Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Emigrantų iš Lietuvos vaikų vardų variantai Vokietijoje

2024-11-29, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Vokietija yra viena iš keturių valstybių, į kurią per pastaruosius tris dešimtmečius iš Lietuvos vyko didžiausia emigracija. Svetainės 123.enm.lt duomenimis, vien 2010–2020 m. į Vokietiją išvyko 35 462 Lietuvos piliečiai, nors šiuo laikotarpiu iš jos į Lietuvą atgal sugrįžo 10 763 Lietuvos piliečiai. Vokietijoje[1] emigrantai iš Lietuvos susilaukė ir vaikų: 1991–2020 m. ten gimė 5 644 Lietuvos piliečiai, iš jų – 2 737 mergaitės ir 2 907 berniukai [2]. Daugelis Vokietijoje gimusių Lietuvos piliečių registruoti vienu vardu, plg. Adela, Pijus, šie vardai sudaro 83,8 proc. mergaičių ir 87,2 proc. berniukų asmenvardžių, duotų 1991–2020 m. Kitus Lietuvos piliečius Vokietijoje pavadino dviem ir daugiau vardų, plg. Lina Maria, Darius Paul. Duodant vaikui vieną vardą galimybės derinti skirtingas kalbas ir kultūras yra vienokios, duodant daugiau – kitokios, todėl skiriasi ir jų rinkimo strategijos.
Siekiant parodyti vardų variantų įvairovę, tirti pasirinkti vienanariai 1991–2020 m. Vokietijoje duoti Lietuvos piliečių vardai, sudarantys daugumą asmenvardžių. Straipsnyje apžvelgiami dažniausi emigrantų iš Lietuvos vaikų vardai ir jų variantai, išskiriamos variantų grupės ir aptariamos jų ypatybės.
Vardų statistika matoma iš svetainės vardai.vlkk.lt, kur pateikiama rekomenduojamų vartoti vardų kilmė, nurodomi nebūdingų lietuvių kalbai vardų ryšiai su įprastais vardais. Vienu vardu tiriamuoju laikotarpiu Vokietijoje pavadintos 2293 mergaitės ir 2387 berniukai, iš jų mergaitės turėjo 800, berniukai – 729 atskirus vardus. Atskirais vardais laikomi skirtingai registruoti asmenvardžiai, plg. Ela ir Ella, Benas ir Ben. Taigi Vokietijoje, kaip ir kitose šalyse, mergaičių vardų įvairovė yra didesnė (Sinkevičiūtė 2022; 2024a).

Emigrantų iš Lietuvos vardų tyrimai

Emigracijoje gimusių vaikų vardai lingvistiškai imti tirti pastaraisiais metais, nors mokslo literatūroje yra duomenų apie lietuvių vardų vartojimą nelietuviškoje aplinkoje. Emigrantai iš Lietuvos, bendraudami su kitakalbiais ir norėdami pritapti, kartais vietoj lietuviško vardo renkasi kitų kalbų asmenvardį, nors dalis jų vėliau grįžta prie tikrojo vardo, kaip parodė Neringos Liubinienės (2011: 149–151) atliktas Šiaurės Airijos emigrantų tyrimas. Kaip atskleidė Dariaus Daukšo (2018: 80) emigrantų Norvegijoje tyrimas, lietuviai ten jaučia, kad jų vardai ir pavardės rodo juos priklausant „kitiems“.
Tiriant 1991–2020 m. gimusių emigrantų vaikų vardus nustatyta, kad didžiosiose emigracijos šalyse emigrantai iš Lietuvos vaikus labiau linkę vadinti lietuvių kalbai būdingos sandaros vardais. Tai dažniausiai yra skolinti asmenvardžiai, o berniukų vardai dažniau už mergaičių pasižymi vien lietuvių kalbai būdinga sandara (Sinkevičiūtė 2022; 2024b). Daugelis emigrantų vaikų vardus registruoja lietuvių kalbai įprastomis raidėmis ir jų deriniais – nors ir vengia specifinių lietuvių abėcėlės raidžių, bet, pasirinkę vardus su jomis, dažniausiai asmenvardžius registruoja tinkamai (Sinkevičiūtė 2024b). Duodami baltiškus vardus emigrantai didžiosiose šalyse dažniausiai renkasi gamtinės tematikos, garsių asmenybių, mitinių būtybių vardus, varijuojančius baigmenimis (Sinkevičiūtė 2024a). Taigi emigrantai vaikams vardus duoda apgalvotai, daugelis teikia pirmenybę lietuviškai vardo formai.
Nustatyti dažniausi Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Airijos emigrantų vaikų vardai (Sinkevičiūtė 2022; 2024c). Iš šių tyrimų matyti, kad daugelis dažniausių šių šalių emigrantų vaikų vardų yra įprasti lietuvių kalbai, tarp dažniausių yra baltiškų mergaičių asmenvardžių.

