Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Moterų pavardžių daryba Krakių apylinkėse (XX a. 3 dešimtmečio duomenimis)

2024-11-07, Laura Sakalauskaitė

Lietuvos istorijos šaltiniuose moterų asmenvardžių užfiksuota kur kas mažiau negu vyrų. Tai lėmė to meto moterų socialinė padėtis, priklausomybė nuo tėvo, vyro arba brolio, kuri atsispindi ir iš asmenvardžių užrašymų. Nors daugiausia tyrėjų dėmesio sulaukė XVII–XVIII a. šaltiniuose užfiksuoti Lietuvos moterų antroponimai, tačiau tiriant moterų asmenvardžių darybą itin aktualūs ir vėlesnių amžių užrašymai. Iš tėvo asmenvardžio sudaryti moterų onimai rodo skirtingiems Lietuvos regionams būdingas lietuvių kalbai įprastas pavardžių priesagas, kurios pagrindžia moterų mergautinių pavardžių darybos lietuviškumą ir gyvybingumą. Ypač svarbūs ir įdomūs lietuviškai rašyti XX a. pradžios šaltiniai, gausiai ir patikimai liudijantys su lietuvių kalbos priesagomis sudarytus asmenvardžius.
Tiriant XX a. trečiame dešimtmetyje rytų aukštaičių panevėžiškių plotui priklausančios Ramygalos RKB santuokos metrikų knygoje užfiksuotas moterų mergautines pavardes, nustatyta, kad didžioji dalis jų sudarytos kaip bendrinėje lietuvių kalboje. Iš kitokio nei įprastas bendrinei kalbai vyrų asmenvardžių pamato sudarytos mergautinės pavardės buvo retesnės. Produktyviausios buvo dvi pavardžių priesagos – -aitė ir -ytė, o kitų priesagų dažnumas buvo mažas (Sakalauskaitė 2024). Tai rodo, kad įvairiuose Lietuvos regionuose mergautinių pavardžių priesagos yra nevienodai paplitusios ir turi savo vartojimo arealus. 
Šįkart tirti pasirinktos vakarų aukštaičių šiauliškių arealui priklausančių Krakių moterų pavardės. Medžiaga surinkta iš lietuvių kalba rašytos Krakių RKB 1921–1925 m. santuokos metrikų knygos, kurioje užrašytos 269 moterų pavardės, iš kurių 249 – mergautinės jaunųjų pavardės, šaltinyje užfiksuotos kartu su pamatiniu tėvo asmenvardžiu, 20 – santuokinių dar kartą ištekančių našlių pavardžių. Siekta ištirti santuoką sudarančių moterų pavardžių priesagų, priklausančių nuo pamatinio vyriško asmenvardžio galūnės ir arealinės vartojimo tradicijos, varijavimą ir pasirinkimą.
Tiriamąją metrikų knygą sudaro 49 numeruoti lapai. Pirmasis įrašas darytas 1921 m. sausio 18 d., paskutinis – 1925 m. vasario 23 d. Knygą sudaro 284 numeruoti įrašai. Vėliau pridėtas atskiras sąrašas su visų metrikų knygoje užfiksuotų jaunikių vardais ir pavardėmis. Metrikų knygą rašė vienas nenurodytas raštininkas. Santuokos įrašai daryti tvarkingai, daugiausiai vartoti lietuvių kalbos rašmenys, tačiau raidė k užrašyta slavų kalboms įprastu būdu – к. Santuokos įrašuose kilmininko linksniu nurodyti jaunųjų vardai ir pavardės, gyvenvietė, parapija, statusas, amžius, veikla. Šalia vardininko linksniu užrašyti jaunųjų tėvų bei liudytojų vardai ir pavardės. Sutuoktinių motinos užrašytos mergautine pavarde, o ištekėjusios liudytojos ar našlės – pavarde pagal vyrą. Netekėjusias jaunavedžių motinas įprasta išskirti prierašu mergaitė. Prie kiekvieno santuokos registracijos įrašo nurodyti vestuvių metai, mėnuo ir diena, užsakų data, bažnyčia, kurioje santuoka palaiminta, bei ją palaiminęs kunigas.

