Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Dvikamienių lietuvių moterų vardų kirčiavimas

Dvikamieniai lietuvių moterų vardai yra rekonstruoti ir dažniausiai kirčiuojami pagal atitinkamų vyrų vardų pavyzdį. Nemaža dalis moterų vardų priklauso vienam kuriam kirčiavimo tipui. Tačiau esama ir tokių moterų vardų, kuriems būdingos morfologinės ir kirčiavimo gretybės. Dažniausiai tai priklauso nuo to, kas eina antraisiais vardų dėmenimis. Norminant dvikamienius lietuvių moterų vardus reikėtų nuosekliau laikytis sistemiškumo principo. Labai aktualu tirti gyvosios kalbos dvikamienių lietuvių moterų vardų gramatinių formų vartojimo ir kirčiavimo polinkius. Jų analizė parodytų, kuriais atvejais paisoma kalbininkų rekomendacijų ir kuriais – linkstama vartoti nekodifikuotas vardų formas.

Manoma, kad „senovėje vyrų ir moterų vardai, vėliau ir pavardės, skyrėsi tik gimine: greta Tautvilto buvo Tautviltė, <…> greta Derkinčio – Derkintė“ (Zinkevičius, 2008, 42; žr. dar Salys, R II 268; Zinkevičius, 1977, 236; Vanagas, 1982, 17, 105; Maciejauskienė, 1991, 272–273; LVKŽ6 19–20 ir kt.). Tam tikru laikotarpiu tokie moterų vardai (ir pavardės) galėjo reikšti priklausomybę – žymėti vyro žmoną ar tėvo dukterį. Tokiais atvejais moterų asmenvardžiai galėtų būti laikomi galūnių vediniais. Tačiau dabartinėje kalboje dvikamieniai moterų vardai funkcionuoja savarankiškai; vyrų ir atitinkami moterų vardai laikytini paraleliniais dūriniais, plg.: alùdaris, alùdarė, sénbuvis, sénbuvė ir pan.

XX a. pirmosios pusės kalendoriuose jau galima rasti dvikamienių lietuvių moterų vardų. Sakysim, „Jaunimo kalendoriuje“ (1927 m.) jų yra tik keletas: Dainora, Erdvilė, Mingailė, Rimgailė, Skirmantė, Vilmantė, Živilė. Kur kas daugiau (apie 50) dvikamienių moterų vardų įdėta į „Didįjį kalendorių“ (1934 m.): Bytautė, Gedvilė, Girkantė, Gražvyda, Mintautė, Tautginė, Vydminė, Viligailė, Visgirdė ir kt.

Kalendoriuose vardai nekirčiuojami. 1933 m. paskelbtame plačiame straipsnyje „Mūsų lietuviškieji vardai“ A. Salys nagrinėja apie 200 kirčiuotų dvikamienių vardų; čia galūnės „visur duotos vyriškos“ (Salys, R II 270). „Lietuvių kalbos rašybos žodyne“ (1948 m.) esama nedaug dvikamienių moterų vardų; jų galūnė -ė prirašyta prie kai kurių vyrų vardų: Al̃mantas, -ė (1), Ar̃vydas, -ė (1), Ar̃vilas, -ė (1), Ar̃vystas, -ė (1), Gedvìlas, -ė (2), Gelmìnas, -ė (2), Gìntautas, -ė (1), Jógintas, -ė (1), Radvìlas, -ė (2) ir kt.

„Lietuvių rašomosios kalbos žodyno“ V tome (1968 m.) paskelbtas tikrinių vardų sąrašas, į kurį įtraukta nemaža dvikamienių lietuvių moterų vardų (Salys, R II 196tt.). Čia randami pavyzdžiai rodo, kad skyrium pateikiamų dvikamienių lietuvių vyrų ir moterų vardų kirčiavimas paprastai sutampa, plg.: Al̃gaudas (1) – Al̃gaudė (1), Ar̃vydas (1) – Ar̃vydė (1), Ar̃vilas (1) – Ar̃vilė (1), Ar̃vystas (1) – Ar̃vystė (1), Daũgvydas (1) – Daũgvydė (1), Daũmantas (1) – Daũmantė (1), Deĩmantas (1) – Deĩmantė (1), Dróvydas (1) – Dróvydė (1), Eĩmantas (1) – Eĩmantė (1), Eĩtautas (1) – Eĩtautė (1); žr. dar Dóvilas (1) ir Dovìlas (2) – Dovìlė (2), Gelmìnas (2) – Gelmìnė (2), Mañtvilas (1) ir Mantvìlas (2) – Mantvìlė (2) ir kt.

