Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m.

2015-06-01, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Kaip straipsnio objektas pasirinkti 1991–2010 m. gimusiems Lietuvos Respublikos (toliau – LR) piliečiams duoti adaptuoti ir sugramatinti vardai, perimti iš ispanų kalbos. Tirti pasirinkti tik tie iš ispanų kalbos atėję vardai, kurie su lietuvių kalbos galūnėmis užrašyti pagal jų tarimą. Kai kurie vardai, pvz., Elvyrà, turi jau nuo seno nusistovėjusias formas lietuvių kalboje.

Vardų, kurie neturi įprastų lietuvių kalbos galūnių ir neatitinka bendrinės kalbos normų, pvz., Enrikue, Ines, Isabel, Javier, Karmen, Ricardo, Rocio, Sol ir kt., buvo atsisakyta. Į tyrimą netraukti ir vardai, turintys formaliuosius gramatinius rodiklius – galūnes, tačiau lietuvių kalboje tariami kitaip, nei rašomi, pvz., Alejandra, Carmela, Jandra, Rosaria ir kt.

Visi aptariamieji asmenvardžiai kartu vadinami ispaniškais vardais, nes siekta pabrėžti kalbą, kurioje jie susidarė ar iš kurios paplito. Todėl vertinant ispaniškus vardus pagal pamatą išskirti dviejų tipų asmenvardžiai – vardai pagal kilmę ir formą. Ispaniškais vardais pagal kilmę vadinami asmenvardžiai, atsiradę iš ispanų kalbos leksikos, pvz., Esmerálda, Milagrà. Ispaniški vardai pagal formą yra asmenvardžiai, kurių pamatas susiformavo ne ispanų kalboje, bet joje jie įgavo kamienų formas, pvz., Alechándras, plg. isp. Alejandro; Andresìtas, plg. isp. Andresito. Šios vardų grupės atskirtos, nes siekta išryškinti asmenvardžių specifiškumą, joms priskiriant vardus; žodynų nuorodos teiktos tada, kai laikytasi kitos nei LVKŽ pozicijos ar pristatant antrą kilmę.

Taigi pagrindinis straipsnio tikslas – nustatyti, kokiais adaptuotais ir sugramatintais ispaniškais vardais pavadinti Lietuvos Respublikos piliečiai, gimę 1991–2010 m. Siekiant šio tikslo kelti tokie uždaviniai:

1) aptarti ispaniškų vardų tyrimo ir skyrimo problemas lietuvių vardyno kontekste;

2) išskirti ispaniškos kilmės ir formos vardų grupes, nurodyti ispanų kalboje vartojamas jų formas ir susieti su lietuvių kalboje vartojamais jų variantais;

3) nustatyti ispaniškų vardų paplitimo laiką Lietuvoje ir išryškinti jų davimo polinkius tiriamuoju laikotarpiu.

Darbo medžiaga 2006 m. gauta iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarpininkaujant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (toliau – VLKK) ir papildyta vėlesnių metų vardais. Kelianarius įvardijimus traktuojant kaip atskirus, peržiūrėta daugiau nei 23 tūkstančiai vardų, duotų 1991–2010 m. Lietuvoje ir užsienyje gimusiems LR piliečiams. Pristatant vardus sudėtinių įvardijimų nariai pateikti kaip įprasti asmenvardžiai, šalia vienanario vardo skaičiaus skliaustuose nurodant kelianarių vardų su tuo asmenvardžiu skaičių tiriamuoju laiku, pvz., Alòndra 2 (1), Esmerálda 8 (3). Kai tiriamasis vardas buvo tik kelianario įvardijimo narys, tada skaičius prie vardo teikiamas vien skliaustuose. Visų vardų statistika matoma VLKK interneto pasvetainėje vardai.vlkk.lt/statistika.

Priklausomai nuo Lietuvos politinių įvykių skirti trijų laikotarpių vardai: svetimvardžiai, duoti nepriklausomos Lietuvos metais (1918–1940 m.), sovietmečiu (1941–1990 m.) ir atkūrus Nepriklausomybę (1991–2010 m.). Pridurtina, kad remiantis 2006 m. duomenimis dalis vardų sovietmečio pradžiai priskirti sąlygiškai: turimi duomenys nefiksuoja visų asmenvardžių, kuriais pavadinti XX a. pradžioje gimę vaikai, nes tie asmenys iki 2006 m. jau galėjo būti mirę. Vis dėlto tokia laikotarpių skirtis pasirodė prasminga, nes manyta, kad kiekvienos grupės vardai pasižymi ypatybėmis, kurios priklauso nuo Lietuvos kultūrinės situacijos, politinių ir ekonominių ryšių su kitomis šalimis bei visuomenės informacijos ir komunikacijos priemonių poveikio…

Visą straipsnį žr.:

Griniūtė V., Sinkevičiūtė D. Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m. – Bendrinė kalba, t. 87, 2014; Bendrinekalba.lt.