Straipsniai
Dvikamienių lietuvių moterų vardų kirčiavimas
2015-04-15, prof. habil. dr. Antanas PakerysDvikamieniai lietuvių moterų vardai yra rekonstruoti ir dažniausiai kirčiuojami pagal atitinkamų vyrų vardų pavyzdį. Nemaža dalis moterų vardų priklauso vienam kuriam kirčiavimo tipui. Tačiau esama ir tokių moterų vardų, kuriems būdingos morfologinės ir kirčiavimo gretybės. Dažniausiai tai priklauso nuo to, kas eina antraisiais vardų dėmenimis. Norminant dvikamienius lietuvių moterų vardus reikėtų nuosekliau laikytis sistemiškumo principo. Labai aktualu tirti gyvosios kalbos dvikamienių lietuvių moterų vardų gramatinių formų vartojimo ir kirčiavimo polinkius. Jų analizė parodytų, kuriais atvejais paisoma kalbininkų rekomendacijų ir kuriais – linkstama vartoti nekodifikuotas vardų formas.
Skaityti toliau…
Susiję vardai: Alkmena,
Almanà, Altautė,
Alvydà, Ašmantė,
Aũdangė, Bartminė, Dargintė, Daugtura, Daukanta,
Daumìlė,
Dóvainė, Dovilta, Eigėlė,
Eĩvina, Gervarda, Geržada, Gražvaldė,
Jóskaudė, Kovaida, Lynartė, Mandravė,
Mangirdà, Medvaišė,
Mìntautė,
Nérmeda, Nirgunda, Norbudė, Nortilė, Pobiltė,
Rimgaudà, Svaidargė, Tautrimė, Tulvirdė,
Vygantà, Vyliauda, Vytarta, Žybartė
Dvikamienių lietuvių vyrų vardų kirčiavimas: pirmųjų dėmenų tvirtagalė priegaidė
2015-04-15, prof. habil. dr. Antanas PakerysŠiame straipsnyje pateikiamos pagrindinės dvikamienių vyrų vardų pirmųjų dėmenų etimologijos, jų kirčiavimas lyginamas su pamatinių žodžių, taip pat su dabartinių pavardžių ir asmenvardinių vietovardžių kirčiavimo ypatybėmis.
Skaityti toliau…
Susiję vardai:
Al̃vydas,
Ar̃vydas, Buivydas,
Eĩgminas,
Er̃dvilas,
Gaũdrimas, Geistartas,
Grãžvydas,
Ir̃mantas,
Kãstautas, Kintaras,
Laĩsvydas,
Leñgvinas,
Mañtgirdas,
Neĩmantas,
Rãdvilas, Saudargas, Steigintas,
Svaĩgedas,
Vaĩgaudas, Varbutas, Viešvinas, Žadminas,
Žeĩmantas
Populiariausi 1991–2010 m. mergaičių vardai ir jų davimo tendencijos
2014-08-13, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)Šiame straipsnyje toliau nagrinėjami dažniausi 1991–2010 m. vaikų vardai. Straipsnyje Populiariausi 1991–2010 m. berniukų vardai ir jų davimo tendencijos pristačius dvidešimt dažniausių pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių berniukų vardų, išryškinus jų populiarumo laiką aptariamaisiais metais ir parodžius kilmės, struktūros polinkius, pagal tuos pačius kriterijus aptariami ir to paties laikotarpio mergaičių vardai.
Jau buvo rašyta, kad 2006–2011 m. mergaitės dažniau nei berniukai vadinami ilgesniais populiariais vardais, joms duodami baltiški apeliatyviniai vardai. Čia siekiama išsiaiškinti, ar aptariamuoju nepriklausomybės laikotarpiu prasideda tokių mergaičių vardų mados. Taip pat norima atsakyti į klausimą, kuo populiariausi 1991–2010 m. mergaičių vardai skiriasi nuo berniukų vardų. Skaityti toliau…
Susiję vardai:
Ãgnė,
Áistė,
Deĩmantė,
Ẽglė,
Emìlija,
Evelinà,
Gabijà,
Gabriẽlė,
Giñtarė,
Gretà,
Ievà,
Justinà,
Kamìlė,
Karolinà,
Láura,
Mìglė,
Mònika,
Simonà,
Ùgnė,
Viktòrija
Populiariausi 1991–2010 m. berniukų vardai ir jų davimo tendencijos
2014-07-31, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)Apie pastaraisiais metais dažniausiai duotus vaikų vardus rašyta: pristatyti populiariausi 2006–2011 m. vardai ir išryškinti jų davimo polinkiai [1]. Šio laikotarpio populiariausių vardų dvidešimtukuose paprastai išlieka tie patys vardai, bet kasmet vaikai jais vadinami rečiau, nes vardai pradeda atsibosti. Vis daugiau vaikų, ypač berniukų, 2006–2011 m. linkstama vadinti dviskiemeniais vardais. Berniukams dažniausiai renkami krikščioniškos kilmės vardai, trumpiniai, o mergaitėms – baltiški apeliatyvinės kilmės vardai (žr. Populiariausi 1991–2010 m. mergaičių vardai ir jų davimo tendencijos).
Remiantis šiomis 2006–2011 m. vardų davimo tendencijomis straipsnių diptiche toliau plėtojama vardų populiarumo tema: aptariama dvidešimt dažniausių pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių vaikų vardų, jų didžiausio populiarumo laikas ir kilmė. Norint parodyti, kokių pokyčių įvyko vardyne, aptariamojo laikotarpio vardai gretinami su 2006–2010 m. dažniausių vardų dvidešimtukais. Skaityti toliau…
Susiję vardai:
Añdrius,
Árnas,
Deĩvidas,
Dominỹkas,
Dóvydas,
Èdvinas,
Jõnas,
Jùstas,
Kãrolis,
Laurỹnas,
Lùkas,
Mañtas,
Mãrius,
Martỹnas,
Mãtas,
Mìndaugas,
Nõjus,
Paũlius,
Rãpolas,
Rõkas
Baltiški etnoniminiai vardai ir jų paplitimas
2012-11-13, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)Vieni iš mūsų vardyno asmenvardžių yra etnoniminiai vardai. Etnonimai – tautų, genčių ar kitų etninių grupių pavadinimai, dažniausiai atsiradę iš kraštovardžių. Etnonimams pradžią davę kraštovardžiai baltų kalbose dažnai yra hidroniminės kilmės. Etnonimai, nors tai ir specifinė leksikos dalis, kilme susijusi su tikriniais žodžiais, yra bendriniai žodžiai. Todėl iš etnonimų atsiradusius asmenvardžius galima laikyti tam tikru apeliatyvinių vardų pogrupiu[1].
Tad kokie etnoniminės kilmės vardai paplitę Lietuvoje ir kokios jų vartojimo tendencijos? Rašant straipsnį naudotasi Gyventojų registro tarnybos duomenimis, gautais VLKK tarpininkavimu ir apdorotais pagal UAB „NTSG“ suprogramuotą atskirų vardų statistiką[2].
Skaityti toliau…
Susiję vardai:
Aistà,
Áistas, Aistautė,
Áistė,
Aistė́ja, Aistėjus,
Aistidà,
Áistija,
Áistijus, Aistilė, Aistina,
Áistis, Aistmantas, Aistutė,
Bártas,
Bártė,
Galìnda,
Jótvingas,
Jótvingė,
Nadrùvė,
Skal̃vė,
Skal̃vis
