Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Danų asmenvardžių ypatumai

2012-05-30, Birutė Spraunienė (VU)

Globalizacijos veikiamame pasaulyje daugėja sąlyčių su kitomis kultūromis, todėl iškyla poreikis geriau jas pažinti. Atsivėrus sienoms ne vienas lietuvis pasirenka dirbti, studijuoti ar tiesiog praleisti atostogas užsienyje, sulaukiame ir nemažai svečių iš užsienio šalių, daugėja mišrių santuokų. Užsienietiški vardai mirga teisės dokumentuose, laikraščių puslapiuose, kultūrinių renginių skelbimuose, su jais susiduria ir įvairūs specialistai (teisėtvarkos pareigūnai, metrikacijos skyrių darbuotojai, vertėjai), ir plačioji visuomenė.

Šiuo straipsniu siekiama supažindinti su danų asmenvardžių tradicijomis ir Danijoje galiojančiomis asmenvardžių suteikimą reglamentuojančiomis teisės nuostatomis.

Danijos asmenvardžių įstatyme be tradicinių vardo (da. fornavn) ir pavardės (da. efternavn) kategorijų vartojama ir lietuviams neįprasta tarpvardžio (da. mellemnavn) sąvoka. Tarpvardis yra asmenvardis, einantis tarp asmens paskutinio vardo ir pavardės ir tipologiškai labiau sietinas su pavarde. Istoriškai tradicija krikšto metu suteikti vaikams tarpvardžius Danijoje atsirado XIX a. pabaigoje. Tarpvardžiais būdavo pasirenkami patys įvairiausi asmenvardžiai: patronimai (da. patronymer)[1], istorinių įžymybių vardai, motinos mergautinė pavardė, svetimos pavardės (t. y. pavardės, kurių asmuo neturėjo teisės paveldėti ar įgyti giminystės ryšių pagrindu), tėvo vardas galėjo būti suteikiamas dukrai kaip tarpvardis ir pan. 1961 m. Danijos asmenvardžių įstatymas oficialiai įteisino tarpvardžius ir nustatė jų suteikimo taisykles. Daugiau nei trečdalis visų danų be pavardės turi vieną ar kelis tarpvardžius, pvz.:

Hans Peter	Skovgaard	Jensen
vardas (-ai)	tarpvardis	pavardė

Tarpvardžiai buvo įteisinti siekiant didinti daniškų asmenvardžių įvairovę ir lengviau nustatyti asmenų tapatybę. Toliau trumpai apžvelgiami trys daniškų asmenvardžių tipai – vardai, tarpvardžiai ir pavardės – ir jų suteikimo galimybės pagal Danijoje galiojančius įstatymus.

Vardas apibrėžiamas kaip pirmas asmenvardis asmens vardų eilėje, kuriuo asmuo yra vadinamas („šaukiamas“). Asmuo gali turėti keletą vardų. Du vardai gali būti sujungti brūkšneliu, pvz., Anne-Sophie. Vardą vaikui išrenka tėvai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo vaiko gimimo. Tėvai gali parinkti vaikui vardą (-us) iš Šeimos departamento svetainėje (www.familiestyrelsen.dk) skelbiamo aprobuotų vardų sąrašo. Jei tėvai nori duoti vaikui vardą, kurio nėra šiame sąraše, jie gali kreiptis dėl vardo aprobavimo. Aprobuotas naujas vardas automatiškai įtraukiamas į sąrašą. Minėtame sąraše be vyriškų ir moteriškų vardų pateikiami ir lyties požiūriu neutralūs vardai, tinkantys tiek berniukui, tiek mergaitei, pvz.: Kim, Nikita.

Pavardė yra asmenvardis, einantis asmens vardų eilės gale ir paprastai nurodantis giminystės ryšius. Pavyzdžiui, Jens Hald Jensen pavardė yra Jensen. Asmuo gali turėti tik vieną pavardę. Pavyzdžiui, Susanne Hansen, panorėjusi, kad jos pavardė būtų Vildbjerg, netenka pavardės Hansen.

Dvigubos pavardės laikomos viena pavarde. Skandinavų kilmės dvigubos pavardės rašomos su brūkšneliu, pvz.: Hald-Jensen. Dvigubos pavardės, kildinamos iš ispaniškai kalbančių šalių, pagal tų šalių tradiciją rašomos atskirai, pvz.: Castillo Morales.