Kokias moterų pavardžių priesagas liudija istoriniai vakarų aukštaičių šiauliškių arealo moterų asmenvardžiai?

Istorinių vakarų aukštaičių šiauliškių arealo moterų asmenvardžių tyrimai rodo tam tikrus jų sudarymo polinkius. Jie matomi iš Almos Ragauskaitės (2015; 2022a; 2022b), Meilutės Ramonienės (1985), Vitalijos Maciejauskienės (2010) ir Antano Salio (1979) darbų.
Alma Ragauskaitė (2015) nustatė, kad XVI a. pabaigoje–XVII a. pradžioje Joniškio krikšto metrikų knygoje daugiausia moterų pavardžių užrašyta su slaviškomis priesagomis –ova, -ovna, mažiau pavardžių – su lietuviškomis priesagomis –aičia, -yčia, -ienė, -(i)ūčia. Tą patį Ragauskaitė (2022a; 2022b) nustatė ir tirdama XVII–XVIII a. kėdainiečių įvardijimo tendencijas: nors užrašant moterų asmenvardžius dažniausiai vartotos slaviškos priesagos -ova ir -ovna, bet pasitaikė ir su lietuviškomis priesagomis -aičia, -yčia, -ienė užrašytų pavardžių.
Meilutė Ramonienė (1985) padarė išvadą, kad XVIII a. pab. vakarų ir vidurio Lietuvoje vartotos įvairios lietuviškos mergautinių pavardžių priesagos: –aitė, -aičia, -atė, -alė, -ytė, -utė, -(i)ukė, -ikė, iš kurių dažniausia – priesaga -aitė, o ištekėjusių moterų pavardėms sudaryti – priesaga -ienė. Antano Salio (1979) teigimu, Panemunėje ir kai kur vidurio Lietuvoje pavardžių priesagomis buvo parodomas amžius – -ytė, -aičia vartotos kaip suaugusių merginų pavardžių priesagos, priesaga –(i)ukė – mažoms mergaitėms įvardyti.
Vitalija Maciejauskienė (2010), tyrusi Gruzdžių asmenvardžius, nustatė, kad XVII–XVIII a. Gruzdžių parapijoje mergautinės pavardės dažnai buvo sudaromos su lietuviška priesaga -yčia, bet taip pat rasta mergautinių pavardžių su slaviška priesaga -ovna ir lietuviškomis priesagomis -aičia, -(i)ūčia, -aitė, o našlių pavardės dažniausiai buvo užrašomos su slaviška priesaga -ova. XIX a. Gruzdžiuose užrašytos moterų pavardės dažniausiai turėjo slaviškas priesagas -(i)ovna, -ova, o jei pamatinė pavardė turi priesagos elementą –sk– – galūnę –a.
Taigi XVI–XVIII a. vakarų aukštaičių šiauliškių arealo metrikų knygose vyrauja moterų pavardžių užrašymai su slaviškomis priesagomis -ova, -ovna, bet neretai pasitaikė ir lietuviškų priesagų, iš kurių dažniausios – -aitė, -aičia ir -ytė. XIX a. moterų pavardės dažniau užrašytos su slaviškomis priesagomis.

 

