušra, Jūratė, Rūta, Nerutė, Ramunė, Gražina, Vytautas, Algirdas, Kęstutis, Gediminas, Gintautas). Bandant adaptuoti kartais vardai įvairiai iškraipomi – Niejole, Sylwija, Łejmuta, Wytas, Rajmundas, Riczardas (plg. liet. Nijolė, Silvija, Laimutė, Vytas, Raimundas, Ričardas).
Civilinės būklės aktuose pirmi vardų įrašai, atitinkantys (arba beveik atitinkantys) lietuvių kalbos taisykles, pasirodė XX a. antrojoje pusėje (pvz., Rita, Asta, Rasa, Nerute, Vaiva, Rimas, Arunas, Giedrius). Tačiau tik identiškai abiejose kalbose rašomi vardai užtikrino taisyklingą jų formą gimimo liudijimuose ir kituose dokumentuose: Asta, Rasa, Raminta, Rima, Mantas, Linas, Gintaras. Lenkijoje galimybė užrašyti vardus lietuviškai (su visais diakritiniais ženklais) atsirado tik 2005 metais. Tokią teisę garantuoja Tautinių ir etninių mažumų bei regioninės kalbos įstatymas. Jis leidžia minėtų bendrijų atstovams registruoti valstybiniuose dokumentuose vardus pagal gimtosios kalbos rašybos taisykles. Apie tai skelbiama minėto įstatymo 2 skyriaus 7 straipsnyje:

1. Asmenys, priklausantys mažumai, turi teisę vartoti ir rašyti savo vardus ir pavardes pagal mažumos kalbos rašybos taisykles, ypač kai registruojasi civilinės teisės aktuose ir asmeniniuose dokumentuose.
2. Asmenų, priklausančių mažumai, vardai ir pavardės, rašyti kita abėcėle nei lotyniška, turi būti transliteruojami.
Kitų kalbų vardų vartojimas šalyje išplėstas 2015 m., įsigaliojus naujam Civilinės būklės aktų surašymo įstatymui. Šis įstatymas leidžia suteikti naujagimiui svetimos kilmės vardą, nepriklausomai nuo jo tėvų tautybės ir pilietybės. Galbūt todėl kai kurie tautinėmis mažumomis besidomintys tyrėjai teigia, jog „iš esmės Lenkijos piliečių, priklausančių tautinėms mažumoms, pavardžių ir vardų rašybos problemos nėra“ (Górecki 2014: 576). Tačiau ne visur ir ne visada laikomasi teisės aktų. Tokių pavyzdžių pateikia kalbinti Punsko valsčiaus gyventojai, savo vaikus registravę Suvalkų ir Seinų civilinės metrikacijos įstaigose.

Reikia pripažinti, jog tiriamuoju dvidešimtmečiu asmenvardžių, užrašytų lietuvių kalbos rašmenimis, civilinės būklės aktuose padaugėjo. Sunku nurodyti, kokią įtaką šiam reiškiniui turėjo lenkų teisėtvarkos pokyčiai, nes nei 2005-aisiais, nei kitais metais lietuviškai užrašytų vardų skaičius ženkliai nepadidėjo. Jis įvairuoja kiekvienais metais, todėl sunku nurodyti konkrečias priežastis. Vis dėlto galima įžvelgti tam tikrų sąsajų tarp žmogaus tautinės laikysenos ir pasirenkamo vardo bei jo rašybos gimimo liudijime. <…>

Kiek neįprastai atrodo supaprastintos rašybos vardai: Ramunas (92; 97), Arunas (96; 09), Dovile (02), Jokubas (05), Laisve (09), Aiste (13), Austeja (17). Skliausteliuose pateikti vaikų gimimo metai rodo, kad taip jie buvo registruojami ir prieš įsigaliojant Tautinių ir etninių mažumų įstatymui (Ramunas, Arunas, Dovile, Jokubas), ir jam įsigaliojus (Arunas, Laisve, Aiste, Austeja). Prieš 2005-uosius metus rašyba su balsėmis ū ir ė nebuvo įmanoma. Po 2005 m. netaisyklingomis formomis įregistruoti antroponimai gali rodyti, jog kildavę tam tikrų sunkumų juos užrašant. Pavyzdžiui, 2009 metais Suvalkų ir Seinų civilinės metrikacijos įstaigos nesutiko lietuviškais rašmenimis užrašyti vardo Arūnas, o vardą Birutė tėvams pavyko įregistruoti tik dėl didžiulio ryžtingumo29. Dviejų skirtingų metrikacijos skyrių darbuotojai aiškinosi negalį įregistruoti naujagimių vardų pageidaujama forma, nes, atseit, kompiuterinėse programose nėra reikalingų ženklų. Tačiau būtina sąžiningai pripažinti, kad kai kurie tėvai patys rinkosi supaprastintos rašybos formas.