K. Kuzavinio ir B. Savukyno sudarytuose vardų sąrašuose (CA; LVEŽ) kai kurie dvikamieniai moterų vardai teikiami kaip gretybės: su kirčiuota galūne -à ir su nekirčiuota galūne -ė, pvz.: Alvydà / Ar̃vydė, Arminà / Ar̃minė, Arvydà / Ar̃vydė, Augminà / Aũgminė, Augvydà / Aũgvydė ir kt. (kadangi kirčiuotės čia nenurodomos, deja, neaišku, kaip kirčiuoti kitus galūnės -a vardų linksnius); su kirčiuotu pirmuoju ir antruoju dėmeniu, pvz.: Al̃gvilė / Algvìlė, Al̃milė/ Almìlė, Ar̃vilė / Arvìlė, Aũgvilė / Augvìlė ir kt. Vėliau šių autorių parengtame „Lietuvių vardų kilmės žodyne“, kurio pasirodė jau šeši leidimai, pirmoji moterų vardų grupė dar praplėsta – dedama po tris gretybes: su kirčiuota galūne -à (3a arba 3b kirčiuotė), su nekirčiuota galūne -a (pirmoji kirčiuotė) ir su nekirčiuota galūne -ė (pirmoji kirčiuotė), pvz.: Alvydà (3b ), Al̃vyda (1), Al̃vydė (1), Arminà (3b ), Ar̃mina (1), Ar̃minė (1), Bilminà (3a), Bìlmina (1), Bìlminė (1) ir kt. Čia, kaip ir ankstesniuose sąrašuose, esama ir dvejopai kirčiuojamų vardų su galūne -ė (Al̃gvilė (1), Algvìlė (2), Al̃milė (1), Almìlė (2) ir pan.), taip pat nemaža grupė vardų, turinčių tik vieną morfologinę ir akcentinę formą (Al̃butė (1), Al̃gardė (1), Al̃tautė (1), Bygáilė (1), Dainóra (1) ir pan.) <…>

Šio straipsnio tikslas – nustatyti tuos struktūrinius požymius, nuo kurių priklauso nevienodas dvikamienių lietuvių moterų vardų kirčiavimas. Papildomieji tyrimo uždaviniai yra šie: palyginti, kaip tie vardai teikiami įvairiuose (ir ankstesniuose, ir šių dienų) leidiniuose, iškelti aikštėn nepageidautinas panašios sandaros vardų norminimo skirtybes, nurodyti potencialius (bet LVKŽ6 neminimus) moterų vardus, galinčius funkcionuoti šalia atitinkamų dvikamienių lietuvių vyrų vardų. Duomenų analizė grindžiama gretinamuoju, struktūriniu metodu. Apie dvikamienių lietuvių vyrų vardų pirmųjų dėmenų priegaides rašyta anksčiau (Pakerys, 2009; 2010).

Visą straipsnį žr. Lituanistika.lt, https://www.lituanistika.lt/content/34429 (anksčiau skelbta žurnale Žmogus ir žodis, 2011, t. 13, nr. 1, p. 90–99).

Didelė dalis moterų vardų kirčiuojama taip pat kaip ir atitinkami dvikamieniai vyrų vardai. Tokie moterų vardai turi galūnę -ė ir priklauso pirmajai kirčiuotei (kirčiuojamas pirmasis dėmuo, labai retai – jungiamasis balsis). Šiems moterų ir vyrų vardams būdingi tam tikri antrieji dėmenys:

-alg- (pvz., Kañtalgė),

-bart- (pvz., Žýbartė),

-biltė (pvz., Póbiltė),

-budė (pvz., Nórbudė),

-butė (pvz., Tvìrbutė),

-dang- (pvz., Aũdangė),

-darg- (pvz., Svaĩdargė),

-drav- (pvz., Mañdravė),

-gaut- (pvz., Sárgautė),

-gėl- (pvz., Eĩgėlė),

-gyd- (pvz., Mìlgydė),

-gind- (pvz., Jaũgindė),

-gland- (pvz., Kóglandė),

-graud- (pvz., Aũgraudė),

-imt- (pvz., Eĩdimtė),

-(j)ot- (pvz.: Gìriotė),

-main- (pvz., Nórmainė),

-mant- (pvz., Úmantė),

-nart- (pvz., Lýnartė),

-naud- (pvz., Jónaudė),

-rim- (pvz., Taũtrimė),

-rimt- (pvz., Eĩrimtė),

-skaud- (pvz., Jóskaudė),

-taut- (pvz., Al̃tautė),

-vain- (pvz., Dóvainė),

-vaiš- (pvz., Mẽdvaišė),

-vald- (pvz., Grãžvaldė),

-vart- (pvz., Góvartė),

-vyst- (pvz., Ar̃vystė).