Moterų pavardžių daryba bendrinėje kalboje

Bendrinės lietuvių kalbos moterų mergautinių pavardžių priesagos yra –aitė, -ytė, -utė ir -(i)ūtė. Jos sudaromos iš vyrų pavardžių:
• -aitė, kai pavardė baigiasi -as arba –a;
• -ytė, kai pavardė baigiasi -ė, -is, -ys arba –ia, -ja;
• -utė, kai pavardė baigiasi –us (po kietojo priebalsio);
• -iūtė, kai pavardė baigiasi -ius;
• -ūtė, kai pavardė baigiasi -jus.
Ištekėjusių moterų pavardės bendrinėje kalboje sudaromos su priesagomis -ienė, taip pat priklausomai nuo vyro pavardės galūnės gali būti –(i)uvienė arba galūne -ė (VLKK, žr. https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/asmenvardziai#mot-pavardes).
Krakių RKB santuokos metrikų knygoje užfiksuotos 248 mergautinės pavardės, sudarytos su priesagomis –aitė, -ytė, -iukė, -iutė (jų produktyvumą žr. 1 lentelėje, dar 1 išnašą) , iš kurių 58 proc. sudarytos kaip bendrinėje kalboje, o 42 proc. skiriasi nuo bendrinės kalbos polinkių. Produktyviausias pavardžių darybos formantas Krakių parapijoje yra -aitė, su šia priesaga sudaryta didžioji dalis (223) mergautinių pavardžių. Kiti darybos formantai retesni: su priesaga –ytė sudarytos 23 pavardės, su priesagomis -iukė ir –iutė – vos po vieną pavardę. Metrikų knygoje taip pat užfiksuota ir 20 antrą kartą tekančių moterų pavardžių su priesaga -ienė, kurių pamatas – vyro pavardė.

1 lentelė. Moterų mergautinių pavardžių darybos formantai ir jų produktyvumas

Darybos formantas Darybos formanto produktyvumas
-aitė                            223
-ytė                                23
-iukė                               1
-iutė                                1