Taigi ir toliau gimimo liudijimuose vyrauja lenkiški vardų atitikmenys (Gabriela, Patrycja, Klaudia, Jakub, Mateusz, Kamil). Toks buvęs tėvų sprendimas. Jie pripratę prie antroponimikos dubletų, nes tokia yra jų ir jų tėvų patirtis. Be to, dauguma vietos gyventojų kalbėdami lietuvių kalba asmenis įvardija lietuviškai (pvz., Antanas Kalinauskas), o pereidami į lenkų kalbą tą patį žmogų pavadina lenkų kalbai būdingomis asmenvardžių formomis (pvz., Antoni Kalinowski). Patys dažnai nustemba, kai į juos kas nors, kalbėdamas lietuviškai, kreipiasi lenkiškomis antroponimų formomis (t. y. tokiomis, kokios užrašytos dokumentuose). Kita vertus, tėvai ieškodami vaikui vardo visų pirma susikaupia ties pačiu vardu (jo reikšme, skambesiu, populiarumu ir kt.), o ne jo grafine forma. Dėl to, turbūt, jų sprendimai dėl vardo įregistravimo formos ne visada yra apgalvoti. Kita vertus, tėvai yra sąmoningi, jog neįprastas, kitoks, nestandartinis vardas susilauks aplinkinių dėmesio, o kartais ir nemalonių pastabų. Taigi vaiko vardas gali jį iš aplinkos išskirti arba su ja sutapatinti. Galbūt dalis žmonių, nenorėdama išsiskirti arba patirti psichinės traumos dėl minėtų komentarų, renkasi tarptautinius vardus ir lenkišką rašybą.

Stebint kai kurias šeimas, galima įžvelgti ir priešingą tendenciją – didelį tėvų dėmesingumą lietuviškai vardų rašybai. Tai pasakytina ne tik apie baltiškus, bet ir kitokios kilmės vardus. Ryškiausiai tai atsispindi daugiavaikėse šeimose: 1. Daiva (99), Lina (01), Andrius (07); 2. Sigita (08), Milda (10), Aida (13); 3. Viktorija (01), Augustas (02), Klaudija (05).

Vardų rašybos keitimas administraciniu būdu 

Pakeisti turimą vardą galima tik 2008 m. spalio 17 d. Įstatymo dėl vardo ir pavardės keitimo numatytais atvejais. Lietuviai šia teise naudojasi, savo prašymus motyvuodami kilme bei Tautinių ir etninių mažumų įstatymu. 2005–2017 m., t. y. nuo pastarojo įstatymo įsigaliojimo, Punsko civilinės metrikacijos įstaiga gavo 30 pareiškimų dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo. Dauguma prašančiųjų pageidavo vardą užrašyti lietuviškais rašmenimis. Tik du asmenys per šį laiką lietuviškus vardus pakeitė lenkiškais jų atitikmenimis.

Punsko CMĮ duomenimis, 2005–2017 m. paraiškose buvo prašoma pakeisti šias vardų formas:
Grażyna → Gražina (2005)34
Powilas → Paweł (2006) → Povilas (2014 kartu su pavarde)
Judyta → Judita (2007 kartu su pavarde)
Łejmuta → Laima (2008)
Tomasz → Tomas (2008 kartu su pavarde)
Jurata → Jūratė (2008 kartu su pavarde)
Alwit → Alvydas (2008 kartu su pavarde)
Justyn → Justas (2008 kartu su pavarde)
Eryka → Erika (2009)
Wirginiusz → Virginijus (2009)
Piotr → Petras (2009 kartu su pavarde)
Biruta → Birute35 (2009 kartu su pavarde)
Dariusz → Darius (2009 kartu su pavarde)
Witold Jan → Vytautas Jonas (2010 kartu su pavarde)
Olgierd → Algirdas (2011 kartu su pavarde)
Jerzy → Jurgis (2012 kartu su pavarde)
Sylwija → Silvija (2012)
Witold → Vytautas (2012)
Albert → Albertas (2013 kartu su pavarde)
Wiktor → Viktoras (2013 kartu su pavarde)
Daiwa → Daiva (2015)
Tomasz → Tomas (2015 kartu su pavarde)
Jurata → Jūratė (2015 kartu su pavarde)
Wytas Jurgis → Witold (2015 kartu su pavarde)
Tomasz → Tomas (2016 kartu su pavarde)
Tomasz → Tomas (2016)
Rajmundas → Raimundas (2017)
Romuald Wincenty → Romualdas Vincas (2017 kartu su pavarde)
Jan → Jonas (2017 kartu su pavarde).