Dažniausi emigrantų iš Lietuvos vardai Vokietijoje ir jų variantai

Dvidešimt dažniausių Lietuvos piliečių vardų Vokietijoje apima 21,4 proc. mergaičių ir 30 proc. berniukų visų vienanarių vardų, duotų 1991–2020 m. Kaip kitose didžiosiose emigracijos iš Lietuvos šalyse, dažniausi berniukų vardai sudaro didesnę dalį nei mergaičių. Vokietijos emigrantų vardai išsiskiria mažiausia dažniausių vienanarių asmenvardžių dalimi, plg. dažniausi Norvegijos mergaičių vardai sudaro 31 proc., Airijos – 29 proc., Jungtinės Karalystės – 28 proc. visų vienanarių vardų, o dažniausių berniukų vardų procentinė dalis šiose šalyse taip pat yra didesnė (Sinkevičiūtė 2024c).
Vokietijoje daugelis dažniausių emigrantų asmenvardžių būdingi lietuvių kalbai [3]. Pirmoje lentelėje pateikti dažniausi mergaičių, antroje – berniukų vardai, prie jų nurodomas vardų skaičius. Iš lentelių matyti, kad dažnų lietuvių kalbai būdingų vardų daugiau yra mergaičių vardyne, jie apima 15 vardų iš 22 asmenvardžių, pavyzdžiui: Laura, Emilija, Karolina, Lėja, Sofija ir kt. Tokie berniukų vardai apima 12 vardų iš 21 pateikto asmenvardžio, pavyzdžiui: Lukas, Jonas, Matas, Kajus, Joris ir kt.
Iš lentelių matyti, kad kitaip nei kitose didžiosiose emigracijos šalyse, Vokietijoje tarp dažniausių mergaičių vardų mažiau yra baltiškų asmenvardžių, vien Gabija, Austėja ir Goda, o tarp dažniausių berniukų vardų – Joris, kuris yra ir tarp dažniausių Norvegijos lietuvių emigrantų berniukų vardų. Tarp berniukų vardų Vokietijoje, kaip ir Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, dažniausias yra Lukas, bet kitaip nei kitur itin dažnas Jono vardas. Dažniausias Vokietijos mergaičių vardas yra Laura, kurio nėra dažniausių kitų didžiųjų šalių mergaičių vardų dvidešimtukuose, o po jo yra Emilija – populiariausias Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Airijos mergaičių vardas.

1 lentelė. Dažniausi Vokietijos emigrantų iš Lietuvos mergaičių vardai

1 Laura 46

2 Emilija 36

3–4 Emilia 29

3–4 Karolina 29

5 Sofia 28 6 Emma

26 7–8 Lėja 25

7–8 Sofija 25

9 Gabija 24

10 Ema 23

11–14 Gabrielė 21

11–14 Milana 21

11–14 Paulina 21

11–14 Vanessa 21

15–16 Amelija 20

15–16 Sophia 20

17–19 Austėja 19

17–19 Julia 19

17–19 Patricija

19 20–22 Goda 18

20–22 Eva 18

20–22 Lea 18

Tarp dažniausių Vokietijos emigrantų vaikų vardų yra Paulina (11–14 vieta) ir Julius (20–21 vieta), kurių nėra tarp dažniausių kitų šalių lietuvių emigrantų vardų (Sinkevičiūtė 2024c).

