Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne

2016-03-21, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Asmenvardžių tyrimai rodo, kad nuo 1991 m. intensyviai atnaujinamas Lietuvos vardynas (Maciejauskienė 1998; Sinkevičiūtė 2011; Sinkevičiūtė, Griniūtė 2014). Kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje vyksta pokyčių: kuriami nauji vardai, iš kitų kalbų perimami svetimos kilmės asmenvardžiai ir jų variantai, dažniau negu anksčiau perdirbami įprasti vardai (Sinkevičiūtė, Griniūtė 2014).

Nauji vardai tyrėjų vertinami skirtingai. Vitalija Maciejauskienė iš skirtingos kilmės dėmenų sudarytus dvikamienius vardus vertina neigiamai dėl hibridinės darybos, bet ji komentuoja dėmenų, kuriais tapo svetimos kilmės vardų trumpiniai ar jų dalys, kilmę (1998: 39–40). Taip patvirtinama, kad paskutinį XX a. dešimtmetį Lietuvoje esama naujų dvikamienių vardų, o jų inventorius nėra baigtinis.

Šiame straipsnyje siekiama nustatyti pirmais dviem nepriklausomos Lietuvos gyvavimo dešimtmečiais pradėtus vartoti naujus dvikamienius vardus, aptarti jų dėmenis ir nusakyti raidos dėsningumus…

Tyrimo medžiaga 2006 m. gauta iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Registras) tarpininkaujant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir pildyta vėlesnių metų duomenimis. Kelianarius įvardijimus traktuojant kaip atskirus, peržiūrėta daugiau nei 23 tūkstančiai vardų, iš jų atrinkta 100 naujų dvikamienių vardų, kurie suteikti 1991–2010 m. gimusiems vaikams. Pristatant vardus nurodomas skaičius, kiek vardų duota vaikams tiriamuoju laiku. Visa tiriamųjų ir pamatinių vardų statistika matoma svetainėje vardai.vlkk.lt/statistika.

Skirstant asmenvardžius naudotasi Kazio Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodynu“ (2003, toliau – LVKŽ), „Lietuvių pavardžių žodynu“ (1985, 1989, toliau – LPŽ) ir tikrintas Zigmo Zinkevičiaus (2008: 73–169) dvikamienių vardų kamienų sąvadas. Vardas į tyrimą įtrauktas, jei nebuvo fiksuotas šiuose šaltiniuose ir jei bent vieno iš jo dėmenų nebuvo tarp LVKŽ, LPŽ teikiamų dvikamienių asmenvardžių, Z. Zinkevičiaus kamienų sąvade. Tokie asmenvardžiai laikyti naujaisiais dvikamieniais vardais. Be to, svetainėje vardai.vlkk.lt tikrinta, ar vardas pirmą kartą suteiktas būtent 1991–2010 m. laikotarpiu.

Asmenvardžiai į grupes dalijami pagal naujus kamienus, skiriami abu jų dėmenys. Naujais vardų dėmenimis tampa apeliatyvinė ir tikrinė leksika: bendriniai žodžiai ir iš jų kilusių vardų pradžios, pabaigos dalys (Sinkevičiūtė 2011: 2019–220); tam tikru metu populiarių vardų dalys ar keliuose skirtinguose asmenvardžiuose pasikartojančios.

Prie įprastu laikomo kamieno teikiamas jį turintis dvikamienis vardas iš LVKŽ, LPŽ ar Z. Zinkevičiaus sąvado. (Prie naujų dėmenų neskirti iškreipti kamienų variantai, nes jie nėra autentiški, bet susidarę dėl tarminių ypatybių, atsiradę dėl rašybos riktų. Kai kurie dėmenys laikomi naujais, nors sutampa su Z. Zinkevičiaus įprastais laikomais kamienais, nes straipsnio autorės nuomonė dėl tuos kamienus turinčių asmenvardžių kilmės kitokia (Sinkevičiūtė 2010: 147–148).)

Naujieji vardai sukirčiuoti remiantis struktūriškai panašių lietuvių asmenvardžių kirčiavimo polinkiais. (Po vardo nurodomi skaitmenys žymi ne kirčiuotę, bet nustatytą asmenų tuo vardu skaičių.)

