Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikrinių vardų registras (apie 1840–1843)
2016-08-17, dr. Alma Ragauskaitė2013 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos Rankraštyne rastas unikalus onomastikos istorijos šaltinis, kataloge pavadintas „Vardų ir pavardžių žodynu“, XIX amžiaus pirmosios pusės lietuvių istorinėje antroponimijoje ir toponimijoje kol kas neturintis analogų. Ranka sudarytoje knygoje 45 000–60 000 istorinių tikrinių vardų (daugiausia asmenvardžių ir šiek tiek vietovardžių).
Šio žodyno priešlapyje dar užrašytas kitas pavadinimas lenkų kalba: Nomenklat{orz} imion własnych (nazwisk osob) i geograficznych (Tikrinių vardų (pavardžių) ir geografinių pavadinimų sąrašas). Retą rankraštį pastebėjo bibliotekos vedėja Rūta Pleskačiauskienė, vėliau juo pagrįstai susidomėjo Giedrius Subačius.
Tai apie 1840–1843 metus nežinomo autoriaus parengtas istorinių tikrinių vardų registras, įrištas kaip knyga (356 psl.). Jos viršelyje mėlynu pieštuku įrašyta: „Iš J. Jablonskio gauta 1913.“ Deja, autorius iki šiol nenustatytas. Priešlapyje užspaustas antspaudas „Lietuvių mokslo draugija“ (jame įrašyta „1907“), o p. 341 – antspaudas „Vilniaus literatūros muziejus“. Taip pat mėlynu rašalu ir kito asmens ranka pažymėta: „Rašyta apie 1840–42–3 m. (vid. p. 98) Žemaičių tarme au = av, ov, an = un (Žundaytis)“. Tačiau rankraščio tekstas rašytas ne žemaičių tarme, kaip nurodyta, bet daugiausia lenkų ir šiek tiek lotynų kalbomis.
Pažymėtina, kad dvibalsis au keičiamas aw, ow ne žemaičių tarmėje, bet istorijos dokumentuose, asmenvardžius rašant slavų kalbomis. Minėtini tokie atvejai: *Laurynonis : Ławrynonis – plg. dabartinę pavardę Laurynónis; *Sau-gird-as : Sawgirdas – plg. Saũgirdas; *Tau-gin-as : Tawginaſ – plg. Taũginas; *Dau-gėl-a: Dowgiała – plg. Daugė́la; *Daumant-as : Dowmantaſ – plg. Daũmantas; *Ged-gaud-as : Giedgowdaſ – plg. Gẽdgaudas; *Geis-taut-as : Gieystowtaſ – plg. Geĩstautas; *Gin-taut-as : Gintowtas – plg. Gìntautas; *Man-taut-as : Montowtas – plg. Mañtautas; *Nor-taut-as : Nar‑towtas – plg. Nórtautas; *Sir-taut-as : Sirtowtas – plg. Sìrtautas ir t. t.
Rankraštį iš viso sudaro 356 puslapiai. Jie suskirstyti į keturias vienodas grafas. Šiose grafose stulpeliu žemyn daugiausia surašyti asmenvardžiai ir pramaišiui šiek tiek vietovardžių. Pagal tokį principą kiekviename puslapyje antroponimų ir toponimų vidutiniškai yra apie 150–200. Preliminariai skaičiuojant, iš viso užrašyta apie 45 000–60 000 onimų (kai kurie jų kartojasi). (Parapijiečių sąrašų, taip pat ir Taujėnuose atlikusiųjų išpažintį registro, sudarymo metodika nebuvo sudėtinga. Juose dažniausiai būdavo tik pažymima, kurie asmenys priėjo, o kurie nepriėjo išpažinties ir Komunijos.)
Galima manyti, kad ši gausybė onimų buvo surinkta iš daugelio šaltinių: senųjų kronikų, bažnytinių dokumentų, žemėlapių, XIX amžiaus publikuotų leidinių ir pan. Dalis lietuvių tikrinių vardų užrašyta iš Taujėnuose atlikusiųjų išpažintį sąrašo ir kt.
Rankraštis rašytas lenkų ir šiek tiek lotynų kalbomis. Iš pastebėtų įspaudų rusų kalba akivaizdu, kad šaltinis yra buvęs ir Vilniaus gubernijos iždo rūmų Revizijų skyriuje. (Ši įstaiga rinko ir saugojo Rusijos imperijos revizinių surašymų duomenis“, bet ne visi tokie sąrašai yra išlikę.)
Registre lietuviai vyrai įvardijami vienu asmenvardžiu, greičiausiai – pavarde. Tai patronimai ir nepatroniminės kilmės asmenvardžiai. Patronimai turi lietuviškas priesagas: -aitis, -ėnas, -(i)onis, -(i)ūnas ir slaviškas: -evič, -ovič. Prie šios grupės dar priskirti antroponimai su priesagomis: -elis, -ėlis; -ulis, -ušis, -utis, -užis; -iškis ir kt.
Nepatroniminės kilmės antroponimai kilmės aspektu yra įvairūs. Tai lietuvių senieji dvikamieniai asmenvardžiai ir jų trumpiniai, pravardinės kilmės asmenvardžiai, krikščioniškos kilmės, slaviškos apeliatyvinės kilmės antroponimai ir kt.
Kai kurie asmenvardžiai Tam tikra dalis šių asmenvardžių kartojasi, kai kada net tame pačiame puslapyje, pvz.: Bitowtas 15, 127, 145, 146 – Bitowtaſ 190; Buywidas 14, 146 – Buywidaſ 176, 180; Czerniawski 120, 121; Danilkiewicz 120, 121; Dowgirdas 146, 153; Dowiatas 16 – Dowiataſ 180; Giediminaſ 176, 193; Ginwila 18, 193; Iamontas 21, 144 – Iamontaſ 176; Iatowtas 145, 184; Iawoyszis 21, 119; Imbrosas 115, 120, 121, 122; Iodka 172, 177; Kimbaras 26, 127; Korgowdas 26 – Korgowdaſ 183; Kowalewski 118, 121; Lubartas 26, 143, 191; Meszkutis 28 – Meszkutiſ 180; Montwiła 146, 193; Narbutas 127, 152, 178, 179 – Narbutaſ 175; Norwila 4, 178; Rudminaſ 121, 126; Rudominaſ 124, 126, 156; Skiriatas 127, 188; Woyszwiła 176, 180, 182; Ƶagora 48, 49 ir kt.
Registro autorius išskyrė lietuvių (Litwini) ir latvių (Łotysze) antroponimų grupes, mėgino grupuoti ir kitų svetimų regionų, kraštų onimus. Palyginus užfiksuotas lietuviškas pavardes su dabartinėmis, paaiškėjo, kad dalis jų jau nebeturi tikslių atitikmenų arba iš viso nefunkcionuoja šių dienų vardyne.
Visą straipsnį žr.: Alma Ragauskaitė. Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikrinių vardų registras (apie 1840–1843) / Archivum Lithuanicum. 2014, t. 16. p. 323-340.
Susiję vardai: Albutas, Bitautas, Bugaudis, Buivydas,
Bùtautas,
Býtautas, Danutis,
Daũbaras,
Daũgirdas,
Daũjotas, Dovainas,
Dóvainis, Galimantas, Galkantas,
Gedimìnas, Ginvila, Ginvilas, Golginas, Jamontas, Jatautas,
Jómantas, Jovaišas, Kargaudas, Kimbaras, Korgaudas,
Liùbartas,
Mañtvilas, Montvilas, Narbutas, Norvila, Sirvidas,
Sìrvydas,
Taũtas