2 lentelė. Dažniausi Vokietijos emigrantų iš Lietuvos berniukų vardai 

Vieta Berniukų vardas Vardų skaičius

1 Lukas 134

2 Jonas 86

3 Daniel 51

4 Matas 46

5 Kajus 38

6 Joris 35

7 Nojus 32

8–9 David 30

8–9 Dominik 30

10 Dominykas 25

11 Aronas 24

12 Benas 23

13 Gabriel 22

14–15 Denis 21

14–15 Elias 21

16–18 Adam 20

16–18 Emilis 20

16–18 Martin 20

19 Gabrielius 19

20–21 Adrian 18

20–21 Julius 18

Kaip ir kitose šalyse, dažniausi emigrantų Vokietijoje duoti vaikams vardai yra variantiški, plg. lietuvių ir kitoms kalboms būdingus vardus Ema ir Emma, Emilija ir Emilia, Lėja ir Lea, Dominik ir Dominykas, Gabriel ir Gabrielius. Vardai gali turėti daugiau nei vieną variantą, plg. šalia Sofija registruotas kitų kalbų formas Sofia ir Sophia. Taigi Vokietijoje dažniausiai konkuruoja lietuvių ir kitų kalbų formos, iš kurių vienais atvejais dažnesni lietuvių, plg. Emilija, Lėja, kitais – kitų kalbų, plg. Sofia, Emma, Dominik, Gabriel, variantai.
Dažniausi Vokietijos lietuvių vaikų vardai skiriasi nuo kitų didžiųjų emigracijos šalių vardų ne vien įvairove – dalis dažniausių vardų nėra išplitę kitose šalyse. Taip pat kitoks ir jų dažnumas – dažniausi vardai yra retesni už kitų didžiųjų emigracijos šalių asmenvardžius, kai kurie dažni vardai kitose šalyse nėra populiarūs. Tarp dažniausių vardų su lietuvių kalbai būdingų formų vardais konkuruoja kitoms kalboms būdingų formų vardai.