Taigi 1991–2010 m. vaikų vardyne rasti šie nauji dvikamieniai asmenvardžiai:

1. su apeliatyvinės kilmės kamienais:

Aũksvaidė 1: auks– (< áuksas, Aũksė) ir vaid– (plg. Dóvaidė),
Aũsmantė 1: aus– (< áusti, Austė́ja)  ir mant– (plg. Daũmantė),
Aũsvydė 1: aus– (žr. Aũsmantė↑)  ir vyd– (plg. Ar̃vydė),
Diẽvilas 1: die– < diev– (< diẽvas) ir vil– (plg. Dóvilas),
Dóveidė 1: do– (plg. Dóvilė) ir veid– (< véidas),
Dóvildas 2: do– (plg. Dómantas) ir vild– (< vildė́ti ‘vilsti’, vìldyti ‘vėsinti, aušinti’, vildúoti ‘linguoti, kibilduoti‘, taip pat angl. wild– ‘laukinis‘),
Džiaugsminà 1: džiaugs– < džiaugsm– (< džiaũgsmas) ir min– (plg. Eidminà),
Džiãvaldas 1: džia– (< džiãzas)  ir vald– (plg. Dóvaldas),
Džigìmantas 1: džig– (< džigìtas) ir mant– (plg. Daũmantas),
Gaũtvidas 1: gaut– (< gáuti)  ir vid– (plg. Vìdmantas),
Giedvìlė 1: gied– (< giẽdras, Giẽdrė, taip pat giedóti)  ir vil– (plg. Dóvilė),
Jausmìlė 1: jaus– (< jaũsti) ir mil– (plg. Dómilė),
Jausminà 1: jaus– (žr. Jausmìlė↑) ir min- (žr. Džiaugsminà↑),
Jū́mantė 1: jū– (< jū́ra, Jūrãtė) ir mant- (žr. Aũsmantė↑),
Jùrmantė 1: jur- < jūr- (< jū́ra, Jūrãtė)  ir mant– (žr. Aũsmantė↑),
Lìtvidas 1: lit– (< lìtas) ir vid– (žr. Gaũtvidas↑),
Lokìmantas 1: lok– (< lokỹs) ir mant– (žr. Džigìmantas↑),
Ráivildas 1: rai– (plg. pvd. Ráivydas) ir vild– (žr. Dóvildas↑),
Rãsvildas 2: ras– (plg. (?) avd. Rãstautas, Zinkevičius 2008: 129) ir vild– (žr. Dóvildas↑),
Rùtautė 1: ru- < rū- < rūt- (< rūta, Rūtà) ir taut– (plg. Gýtautė),
Rùtvydas 1: rut- < rūt- (< rūta, Rūtà, taip pat Rūtẽnis) ir vyd– (plg. Ar̃vydas),
Teĩsmantas 1: teis– (< teisùs, Teisùtis) ir mant– (žr. Džigìmantas↑),
Ugmìlė 1: ug– (< ugnìs, Ùgnė) ir mil– (žr. Jausmìlė↑),
Váitvildas 1: vait– (plg. Váitkantas) ir vild– (žr. Dóvildas↑),
Žaismintà 1: žais– (< žaĩsti) ir mint– (plg. Armintà);
Iš apeliatyvinių dėmenų matyti, kad dažniau jų pamatu tampa su emocijomis (džiaugs-, jaus-), gyvūnais ir augalais (lok-, ru-, rut-), gamtos objektais, reiškiniais (jū-, jur-, ug-) ar žmogaus atliekamais veiksmais (aus-, gaut-, žais-) susijusi leksika. Kiti kamienai yra įvairios semantikos, tai atspindi individualias vardų kūrimo aplinkybes.
2. su trumpinių kilmės kamienais:

Ar̃mingas 1: ar– (plg. Ar̃vydas) ir ming– (< Mìngas, Mìngaudas),
Eikvìlė 1: eik– (< Eĩkė, Eĩkantė) ir vil– (plg. Dóvilė),
Er̃mindas 2: er– (plg. pvd. Er̃vydas) ir mind– (< Mìndas, Mìndaugas),
Geitvìlė 1: geit– (< Geĩtė, Geĩtautė) ir vil– (žr. Eikvìlė↑),
Jóvaigė 1: jo– (plg. Jómantė) ir vaig– (< Vaĩgė, Vaigáilė),
Kęstgáilė 1: kęst– (< Kę̃stė, Kę̃stautė, taip pat Kęstùtis, Kę̃stas) ir gail– (plg. Jógailė),
Kestminà 1: kest– < kęst– (žr. Kęstgáilė↑) ir min– (plg. Eidminà),
Mìndvidas (1): mind– (žr. Er̃mindas↑) ir vid– (plg. Vìdmantas) ,
Mìndvydė 1: mind– (žr. Er̃mindas↑) ir vyd– (plg. Ar̃vydė),
Vaĩmindas 1: vai– (plg. Vaĩgaudas) ir mind– (žr. Er̃mindas↑).