Dauguma prašančiųjų (20 iš 30) keitė ne tik vardą, bet ir pavardę. Pabrėžtina, kad tai darę asmenys dažniausiai nėra nuolatiniai valsčiaus gyventojai, o išvykę į Lietuvą, Vokietiją, JAV ar kitas šalis. Tie asmenys, kurių vardai gimimo liudijimuose įregistruoti lietuviškomis formomis (Aidis, Vilius, Jonas, Vaiva, Laima, Irena, Raimundas, Daiva), keitė tik pavardes. Dauguma pageidaujančiųjų ištaisyti civilinės būklės įrašus buvo pilnamečiai. Kartais vienu metu įrašus keičia visi šeimos nariai arba broliai ir seserys. Dažniausiai taip daroma prieš pateikiant prašymą išduoti asmens pasą, išvykstant studijuoti, dirbti arba gyventi į kitą šalį.

Išvados 

1997–2017 m. Punsko valsčiuje suteiktų vardų apžvalga rodo, kad čia formuojasi vardynas su įvairios kilmės asmenvardžiais. Jį sudaro lietuviški (baltiški), lenkiški (slaviški) bei kitų kalbų vardai, susiję ne tik su krikščioniška tradicija. Vardyno savitumą lemia tarpusavyje susipinančios vardų mados, jame atsispindi krašto daugiakultūriškumas ir antroponimų globalizacijos apraiškos.

Šiais laikais vieni svarbiausių veiksnių renkant naujagimiui vardą yra jo grožis ir skambumas (Malec 2015: 130). Tai labai paplitęs požiūris, žmonėms patinka tarptautiniai vardai (Umińska-Tytoń 2003: 136; Bizior 2010: 29; Malec 2015: 130). Per pastarąjį dvidešimtmetį šie vardai stipriai modifikavo ir Punsko krašto vardyną, gerokai apribodami tradicinių asmenvardžių vartojimą ir paprotinį vardų perdavimą iš kartos į kartą (Birgelienė 2011: 424, 425). Kita vertus, pastebimos ir kai kurių šeimų pastangos parinkti vaikams lietuviškus vardus arba lietuviškus svetimvardžių atitikmenis.

Lyginant Punsko valsčiuje suteiktų vardų sąrašą su Lietuvos ir Lenkijos to laikotarpio reitingais, pastebėtas savotiškas tėvų išrankumas, t. y. teikimas tik jiems patikusių vardų, nuošalyje paliekant kitus (nors jie tuomet buvo populiarumo reitingų viršūnėse). Pavyzdžiui, į Punsko valsčiaus vardyną nepateko nei populiarūs tiriamuoju laikotarpiu Lenkijoje (Zuzanna, Maja, Szymon), nei nauji lietuvių gamtiniai vardai (Sinkevičiūtė 2017).

Tik dalis Punsko CMĮ aktuose esančių vardų atitinka lietuvių kalbos rašybą. Gimimo liudijimuose vis dar vyrauja lenkiškos vardų formos. Iš dalies tai lemia žmonių pragmatiškumas (neišsiskirti iš kitų, neturėti problemų su linksniavimu ir rašyba lenkų kalboje). Kita vertus, pasirenkami vardai gali atspindėti ir mažumos siekį susitapatinti su šalies gyventojų dauguma (nors Punsko krašte daugumą sudaro lietuviai). Panašus reiškinys buvo pastebėtas Hainuvkos stačiatikių parapijose (lenkų–baltarusių paribyje): XXI a. pradžioje į stačiatikių vardyną pateko daug lenkų kalboje vartojamų asmenvardžių, nebūdingų šiai religinei bendruomenei. Tai aiškinama asimiliaciniais procesais su dominuojančia lenkakalbių aplinka (plg. Sajewicz 2007: 336; Nikitiuk 2014: 316, 317). Tokiu būdu vardas nustoja savo ankstesnės funkcijos – žmogaus identifikavimo su tam tikra tautine ar religine bendruomene. Tokie išoriniai panašėjimo požymiai ateityje gali paspartinti ir vidinius asimiliacijos procesus. Todėl būtina ypač akcentuoti dalies Punsko valsčiaus šeimų ryžtingumą registruoti civilinės būklės aktuose savo vaikų vardus taisyklinga lietuviška rašyba, išnaudojant esančias teisines galimybes.

Nijolė Birgelienė

Visą straipsnį žr. Terra Jatwezenorum [Jotvingių kraštas: jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis], 2019, 11, 1, p. 92–109, 365–366, 386; duomenų bazėje LITUANISTIKA, https://www.lituanistika.lt/content/93173.

Skaitykite dar vieną Nijolės Birgelienės straipsnį „Punsko krašto lietuviškų šeimų vardų pasirinkimo aspektai“ (2011-12-20, vardai.VLKK.lt).