Vaikui pavardė turi būti suteikta ne vėliau kaip per pirmuosius 6 vaiko gyvenimo mėnesius. Pavardę vaikui išrenka tėvai. Jei tėvai nepriima sprendimo dėl vaiko pavardės, kol jam sukanka 6 mėnesiai, vaikui suteikiama motinos pavardė. Jei motinos pavardė yra patronimas (pvz., Helgesdatter, pažodžiui: ‘Helgės dukra’), vaikui kaip pavardė suteikiamas motinos vardas su dėmeniu -søn ‘sūnus’ arba -datter ‘dukra’ atitinkamai pagal vaiko lytį.

Daniškos pavardės skirstomos į paveldimąsias, kurias gali perimti vaikai, vaikaičiai, sutuoktiniai, partneriai ir kt., ir nepaveldimąsias (asmenines), kurios nėra perduodamos giminaičiams. Nepaveldimųjų (asmeninių) pavardžių kategorijai priskiriami minėtieji patronimai – asmenvardžiai, sudaryti iš tėvo ar motinos vardo su dėmeniu -søn ‘sūnus’ arba -datter ‘dukra’, pvz., Pedersøn, Pederssøn, Anderssøn, Fatimasdatter. Jei motina turi patroniminę pavardę, pvz., Kirsten Hansdatter, jos dukra gali vadintis ne Mette Hansdatter, o Mette Kirstensdatter, jei tėvai nusprendžia dukrai suteikti patroniminę pavardę. Patroniminių pavardžių suteikimo praktika Danijoje palyginti nauja, ji buvo įteisinta tik 2005 m. Danijos asmenvardžių įstatymu. Visos kitos pavardės yra paveldimosios, t. y. laisvai perduodamos giminaičiams.

Pavardės, kurias turi daugiau kaip 2000 asmenų Danijoje, laikomos laisvai pasirenkamomis pavardėmis. Danijos Statistikos departamentas, remdamasis Centrinio asmenų registro duomenimis, kasmet skelbia patikslintą laisvai pasirenkamų pavardžių sąrašą. Šiame sąraše esančią pavardę gali pasirinkti kiekvienas, nepriklausomai nuo giminystės ryšių.

Jei pavardės nėra laisvai pasirenkamų pavardžių sąraše, vadinasi, ją turi 2000 ar mažiau Danijos gyventojų. Tokia pavardė priskiriama saugomų pavardžių kategorijai. Ji gali būti suteikta asmeniui tik giminystės ryšių pagrindu arba gavus visų šios pavardės turėtojų raštišką sutikimą.

Asmuo visada gali susigrąžinti savo ankstesnę pavardę, nepriklausomai nuo to, ar ši pavardė yra laisvai pasirenkama, ar saugoma. Tai taikoma ir pavardėms, įgytoms per santuoką ar partnerystę. Asmeniui visada gali būti suteikta pavardė, kurią turi ar turėjo jo tėvai, seneliai, proseneliai bei proproseneliai. Tai galioja ir pavardėms, minėtų asmenų įgytoms per santuoką, partnerystę ir kt. Ši nuostata, kaip jau buvo minėta, netaikoma asmeninėms pavardėms – patronimams. Pavyzdžiui, Susanne Jensen negali būti suteikta jos motinos pavardė Olesdatter, jei ši pavardė yra motinos tėvavardis. Asmeniui gali būti suteikta patėvio ar įtėvio pavardė, jei pastarieji neprieštarauja. Jei sutuoktiniai (ar partneriai) nori turėti tokią pat pavardę, jie gali pasirinkti vienas kito pavardę (t. y., žmona gali perimti vyro pavardę arba vyras – žmonos).

Daniškos pavardės yra nekaitomos ir neturi vyriškų ar moteriškų galūnių. Patroniminės pavardės, žinoma, rodo asmens lytį, pvz., Helgesdatter (moteris) ir Gunnarsøn (vyras). Tačiau Danijos asmenvardžių įstatymas numato galimybę suteikti asmeniui pavardę su vyriška ar moteriška galūne, jei minėta pavardė tradiciškai siejama su tam tikra kultūra, kurioje egzistuoja vyriškos ir moteriškos pavardžių formos, pavyzdžiui, lenkų mot. –a, vyr. –i, graikų mot. -ou, –u ar –i, vyr. –is, čekų mot. -ova, vyr. –il ir pan.