Variantiškos lietuvių ir kitoms kalboms būdingos vardų formos

Vokietijoje šalia įprastų lietuviškų vaikams duodama ir kitų kalbų vardų. Jie yra labai įvairūs – iš kitų kalbų perimtas vardas gali skirtis kamieno forma, jos užrašymu. Kai vardai skiriasi kamienų formomis, dažniau pasirinktos lietuvių kalbai būdingos formos, plg. mergaičių vardus Aleksandra 16 ir Alessandra 1, Beatrice 1 ir Beatričė 4, Elena 11 ir Helen 2, Džesika 3 ir Jessika 1, Lėja 25 ir Lea 18, Rebecca 1 ir Rebeka 2, berniukų – Dilanas 2 ir Dylan 1, Jonas 86 ir Jan 2, Ivan 6 ir John 1, Kristupas 10 ir Christoph 1, Noah 5 ir Nojus 32, Rapolas 5 ir Raphael 2. Kitoms kalboms būdingos vardų formos retai yra dažnesnės už lietuvių kalbai įprastus vardus, plg. berniukų vardus Arthur 5, Artur 9 ir Artūras 2, David 30 ir Dovydas 8, Ričardas 2 ir Riccardo 1, Richard 5, Teodoras 1 ir Theodor 1.
Labai dažnai varijuoja berniukų vardai, tarp jų vieni registruoti be galūnės, o kiti turi galūnę –as. Dažnesni kitoms kalboms būdingi vardai. Dalis jų neturi kitose kalbose susidariusių to paties kamieno (dažnai ir grafinių) variantų, plg. Adrian 18 ir Adrianas 1, Arian 7 ir Arianas 1, Damian 11 ir Damianas 1, Denis 21 ir Denisas 2, Kevin 14 ir Kevinas 10, Oliver 8 ir Oliveris 2, Robert 7 ir Robertas 3 ir kt. Kiti vardai turi to paties kamieno variantiškų nuo seno lietuvių kalboje vartojamų asmenvardžių (žr. toliau), plg. Adam 20 ir Adamas 2, Dominik 30 ir Dominikas 3, Martin 20 ir Martinas 7. Galūnės neturinti forma kartais turi kelis variantiškus to paties kamieno lietuvių kalbai būdingus asmenvardžius, plg. Daniel 51 ir Danielis 2, Danielius 13.
Kitais atvejais dažnesni lietuvių kalbai būdingi vardai, plg. Arn 1 ir Arnas 9, Aron 7 ir Aronas 24, Ben 3 ir Benas 23, Emil 10 ir Emilis 20, Paul 5 ir Paulius 11, Tom 3 ir Tomas 15, Tim 2 ir Timas 6. Dažnai galūnę –as turinčių ir jos neturinčių vardų skaičius yra vienodas ar panašus, plg. Gabriel 22 ir Gabrielius 19, Gabrielis 2, Erik 8 ir Erikas 7, Leon 10 ir Leonas 10, Leonard 6 ir Leonardas 5, Mark 12 ir Markas 15, Oskar 9 ir Oskaras 7, Vincent 5 ir Vincentas 3.
Be įprastų vardų, mergaites taip pat vadina to paties kamieno vardais be galūnių. Vis dėlto jie nėra išplitę, plg. Adel 1 ir Adela 2, Adelė 9, Anabel 1 ir Anabelė 1, Ester 1 ir Estera 2, Evelin 2 ir Evelina 11, Meg 1 ir Megė 1, Milen 1 ir Milena 15, Selin 3 ir Selina 7. Šalia berniukų vardų su –as pasitaiko jų variantų su pabaigos –o, plg. Ernest 3 ir Ernesto 1, Hugas 1 ir Hugo 2, Markas 15 ir Marko 3. Kartais lietuvių kalbai būdingas mergaitės vardas su –ė turi būdingą kitoms kalboms –e, plg. Gabriele 1 ir Gabrielė 21, Freja 1 ir Frėja 2.
Mergaičių vardyne labai dažnai varijuoja lietuvių kalbai būdingą baigmenį –ija ir kitoms kalboms būdingą –ia turintys vardai. Daugiau yra atvejų, kai dažnesnis baigmuo –ija: Amelia 11 ir Amelija 20, Elia 1 ir Elija 7, Emilia 29 ir Emilija 36, Patricia 8 ir Patricija 19, rečiau – –ia, plg. Julia 19 ir Julija 1, Maria 13 ir Marija 11, Mia 9 ir Mija 5, Olivia 7 ir Olivija 2, Sofia 28 ir Sofija 25, Viktoria 14 ir Viktorija 12. Mažiau varijuoja vardai su pabaigos –ėja ir –ea, plg. Andrea 4 ir Andrėja 1, Aurea 1 ir Aurėja 2, Tėja 10 ir Thea 2.
Lietuvių asmenvardžiai turi variantų, kuriuose yra lietuvių kalbai nebūdingų raidžių ar jų samplaikų, rodančių priklausomybę kitoms kalboms. Vienuose jų vietoje lietuvių priebalsės k yra c, plg. mergaičių vardus Camilla 1 ir Kamila 5, Carolina 5 ir Karolina 29, Dominica 1 ir Dominika 2, berniukų – Lucas 3 ir Lukas 134, Nicolas 5 ir Nikolas 3. Kituose varduose, kur yra lietuvių t, užrašoma su th, plg. mergaičių vardus Areta 1 ir Aretha 1, Katerina 1 ir Katherina 1, Samanta 11 ir Samantha 2. Iš mergaičių vardų matyti, kad dažnai kitų kalbų vardų variantuose, kur lietuvių kalbai įprasta viena raidė, yra tokios pačios dvi; dažniausiai – ll, plg. Daniella 12 ir Daniela 1, Ela 3 ir Ella 6, Estela 4 ir Estella 1, Gabriella 1 ir Gabriela 11, Isabella 6 ir Isabela 2, Kamila 5 ir Kamilla 2, Melina 2 ir Mellina 1, Milla 2 ir Mila 17, Ula 1 ir Ulla 1, rečiau – nn, plg. Anika 3 ir Annika 3, Ariana 10 ir Arianna 1, tt, plg. Melita 4 ir Melitta 1, Odeta 1 ir Odetta 1, ss, plg. Alisa 11 ir Alissa 3, Melisa 6 ir Melissa 10, Vanesa 8 ir Vanessa 21, kartais – mm, plg. Ema 23 ir Emma 26, dd, plg. Eda 1 ir Edda 1. Vardai skiriasi ir balsėmis. Mergaičių vardai rodo varijuojančias i ir y, plg. Keila 1 ir Keyla 1, Laila 1 ir Layla 1, Leila 7 ir Leyla 3, taip pat y ir j, plg. Maja 14 ir Maya 3, Roja 1 ir Roya 1, Taja 4 ir Taya 1.
Taigi Vokietijoje dažniausiai konkuruoja lietuvių vardai su galūne -as ir to paties kamieno begalūnės kitų kalbų formos. Taip emigrantai parodo vertinantys ne lietuvių, bet kitų kalbų vardus. Tai sietina ne tik su imigracijos šalies kalba, bet ypač berniukų vardų atžvilgiu – ir su Lietuvos tautinių mažumų tapatybe. Mergaičių vardyne dažniausiai konkuruoja lietuvių vardai su –ija ir kitų kalbų vardai su -ia, dažni dvigubomis raidėmis besiskiriantys variantai. Įvertinus variantus matyti, kad Vokietijoje jų pasirinkimas dažnai priklauso nuo vardo pobūdžio.