Savitą grupę sudaro tie pirmosios kirčiuotės moterų vardai, kurie turi kirčiuotą tvirtapradį antrąjį dėmenį. Tarp jų -gáilė (pvz., Jogailė), dvejopai kirčiuojami su baigmenimis -gilė (pvz., Nórgilė ir Norgìlė), -milė (pvz., Daũmilė ir Daumìlė), -tilė (Nórtilė ir Nortìlė), -vilė (pvz., Bùtvilė ir Butvìlė). Kirčiuotą dėmenį -gust- turintis pavienis moters vardas Aigùstė priklauso antrajai kirčiuotei.

„Lietuvių vardų kilmės žodyne“ dvikamieniai moterų vardai, siejami su atitinkamais vyrų vardais, turinčiais kirčiuotą pirmąjį dėmenį, dedami trejopo pavidalo:

• su kirčiuota galūne -à (trečioji, t. y. 3a arba 3b, kirčiuotė),
• su nekirčiuota galūne -a (pirmoji kirčiuotė),
• su nekirčiuota galūne -ė (pirmoji kirčiuotė).

Šio principo laikomasi nuo pirmojo iki paskutinio šio žodyno leidimo (pirmajame leidime tokių vardų yra gerokai mažiau nei vėlesniuose leidimuose). Šiai grupei priklauso vardai su tam tikrais antraisiais dėmenimis:

-bar- (pvz.: Daubarà 3b, Daũbara 1, Daubarė 1),

-daug- (pvz.: Rimgaudà 3a, Rìmgauda 1, Rìmgaudė 1),

-ding- (pvz.: Audingà 3b, Aũdinga 1, Aũdingė 1),

-gant- (pvz.: Vygantà 3a, Výganta 1, Výgantė 1),

-gaud- (pvz.: Gedgaudà 3b, Gẽdgauda 1, Gẽdgaudė 1),

-ged- (pvz.: Laigedà 3b, Laĩgeda 1, Laĩgedė 1),

-geid- (pvz.: Milgeidà 3a, Mìlgeida 1, Mìlgeidė 1),

-gin- (pvz.: Butginà 3b, Bùtgina 1, Bùtginė 1),

-gint- (pvz.: Dargintà 3a, Dárginta 1, Dárgintė 1),

-gir- (pvz.: Dangirà 3a, Dángira 1, Dángirė 1),

-gird- (pvz.: Mangirdà 3b, Mañgirda 1, Mañgridė 1),

-gund- (pvz.: Nirgundà 3a, Nìrgunda 1, Nìrgundė 1),

-kant- (pvz.: Daukantà 3b, Daũkanta 1, Daũkantė 1),

-kint- (pvz.: Vykintà 3a, Výkinta 1, Výkintė 1),

-liaud- (pvz.: Vyliaudà 3a, Výliauda 1, Výliaudė 1),

-man- (pvz.: Almanà 3b, Al̃mana 1, Al̃manė 1),

-med- (pvz.: Nermedà 3a, Nérmeda 1, Nérmedė 1),

-men- (pvz.: Alkmenà 3b, Al̃kmena 1, Al̃kmenė 1),

-min- (pvz.: Bartminà 3b, Bar̃tmina 1, Bar̃tminė 1),

-mint- (pvz.: Daugmintà 3b, Daũgminta 1, Daũgmintė 1),

-nor- (pvz.: Einorà 3b, Eĩnora 1, Eĩnorė 1),

-tar- (pvz.: Geistarà 3b, Geĩstara 1, Geĩstarė 1),

-tart- (pvz.: Vytartà 3a, Výtarta 1, Výtartė 1),

-tur- (pvz.: Daugturà 3b, Daũgtura 1, Daũgturė 1),

-vaid- (pvz.: Kovaidà 3a, Kóvaida 1, Kóvaidė 1),

-vard- (pvz.: Gedvardá 3b, Gẽdvarda 1, Ged̃vardė 1),

-vyd- (pvz.: Alvydà 3b, Al̃vyda 1, Al̃vydė 1),

-vilt- (pvz.: Doviltà 3a, Dóvilta 1, Dóviltė 1),

-vin- (pvz.: Eivinà 3b, Eĩvina 1, Eĩvinė 1),

-vird- (pvz.: Tulvirda 3a, Tùlvirda 1, Tùlvirdė),

-žad- (pvz.: Geržadà 3b, Gẽržada 1, Gẽržadė 1).

Pastaba. Ankstesniuose leidiniuose ne visų moterų vardų, susijusių su vyrų vardais, buvo teikiami variantai su galūne –a, pavyzdžiui, nebuvo teikiama, jei antrasis komponentas įgyja konkrečią reikšmę, plg.: Mintauta ir tauta, Daugmanta ir manta, – tada teikta tik Mintautė, Daugmantė ir pan.; taip pat, jei vardai su –a neturėjo vartojimo tradicijos, jų teiktos tik formos su galūne –ė. Dabartinėje vartosenoje kai kurių vardų populiaresni variantai su galūne –a, pvz., Alvyda, kitų – dažnesni su galūne –ė, pvz., Tautvydė.