Užsienietiški patronimai taip pat gali būti suteikti kaip pavardės, pavyzdžiui, islandų su antruoju dėmeniu –son / -dóttir ar musulmonų su pirmuoju dėmeniu Al / El. Pavyzdžiui, jei motinos vardas yra Bjørk, dukteriai pagal islandišką vardų tradiciją galima suteikti pavardę Bjørkdóttir (nepaisant to, ar motina islandė, ar ne), taip pat, jei tėvo vardas yra Muhammed, galima pagal musulmonišką tradiciją sūnui duoti pavardę Al-Muhammed arba Al Muhammed.

Tarpvardis apibrėžiamas kaip asmenvardis, einantis tarp asmens vardo (-ų) ir pavardės. Tarpvardis nėra būtinas. Asmuo gali turėti kelis tarpvardžius. Pasirinkus naują tarpvardį, ankstesnis tarpvardis (-iai) automatiškai neprarandamas. Kaip ir pavardės, tarpvardžiai skirstomi į paveldimuosius, kuriuos gali perimti giminaičiai, ir nepaveldimuosius (asmeninius). Nepaveldimųjų tarpvardžių kategorijai priskiriami patronimai (pvz., Jakobssøn, Helgesdatter) ir vardai (pvz., Andrea Vagn Jensen, Hans Lykke Hansen). Danijos asmenvardžių įstatymas numato galimybę kaip tarpvardį pasirinkti bet kurį vyrišką ar moterišką vardą, kuris yra įtrauktas į aprobuotų vardų sąrašą. Tokiu būdu įgytas tarpvardis laikomas asmeniniu (nepaveldimu) ir negali būti perduotas vaikams, sutuoktiniui ar partneriui. Moteris gali kaip tarpvardį pasirinkti vyrišką vardą (ir atvirkščiai), pavyzdžiui, Tina Jensen gali pasirinkti kaip tarpvardį vyrišką vardą Michael. Toks asmeninis tarpvardis negali vėliau tapti asmens pavarde, pavyzdžiui, Tina Michael Jensen panorėjusi negali pasivadinti Tina Michael. Visi kiti tarpvardžiai yra paveldimieji ir gali būti perduodami giminaičiams. Kaip tarpvardis gali būti pasirenkamas bet kuris asmenvardis, kurį asmuo pagal galiojančius įstatymus gali pasirinkti kaip pavardę. Taigi tarpvardžiais gali tapti patronimai, tėvų, senelių, patėvių, įtėvių pavardės ir pan. Asmuo gali perimti tėvų, senelių, prosenelių ar proprosenelių tarpvardžius. Kaip tarpvardis asmeniui gali būti suteiktas sutuoktinio ar partnerio tarpvardis ar pavardė, jei giminaitis neprieštarauja. Ši nuostata, kaip jau buvo minėta, netaikoma patronimams, pavyzdžiui, Jens Gunnarsøn, susituokęs su Susanne Hansen, negali žmonai perduoti savo pavardės Gunnarsøn kaip tarpvardžio, jei tai yra jo patroniminė pavardė.

Asmuo gali nuspręsti savo tarpvardį įregistruoti kaip pavardę, pvz., Jens Hald Jensen gali pasirinkti tarpvardį Hald savo pavarde ir vadintis Jens Hald. Kadangi Danijos asmenvardžių įstatymas numato teisę susigrąžinti anksčiau turėtą tarpvardį, Jens Hald gali panorėjęs susigrąžinti ankstesnį tarpvardį Hald ir vadintis Jens Hald Hald.

Kaip matyti iš šios glaustos apžvalgos, Danijos asmenvardžių įstatymas suteikia Danijos piliečiams gana didelę laisvę patiems rinktis asmenvardžius. Įstatymas remiasi pagrindiniu principu, kad piliečio vardas yra jo asmeninis reikalas, į kurį visuomenė turėtų kištis ne daugiau, nei būtina. Tokios didelės asmenvardžių pasirinkimo laisvės įteisinimą iš dalies lėmė Danijos politikų ir kalbos planuotojų siekis didinti daniškų pavardžių įvairovę. Mat keletą pastarųjų šimtmečių daniškų pavardžių fonde vyravo antriniai patronimai su dėmeniu –sen, tokie kaip Hansen, Andersen ar Jensen[2]. Tai kėlė keblumų nustatant asmens tapatybę, todėl buvo išleistas ne vienas asmenvardžių įstatymas siekiant padidinti pavardžių įvairovę, tačiau galimybe atsisakyti pavardės su dėmeniu –sen pasinaudodavo nedaugelis. Pavardės keitimui turi įtakos ir psichologiniai veiksniai: žmogus tapatinasi su savo pavarde ir nėra linkęs jos keisti. Priėmus 2005 m. asmenvardžių įstatymą, regis, pagaliau pavyko problemą išspręsti: 20 dažniausių pavardžių su dėmeniu –sen skaičius 2007 m., palyginti su 1971 m. duomenimis, akivaizdžiai sumažėjo. Tai lėmė įstatymo nuostata, leidžianti savo tarpvardį įteisinti kaip pavardę ir atsisakyti pavardės su dėmeniu –sen.