Lietuvių kalbai būdingų vardų variantai

Dalis tos pačios kilmės skolintų asmenvardžių kamienų yra susidarę skirtingose kalbose. Dažniausiai vieni tokie vardai yra įprasti lietuvių skolinti asmenvardžiai, turintys seną vartojimo tradiciją, o kiti turi lietuvių kalbai būdingas formas, bet iš kitų kalbų lietuviai juos perėmė neseniai. Kartais lietuvių kalbos sandarą atitinkančias formas turi ir Lietuvos tautinių mažumų mergaičių vardai.
Vokietijoje daugeliu atvejų, ypač kalbant apie berniukų vardus, dažnesni lietuvių kalboje vartojimo tradiciją turintys vardai, o iš kitų kalbų į Lietuvą daugiausia XX a. atėjusios tų pačių vardų formos yra šiek tiek retesnės. Tokie yra berniukų vardai Adomas 7 ir Adamas 2, Dovydas 8 ir Deividas 4, Deivydas 1, Dominykas 25 ir Dominikas 3, Jokūbas 7 ir Jakobas 1, Martynas 9 ir Martinas 7, Motiejus 6 ir Matėjas 1, Matėjus 1, Simonas 4 ir Saimonas 2, mergaičių – Barbora 6 ir Barbara 1, Kotryna 3 ir Katerina 1, Laura 46 ir Lora 1, Martyna 2 ir Martina 1. Naujai paplitusios vardų formos gali būti ir dažnesnės, plg. mergaičių vardus Agata 2 ir Agota 1, Ieva 8 ir Eva 18, arba vienodo dažnumo, plg. berniukų vardus Antanas 1 ir Entonis 1, mergaičių – Elžbieta 1 ir Elizabeta 1, Jonė 1 ir Joana 1.
Iš vartojimo tradicijas turinčių vardų dažnesnis yra vienas asmenvardis – Paulius 11 ir Povilas 2, panašaus populiarumo yra naujai paplitę asmenvardžiai Elisa 3 ir Eliza 2. Pastebėta ir lietuvių bei tautinių mažumų atstovių vardų konkurencija, plg. Barbora 6 ir Varvara 1, Ona 3 ir Ana 1, Jonė 1, Joana 1 ir Jana 4, Antanas 1, Entonis 1 ir Antonas 1.
Kiti lietuvių kalbos vardai turi skirtingas galūnes. Jie skiriasi baigmenimis –as ir –is, plg. Juras 1 ir Juris 1, Lauras 1 ir Lauris 1, –as ir –us, plg. Elijas 8 ir Elijus 8, –is ir –ius, plg. Gabrielis 2 ir Gabrielius 9, –as ir -ė ar -a, plg. Mikas 2 ir Mikė 1, Mika 1 [4]. Mergaičių vardai dažniausiai skiriasi galūnėmis -a ir -ė. Vienais atvejais dažnesni vardai su -ė, plg. Adela 2 ir Adelė 9, Augusta 1 ir Augustė 9, Gabriela 11 ir Gabrielė 21, Kamila 5 ir Kamilė 15, kitais – vardai su –a, plg. Daniela 12 ir Danielė 1, Greta 17 ir Gretė 1.
Kartais pasitaiko skirtingai užrašytų vardų. Juose vietoj hiato ia ar ie įterpiamas priebalsis j, plg. Ariana 10 ir Arijana 3, Eliana 1 ir Elijana 1, Liana 3 ir Lijana 3, Arielė 3 ir Arijelė 1, rodančių būdingesnę formą be hiato [5].
Iš šių variantų matyti, kad emigrantai dažniau renkasi lietuvių kalbai būdingas tradicines skolintų vardų formas. Vis dėlto jas, ypač mergaičių vardyne, gali nukonkuruoti kitose kalbose susidariusios tų pačių vardų formos. Neišplitę galūnių variantai rodo, kad dažniausiai yra nusistovėjusi vieno kurio nors baigmens vardo forma.