Moterų mergautinės pavardės su priesaga -aitė

Didesnė dalis Krakių santuokos metrikų knygos moterų pavardžių (123) sudarytos kaip ir bendrinėje lietuvių kalboje: jų pamatinio asmenvardžio galūnė yra -as, pavyzdžiui, Ambraz-aitė : Ambrazas, arba –a, pavyzdžiui, Daunor-aitė : Daunora.
Daugiausia moterų pavardžių su priesaga –aitė (101) sudarytos iš vyrų pavardžių, turinčių galūnę -as. Daugiau nei pusė jų (56) yra nepriesaginės, pavyzdžiui, Čiap-aitė : Čiapas, Gauč-aitė : Gaučas, Klib-aitė : Klibas, aštuntadalis (7) iš jų – sudurtinės, pavyzdžiui, Goštaut-aitė : Goštautas, Narbut-aitė : Narbutas. Mažiau nei trečdalis mergautinių pavardžių (37) padarytos iš vyrų pavardžių, turinčių slavišką priesagos elementą -sk-, pavyzdžiui, Bankausk-aitė : Bankauskas, Dulinsk-aitė : Dulinskas, Kavaliausk-aitė : Kavaliauskas. Kitos moterų pavardės, atsiradusios iš vyrų pavardžių su slaviškomis priesagomis, yra retos. Jų pamatas yra vyrų pavardės su priesagomis: -ovas (1) – Gluchov-aitė : Gluchovas, -uckas (1) – Mikuck-aitė : Mikuckas. Moterų mergautinių pavardžių, sudarytų iš baltiškas priesagas turinčių vyrų pavardžių, pasitaikė mažai: -iūnas (taip pat variantas –(i)unas) (5), pavyzdžiui, Baltrun-aitė : Baltrunas, Grigaliun-aitė : Grigaliunas, Krinščiūn-aitė : Krinščiūnas, -ėnas (1) – Tymelėn-aitė : Tymelėnas.
Kitų pagal bendrinės lietuvių kalbos darybos polinkius sudarytų mergautinių pavardžių su priesaga -aitė pamatas – vyrų pavardės su galūne –a (22). Didžioji jų dalis (20) atsirado iš nepriesaginių vyrų asmenvardžių, pavyzdžiui, Alekn-aitė : Alekna, Rumb-aitė : Rumba, Urb-aitė : Urba, du iš jų – sudurtinės pavardės pavyzdžiui, Daunor-aitė : Daunora, Daugvil-aitė : Daugvila. Kitų dviejų moterų pavardžių pamatas – vyrų pavardės su baltiška priesaga -eika, pavyzdžiui, Gedeik-aitė : Gedeika, Mažeik-aitė : Mažeika.
Mergautinių pavardžių su priesaga –aitė, sudarytų kitaip nei bendrinėje lietuvių kalboje, skaičius (100) nedaug skiriasi nuo moterų asmenvardžių, sudarytų pagal bendrinės kalbos polinkius (123). Šių pavardžių pamatas – vyrų pavardės su galūnėmis -ius (iš viso 41), pavyzdžiui, Adomavič-aitė : Adomavičius; -is (iš viso 23), pavyzdžiui, Maliek-aitė : Maliekis; -us (iš viso 20), pavyzdžiui, Stašk-aitė : Staškus; -ys (iš viso 16), pavyzdžiui, Bačk-aitė : Bačkys.
Didžiosios dalies (41) kitaip nei bendrinėje kalboje sudarytų mergautinių pavardžių pamatas – vyrų pavardės galūne -ius. Didelė dalis jų atsirado iš vyrų asmenvardžių su slaviškomis priesagomis -evičius (taip pat -evyčius) (20), pavyzdžiui, Bandzevič-aitė : Bandzevičius, Jankevič-aitė : Jankevičius, Kazokevyč-aitė : Kazokevyčius, ir -avičius (12), pavyzdžiui, Čekavič-aitė : Čekavičius, Gudavič-aitė : Gudavičius, Stepanavič-aitė : Stepanavičius. Kitų moterų pavardžių (9) pamatas yra nepriesaginės vyrų pavardės, pavyzdžiui, Girn-aitė : Girnius, Lešk-aitė : Leškus, Pabarč-aitė : Pabarčius.
Beveik perpus mažiau (23) moterų mergautinių pavardžių su priesaga -aitė sudarytos iš vyrų pavardžių, turinčių galūnę -is. Iš jų dažniausiai (9) kartojasi pavardės su slaviškais priesagų elementais -ck-ir -sk-: -ackis (1) – Navack-aitė : Navackis, -auskis (2), pavyzdžiui, Mandrijausk-aitė : Mandrijauskas, -eckis (1) – Medeck-aitė : Medeckis, -ockis (1) – Nagrock-aitė : Nagrockis, -skis (4), pavyzdžiui, Smolsk-aitė : Smolskis. Šiek tiek mažiau (7) vyrų pavardžių su galūne -is yra nepriesaginės, pavyzdžiui, Blėd-aitė : Blėdis. Septynios vyrų pavardės turėjo baltiškos kilmės priesagas: -eikis (1) – Medeik-aitė : Medeikis, -iškis (2), pavyzdžiui, Tėtišk-aitė : Tėtiškis, –(i)ulis (3), pavyzdžiui, Sabul-aitė : Sabulis, Valiul-aitė : Valiulis, -onis (1) – Rymon-aitė : Rymonis.
Mažiau mergautinių pavardžių sudaryta iš galūnes -us (20) ir -ys (16) turinčių vyrų pavardžių. Šios vyrų pavardės yra nepriesaginės, pavyzdžiui, Katk-aitė : Katkus, Stašk-aitė : Staškus, Gil-aitė : Gilys, Šer-aitė : Šerys.
Taigi didesnė dalis (123) moterų mergautinių pavardžių su priesaga -aitė sudarytos kaip bendrinėje lietuvių kalboje – priesaga -aitė pridedama, kai tėvo pavardės galūnės yra -as ir –a. Vis dėlto asmenvardžių, kurių sudarymo polinkiai skiriasi nuo bendrinės kalbos pavardžių sudarymo polinkių, skaičius yra mažesnis vos penktadaliu. Tai rodo, kad XX a. trečiame dešimtmetyje Krakių mergautinės pavardės su priesaga -aitė gan plačiai buvo sudaromos ne tik iš tėvų pavardžių, turinčių galūnes -as ir –a, bet ir su galūnėmis -ius, -is, -us, -ys.