Trumpinių kilmės dvikamieniai vardai yra reti. Dėmenys kęst-, mind- varduose kartojasi – tampa nuolatiniais asmenvardžių dėmenimis. Jų plitimą greičiausiai lėmė vardų Kęstùtis, Mìndaugas populiarumas.

3. su svetimos kilmės vardų kamienais:

Adìmantė 1: ad– (< Adà, Adèlė) ir mant– (plg. Daũmantė),
Agmìlė 2: ag– (< Ãgnė, taip pat Agà, Ãgė) ir mil– (plg. Dómilė),
Aimándas 2: ai– (plg. Aigùstė) ir –mandas (< Amándas, Armándas) ar mand– (< Mándas, Armándas),
Akmìlė 3: ak– (< Akvìlė)  ir mil– (žr. Agmìlė↑),
Almándė 1: al– (plg. Alginà) ir mand– (< Mánda, Amánda),
Brigìmantas 1: brig– (< Brìgė, Brigità) ir mant– (plg. Daũmantas),
Deĩnminas 1: dein– (< Deĩnas (GVL 112) ir min– (plg. Ar̃minas),
Džeivydà 1: džei– (< Džeĩdė (GVL 228), Džeĩnė (GVL 228) ir vyd– (plg. Ar̃vydė),
Èdmantė 3 (1): ed– (< Edà, Edità, taip pat Èdas, Èdmundas, Èdvardas) ar ed– < edm– (< Èdmundas) ir mant– (žr. Adìmantė↑),
Edmintà 1: ed– ar edm– (žr. Èdmantė↑) ir mint– (plg. Armintà),
Egvìlija 1: eg– (< Ègė, Egìdija) ir vil– (plg. Dóvilė),
Eilándas 1: ei– (plg. Eĩmantas) ir –landas (< Erlándas, Rolándas),
Eisvità 2: eis– (plg. Eisminà) ir –vita (< Jovità, Rosvità) ar vit– (< Vità) ,
Eitlándas 1: eit– (plg. Eĩtminas) ir –landas (žr. Eilándas↑),
Elìmantas 1 (1): el– (< Èlas, Èlis, Elìgijus) ir mant– (žr. Brigìmantas↑),
Èlmantė 1: el– (< Elà, Èlė, Elenà, Elvyrà)  ir mant– (žr. Adìmantė↑),
Ìgmantas 1: ig– (< Ìgnas, Ìgnius) ir mant– (žr. Brigìmantas↑),
Ìngvidė 1: ing– (< Ìnga, taip pat Ingridà, Ingebòrga) ir vid– (plg. Vìdmantė),
Ìnvidas 1: in– (< Ìnas, Ìngvaras, Inoceñtas, taip pat Inà, Ìnga, Inesà) ir vid– (plg. Vìdmantas),
Josvità 1: jos– (plg. Jóstautė) ir –vita ar vit– (žr. Eisvità↑),
Jusminà 1: jus– (< Jùstė, Justinà)  ir min– (žr. Eidminà),
Jùstautė 1: jus– < just– (< Jùstė, Justinà)  ir taut– (plg. Gýtautė),
Krìsmantas 2: kris– (< Kristijõnas, Krìstupas, Krìstis, taip pat Krìsas (GVL 254)) ir mant– (žr. Brigìmantas↑),
Krìstmantas 1: krist– (< Kristijõnas, Krìstupas, Krìstis) ir mant– (žr. Brigìmantas↑),
Krìstautas 1: kris– < krist– (žr. Krìstmantas↑) ir taut– (plg. Výtautas),
Lãviltė 1: la– (< Latója (GVL 259), Latišà (GVL 259)  ir vilt– (plg. Dóviltė),
Leodángas 1: leo– (< Lèo (GVL 263), Lẽonas) ir dang– (plg. Aũdangas),
Mãtautas 1: ma– < mat– (< Mãtas) ir taut– (žr. Krìstautas↑),
Mãtvydas 1: mat– (< Mãtas) ir vyd– (plg. Ar̃vydas),
Mingrìdas 1: min– (plg. Mìntautas) ir –gridas (< Ingrìdas, Sigrìdas),
Minreñtas 1: min– (žr. Mingrìdas↑) ir –rentas (< Floreñtas, Laureñtas),