Kitoms kalboms būdingi vardų variantai

Kitakalbių vardų formos taip pat dažnai varijuoja. Vienos jų yra būdingos vienoms, kitos – kitoms kalboms, plg. berniukų vardus Antoine 1 ir Antonio 3, Christian 10 ir Kristian 2, Damian 11 ir Damien 1, Georg 2 ir Jurij 1, Julian 7 ir Giuliano 1, mergaičių – Elen 1 ir Helen 2, Julia 19 ir Julie 2, Maria 13 ir Marie 2.
Kiti asmenvardžiai yra skirtingomis raidėmis užrašyti to paties vardo variantai, funkcionuojantys toje pačioje ir skirtingose užsienio kalbose. Kaip matyti iš berniukų vardų, vieni jų turi priebalsių junginį ks, kiti – raidę x, plg. Aleksander 14 ir Alexander 3, Maksim 11 ir Maxim 2, Maksimilian 14 ir Maximilian 1, vienuose yra raidė v, kituose – w, plg. Edvin 1 ir Edwin 1, Vladimir 1 ir Wladimir 1. Dažnai vienuose varduose yra priebalsė k, kituose – c, plg. berniukų vardus Dominic 2 ir Dominik 30, Eric 1 ir Erik 8, Marc 3 ir Mark 12, Oscar 2 ir Oskar 9 bei mergaičių vardus Kornelia 3 ir Cornelia 2, Nicole 8 ir Nikole 3, dar kituose – prieš k yra c, plg. berniukų vardus Nick 2 ir Nik 1, Patrick 3 ir Patrik 1. Vieni variantai turi raidę t, kiti – junginį th, plg. berniukų vardus Mathias 3 ir Matthias 6, Nathan 2 ir Natan 2, mergaičių – Elisabet 1 ir Elisabeth 10. Kartais vieni vardai turi vieną priebalsę, kiti – dvi, plg. berniukų vardus Hassan 1 ir Hasan 1, Philipp 2 ir Philip 1, mergaičių – Neli 2 ir Nelli 1.
Kitakalbiai vardai skiriasi balsėmis i ir y, plg. berniukų vardus Arian 7 ir Aryan 1, Darian 1 ir Daryan 1, Kian 1 ir Kyan 1, mergaičių – Amelia 11 ir Amelya 1, Emili 4 ir Emily 11, Evelin 2 ir Evelyn 1, Mariam 2 ir Maryam 1. Iš berniukų vardų matyti, kad varijuoja i ir j, plg. Demian 1 ir Demjan 1, kartais – i, j ir y, plg. Artiom 5, Artjom 3 ir Artyom 1, Ilias 2, Iljas 1 ir Ilyas 1, Timofei 1, Timofej 3 ir Timofey 1. Pasitaiko ir kitomis raidėmis besiskiriančių variantiškų vardų, plg. berniukų vardus Hussain 1 ir Hussein 1, Rayan 1 ir Rayyan 1, mergaičių – Lea 18 ir Leah 1.
Variantai rodo didelę skirtingų formų vardų įvairovę kitose kalbose, iš kurių jie plinta ir į emigrantų vardyną. Jie rodo teigiamas tėvų nuostatas kitų kalbų, o ne lietuvių kalbos atžvilgiu.