Moterų mergautinės pavardės su priesaga -ytė

Krakių santuokos metrikų knygoje priesaga -ytė yra kur kas retesnis mergautinių pavardžių darybos formantas – su šia priesaga sudarytos 23 pavardės iš 249. Didžioji dauguma (20) mergautinių pavardžių su priesaga -ytė sudarytos taip pat kaip ir bendrinėje lietuvių kalboje – iš vyrų pavardžių su galūnėmis: -is (11), pavyzdžiui, Petrait-ytė : Petraitis; -ys (9), pavyzdžiui, Kair-ytė : Kairys.
Dalies (8) moterų mergautinių pavardžių pamatas yra vyrų pavardės su galūne -is. Jos turi baltiškos kilmės patroniminę priesagą -aitis, pavyzdžiui, Gedrait-ytė : Gedraitis, Mikolait-ytė : Mikolaitis, Petrait-ytė : Petraitis. Dvi pavardės, turinčios galūnę –is, yra nepriesaginės, pavyzdžiui, Žemait-ytė : Žemaitis, viena pavardė turi baltišką patroniminę priesagą -onis, pavyzdžiui, Rymon-ytė : Rymonis.
Kitoms pagal lietuvių bendrinės kalbos polinkius sudarytoms moterų mergautinėms pavardėms su priesaga -ytė pamatas buvo vyrų pavardės su galūne -ys, iš kurių 8 – nepriesaginės, pavyzdžiui, Bals-ytė : Balsys, Kair-ytė : Kairys, Rain-ytė : Rainys, o viena turi baltiškos kilmės patroniminę priesagą -aitys – Gudait-ytė : Gudaitys.
Pavardžių su priesaga –ytė, sudarytų ne pagal bendrinės kalbos polinkius, pasitaikė vos trys. Jos sudarytos iš balsinių priesagų neturinčių vyrų pavardžių su galūnėmis: –a – Dock-ytė : Docka; –as – Bak-ytė : Bakas; -ius – Gail-ytė : Gailius.
Taigi didžioji dalis (20) moterų mergautinių pavardžių su priesaga -ytė sudarytos kaip bendrinėje lietuvių kalboje – iš vyrų pavardžių su galūnėmis -is ir -ys. Tik trys pavardės buvo sudarytos ne pagal bendrinės kalbos polinkius – iš vyrų pavardžių su galūnėmis -a, -as, -ius. Tai rodo, kad XX a. trečiame dešimtmetyje Krakių apylinkėse mergautinės pavardės su priesaga -ytė dažniausiai buvo sudaromos iš tėvų pavardžių su galūnėmis -is bei –ys ir tokia daryba dažniausiai sutapo su bendrinės lietuvių kalbos polinkiais.

Moterų mergautinės pavardės su priesaga -iutė

Krakių santuokos metrikų knygoje su priesaga -iutė sudaryta viena mergautinė pavardė, kurios pamatinės vyro pavardės galūnė -ius, pavyzdžiui, Mockevič-iutė : Mockevičius, tad ne visai atitinka bendrinės lietuvių kalbos polinkius (po minkšto priebalsio turėtų būti -iūtė; dar žr. 2 išnašą). Kadangi daugiau pavardžių su priesaga -iutė nėra, tai rodo, jog ši priesaga XX a. trečiame dešimtmetyje Krakėse buvo neproduktyvi.

Moterų mergautinės pavardės su priesaga –iukė

Su priesaga -iukė užfiksuota vienos Krakių santuokos metrikų knygoje užrašytos jaunosios pavardė ir jos pamatinis asmenvardis, plg. Bakuč-iukė : Bakučius. Šią priesagą rašytiniuose šaltiniuose rado ir kiti tyrėjai. Meilutė Ramonienė (1985), tyrusi XVIII a. pab. vakarų ir vidurio Lietuvos moterų antroponimus, pastebėjo, kad dalis moterų mergautinių pavardžių sudarytos su priesaga -(i)ukė. Tai rodo, kad mergautinės pavardės buvo sudaromos ne tik su bendrinės kalbos, bet ir su tarminėmis priesagomis.