Nèdmantė 1: ned– (< Nèdas (GVL 311), Nedà)  ir mant– (žr. Adìmantė↑),
Neilìmantas 1: neil– (< Neĩlas (GVL 311) ir mant– (žr. Brigìmantas↑),
Neimándas 1: nei– (plg. Neĩmantas) ir –mandas (žr. Aimándas↑),
Òmantas 1: o– (< Òskaras, Òsvaldas) ir mant– (žr. Brigìmantas↑),
Raigrìdas 1: rai– (plg. pvd. Ráivydas) ir –gridas (žr. Mingrìdas↑),
Raksvìlė 1: raks– < roks– (< Ròksė (GVL 356), Roksanà (GVL 356)) ir vil– (žr. Egvìlija↑),
Ramvità 1: ram– (plg. Ramvydà) ir –vita ar vit– (žr. Eisvità↑),
Rèdminas 1: red– (< Rèdas) ir min– (žr. Deĩnminas↑),
Rèdvydas 1: red– (žr. Rèdminas↑) ir vyd– (žr. Mãtvydas↑),
Redvìlė 1: red– (< Redà) ir vil– (žr. Egvìlija↑),
Rìdmantė 1: rid– (< Ridà, taip pat Rìdas) ir mant– (žr. Adìmantė↑),
Rikvidà 1: rik– (< Rikárda, taip pat Rìkas, Rikárdas) ir vid– (žr. Ìngvidė↑),
Rìsmantė 1: ris– (< Risà (GVL 344), taip pat Rìsas (GVL 344) ir mant– (žr. Adìmantė↑),
Rìtmantas 1: rit– (< Rità)  ir mant– (žr. Brigìmantas↑),
Sáivydas 1: sai– (< Sáimonas)  ir vyd– (žr. Mãtvydas↑),
Sangrìdas 1: san– (plg. Sángirdas) ir –gridas (žr. Mingrìdas↑),
Simantà 1: si- < sim– (< Simà, Simonà)  ir mant– (žr. Adìmantė↑),
Simintà 2: si- < sim- (žr. Simantà↑) ir mint– (plg. Armintà),
Tìtvydas 1: tit– (< Tìtas) ir vyd– (žr. Mãtvydas↑),
Tòmantė 1: to- < tom- (< Tomà, taip pat Tòmas) ir mant– (žr. Adìmantė↑),
Tùmantas 1: tu- < tum- (< Tùmas)  ir mant– (žr. Brigìmantas↑),
Visáldas 1: vis– (plg. Vìsmantas) ir –aldas (< Romuáldas, Renáldas) ar ald– (< Áldas, Romuáldas),
Vytárdas (ar Výtardas) 1: vyt– (< Výtas, Výtautas) ir –ardas (< Eduárdas, Leonárdas ar Èdvardas, Rìčardas),
Vìtgardas 1: vit– (< Vìtas) ir gard– (plg. Al̃gardas).

Nauji dvikamieniai vardai su svetimos kilmės dėmenimis yra dažniausiai iš visų. Dėmenys ag-, ak-, ed-, el-, kris-, krist-, mat-, red- ir sim- kartojasi, todėl galima manyti, jog tampa nuolatiniais asmenvardžių dėmenimis. Svetimkilmis dėmuo paprastai eina pirmuoju kamienu. Retesni dėmenys, esantys antrojo kamieno pozicijoje, kilę iš vardų baigmenų. Dėl kartojimosi įvairiuose varduose ir kelių su tais pačiais įprastais kamienais dėmenų derinių manytina, kad nuolatinėmis vardų dalimis tampa baigmenys –gridas, -landas, -mandas ir -vita. Kiti pabaigos dėmenys -aldas, -rentas reti, bet iš jų matyti, kad nauji dėmenys paprastai atsiranda dėl kelių juos turinčių asmenvardžių žinomumo (plg. Floreñtas, Laureñtas ir Romuáldas, Renáldas). Taigi antrojo dvikamienių vardų dėmens pozicijoje vyksta pokyčių – čia taip pat yra naujų dėmenų, kurių dažniausi – svetimos kilmės vardų baigmenys.