Apibendrinimas

Emigrantų iš Lietuvos vardų variantų tyrimas Vokietijoje parodė, kad dažniausiai konkuruoja lietuvių ir kitų kalbų vardų formos, tai matyti ir iš pačių dažniausių vardų Ema, Lėja, Sofija, Dominykas, Gabrielius. Tada, kai vardai yra variantiški, dažnai vienas vardo variantas dominuoja kitų variantų atžvilgiu, vartosenoje nusistovi kuri nors viena vardo forma. Variantiški yra ir lietuvių, ir kitoms kalboms būdingi vardai, taigi emigrantų asmenvardžių įvairovė yra išties didelė. Vardų formų pasirinkimas dažnai priklauso nuo vardų pobūdžio.

Daiva Sinkevičiūtė
(Vilniaus universitetas, VLKK narė)

Literatūra

Daukšas D. 2018: Tarp tapimo norvegu ir buvimo lietuviu: Norvegijos lietuvių pilietybės sampratos, Lietuvos etnologija. Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 18 (27), 63–84.
Liubinienė N. 2011: „Aš esu lietuvė visada, tiktai galiu turėti kitą pilietybę“: imigrantų iš Lietuvos identiteto dėlionės Šiaurės Airijoje, Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose. Sud. Vytis Čiubrinskas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 141–161.
Sinkevičiūtė D. 2022: Lietuviškumo raiškos įvairovė Norvegijoje gimusių Lietuvos piliečių vardyne, Pasaulio lietuvis, 2022-05-20, prieiga internete: https://pasauliolietuvis.lt/lietuviskumo-raiskos-ivairove-norvegijoje-gimusiu-lietuvos-pilieciu-vardyne/
Sinkevičiūtė D. 2024a: Baltiškų vardų davimo polinkiai emigracijoje 1991–2020 m. (Jungtinės Karalystės atvejis), Acta Linguistica Lithuanica 90, 204–226. Sinkevičiūtė D. 2024b: Raides su diakritikais turintys emigrantų vaikų vardai didžiosiose emigracijos iš Lietuvos šalyse 1991–2020 m., Baltu filoloģija 33 (1), 81–98.
Sinkevičiūtė D. 2024c: Populiariausi emigrantų iš Lietuvos vaikų vardai Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Airijoje, Pasaulio lietuvis, 2024-02-01, prieiga internete: https://pasauliolietuvis.lt/populiariausi-emigrantu-is-lietuvos-vaiku-vardai-jungtineje-karalysteje-norvegijoje-ir-airijoje/

Išnašos

[1] Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos finansuojamą projektą „Lietuvos emigrantų vaikų vardai 1991–2020“, Nr. K-12/2022.
[2] Emigrantų iš Lietuvos vardai gauti iš Registrų centro tarpininkaujant VLKK.
[3] Dėl sutampančio vardų skaičiaus nebuvo galima išskirti dvidešimt dažniausių Vokietijoje duotų Lietuvos piliečių vardų, todėl pateikti ir kiti to paties dažnumo vardai.
[4] Taip pat varijuoja baigmenų –as ir –us vardai, plg. Augustas 8 ir Augustus 1, Justas 11 ir Justus 9, Markas 15 ir Markus 6, –ius ir –us, plg. Paulius 11 ir Paulus 1, Gabrielius 9, Gabrielus 1.
[5] Pastebėta ir netinkamai užrašytų lietuvių kalbos vardų, kai juose vietoj ė užrašomas e, plg. Guste 1 ir Gustė 4, Matejus 1 ir Matėjus 1. Vis dėlto tokie atvejai reti (Sinkevičiūtė 2024b).

(Šaltinis – „Gimtoji kalba“, 2024 m. nr. 10, p. 3–9.)