Moterų pavardės su priesaga -ienė

Krakių santuokos metrikų knygoje užfiksuota 20 antrą kartą ištekančių moterų pavardžių, sudarytų su priesaga –ienė, pavyzdžiui, Blėd-ienė, Gaižausk-ienė, Lukoš-ienė. Pamatiniai šių pavardžių asmenvardžiai metrikų knygoje nėra paliudyti, bet akivaizdu, kad ištekėjusių moterų pavardžių priesaga -ienė buvo pridedama prie vyro pavardės kamieno. Tai rodo, jog XX a. pradžioje Krakėse pagal vyro pavardę sudarytos moterų pavardės nevarijavo.

Išvados

Ištyrus Krakių RKB 1921–1925 m. santuokos metrikų knygoje užfiksuotas moterų mergautines pavardes nustatyta, kad 58 proc. jų buvo sudarytos kaip bendrinėje lietuvių kalboje. Vis dėlto nemažõs dalies (42 proc.) mergautinių pavardžių daryba neatitiko bendrinės kalbos polinkių. XX a. pradžioje Krakėse produktyviausias (223 pvd.) moterų mergautinių pavardžių darybos formantas buvo priesaga -aitė, su kuria dažniausiai buvo sudaromos mergautinės pavardės iš vyrų asmenvardžių, turinčių ne tik –as, -a, bet ir kitas galūnes: -ius, -is, -us, -ys. Tai ir lėmė pavardžių su priesaga -aitė dominavimą. Kitų formantų produktyvumas mažas: -ytė (23 pvd.), -iukė (1 pvd.), -iutė (1 pvd.). Nors XVI–XVIII a. vakarų aukštaičių šiauliškių arealo moterų pavardžių tyrimai liudija įvairias lietuviškas priesagas, priesagos –aitė dominavimui su ja sudarant pavardes iš įvairias galūnes turinčių vyrų pavardžių greičiausiai įtakos turėjo ir tai, kad mergautinių priesagų pasirinkimas galėjo priklausyti ne vien tik nuo tarminio arealo, bet ir nuo regiono.

LAURA SAKALAUSKAITĖ
Vilniaus universitetas

Išnašos

1 Krãkių RKB santuokos metrikų knygoje užfiksuota viena mergautinė pavardė, sudaryta su galūne –ė, plg. Pranait-ė : Pranaitis. Toks mergautinės pavardės užrašymas greičiausiai yra raštininko riktas.
2 Į parašymą su trumpąja u galima žiūrėti kaip į tuo metu dar svyravusios rašybos variantą.

Literatūra

Maciejauskienė V. 2010: Gruzdžių pavardės: istorija ir dabartis, Gruzdžiai 2. (sud. D. Šniukas). Vilnius: Versmė, 818–844.
Ragauskaitė A. 2015: Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste, Acta Linguistica Lithuanica 73, 55–81.
Ragauskaitė A. 2022a: Kėdainiečių moterų įvardijimo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose, Acta Linguistica Lithuanica 87, 140–154.
Ragauskaitė A. 2022b: XVII–XVIII a. kėdainiečių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Ramonienė M. 1985: Vakarų ir vidurio Lietuvos moterų antroponimai XVIII a. pabaigoje, Kalbotyra 36 (1), 54–61.
Sakalauskaitė L. 2024: Moterų mergautinių pavardžių priesaginė daryba Ramygaloje (XX a. 3 dešimtmečio duomenimis), Gimtoji kalba 3, 11–18.
Salys A. 1979: Moterų pavardinės priesagos, Rinktiniai raštai, t. 1: Bendrinė kalba. Roma: Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 139–143.

(Šaltinis – „Gimtoji kalba“, 2024, Nr. 9, p. 3–9.)