Tarpvardis yra skandinavų kalboms būdingas asmenvardžių tipas. Kaip jau buvo minėta, tarpvardžiai pradėti vartoti siekiant lengviau nustatyti asmenų tapatybę. Nors tarpvardžiais gali tapti tiek pavardės, tiek vardai, tarpvardžiai, nors ir nebūdami pavardės dalis, visgi labiau atlieka pavardės funkciją. Kad tarpvardis artimesnis pavardei, o ne vardui, rodo ir galimybė moteriai kaip tarpvardį pasirinkti vyrišką vardą, o vyrui – moterišką. Daniškos pavardės atskirų vyriškų ar moteriškų formų neturi, tačiau vardai skirstomi į vyriškus, moteriškus ir lyties atžvilgiu neutralius, ir Danijos asmenvardžių įstatymas draudžia asmeniui suteikti vardą, priešingą jo lyčiai (išlygos galimos tik transseksualams). Kadangi tarpvardžių funkciją atliekantys vardai vienodai tinka abiejų lyčių asmenims, tai rodo, kad jie, kaip ir pavardės, nežymi lyties.

IŠNAŠOS

---

[1] 1970 m. atliktas tyrimas parodė, kad danų pavardžių fondą sudarė 85 000 skirtingų pavardžių, tačiau net pusė Danijos gyventojų turėjo vieną iš 14 įprasčiausių pavardžių su dėmeniu –sen, o du trečdaliai turėjo vieną iš 50 dažniausių pavardžių, iš kurių vos keletas pavardžių (pvz., Møller, Schmidt, Lund, Holm), buvo ne antriniai patronimai su dėmeniu –sen.

---

[2] Patronimai skirstomi į pirminius ir antrinius patronimus (da. primær-/sekundærpatronymer). Pirminiai patronimai yra tikrieji tėvavardžiai, padaryti iš asmens tėvo ar motinos vardo su dėmeniu -søn ‘sūnus’ arba -datter ‘dukra’. Antriniai patronimai – tai tėvavardžiai, virtę paveldimomis pavardėmis. Pvz., asmenvardis Jensen kažkada buvo tėvavardis (‘Jenso sūnus’), t. y. pirminis patronimas, tačiau tapęs paveldima pavarde jis nebėra siejamas su vienu asmeniu ir laikytinas antriniu patronimu. Šiame straipsnyje sąvokos ‘patronimas’ ir ‘patroniminė pavardė’ reiškia pirminius patronimus.

LITERATŪRA

Meldgaard E. V. 2008: Det drejer sig om: Efternavnets historie [Apie pavardės istoriją]. Institut for Navneforskning. Prieiga per internetą: http://nfi.ku.dk/publikationer/webpublikationer/ddsoefternavnetshistorie.pdf (žiūrėta 2011 06 20–27).

Lov nr. 524 af 24/06/2005 (Navneloven) [2005 m. birželio 24 d. įstatymas Nr. 524 (Danijos asmenvardžių įstatymas)]. Prieiga per internetą: https://www.retsinformation.dk/Forms/R0710.aspx?id=31494 (žiūrėta 2011 06 20–27).

Vejledning om behandling af navnesager [Rekomendacijos dėl asmenvardžių suteikimo]. Prieiga per internetą: https://www.retsinformation.dk/Forms/R0710.aspx?id=127432 (žiūrėta 2011 06 20–27).

Danijos teisingumo ministerijos Šeimos departamento interneto svetainėje skelbiama informacija. Prieiga per internetą: www.familiestyrelsen.dk (žiūrėta 2011 06 27).

(Skelbta mokslo žurnale „Kalbos kultūra 84“, 2011, p. 240–245.)