4. sudaryti iš dviejų naujų kamienų:

Egvìtas 1: eg– (< Ègis, Egìdijus) ir –vitas (< Jovitas) ar vit– (< Vìtas),
Deisvinà 1: deis– (< (?) Deĩzė (GVL 110) ir –vina (< Malvina, Alvinà),
Gaivándas 1: gaiv– (< gaivùs, taip pat Gaivys, Gaĩvilas) ir –andas (< Armándas, Rolándas),
Jolvità 1: jol– (< Jòlė, Jolánta, Jolità) ir –vita (< Jovità, Rosvità) ar vit– (< Vità),
Jorèstas 5: jor– (< Jõris) ir –estas (< Ernèstas, Orèstas),
Jormándas 1: jor– (žr. Jorèstas↑) ir –mandas (< Amándas, Armándas) ar mand– (< Mándas, Armándas),
Jùstvitas 1: just– (< Jùstas, Justìnas) ir –vitas ar vit– (žr. Egvìtas↑),
Jusvità 1: jus– (< Jùstė, Justinà) ir -vita ar vit- (žr. Jolvità↑),
Regvìtas 2: reg– (< Règis, Regìmantas) ir -vitas ar vit- (žr. Egvìtas↑),
Sõdautas 1: sod– (< sõdas) ir –autas (< Gýtautas, Výtautas).

Šių vardų pirmieji kamienai yra apeliatyviniai (gaiv-, jor-, sod-) ir svetimų vardų kilmės (eg-, deis-, jol-, jus-, just-, reg-). Dažnesni pastarieji dėmenys patvirtina, kad naujus vardus dažniausiai linkstama pradėti svetimkilmiais dėmenimis. Dėmenys eg-, jor-, jus- ir just- kartojosi šiuose ir vieną naują kamieną turinčiuose varduose, kas rodo, kad jie taip pat tampa nuolatiniais naujų vardų dėmenimis.

Visi kamienai, išskyrus just-, atsirado iš pirmojo skiemens ir antrojo skiemens pirmojo priebalsio. Tai patvirtino jau išsakytą mintį, kad nauju dėmeniu tampanti vardo pradžia paprastai apima pirmąjį skiemenį ir kito pradžią.

Antrasis šios grupės vardų dėmuo dažniausiai yra kilęs iš svetimos kilmės vardų baigmenų (žr. –andas, -estas, -mandas, -vina, -vita, -vitas) ir pasitaikė savos kilmės dvikamienių vardų baigmuo (-autas). Dėl kartojimosi dėmenys -estas, -mandas, -vita ir -vitas laikytini nuolatinėmis naujų vardų dalimis. Tai remia ankstesnę mintį, kad į antrojo kamieno poziciją dažniausiai plinta svetimkilmiai baigmenys.

Įprastų kamienų vartojimo naujuose dvikamieniuose varduose polinkiai

Kuriant vardus su naujais kamienais tradiciškesnė išlieka asmenvardžio pabaiga, nes įprasti kamienai dažniausiai yra antrieji dėmenys. Jie yra trinarės ar keturnarės struktūros, tačiau įprastai tik su antraisiais trinariais kamienais sudaromi vardai su visų trijų grupių naujais dėmenimis. Tai rodo įprastų trinarių kamienų universalumą.

Dažniausiai varduose pasikartojo antrasis kamienas mant-, dominuojantis kitų kamienų atžvilgiu vyrų ir moterų varduose (atitinkamai 12 ir 11 skirtingų asmenvardžių). Toks mant– paplitimas aiškintinas jį turinčių dvikamienių vardų Eimantas, Deimantė, Domantas, Žygimantas dažnumu aptariamuoju laiku ir trumpinio Mantas populiarumu, kuris yra antrasis lietuvių asmenvardis pagal dažnumą 1991–2010 m. Taigi ir įprastiems kamienams tampant naujų vardų sudedamosiomis dalimis yra svarbus jų dažnumas pamatiniuose varduose.

Kiti antrieji kamienai retesni: su vyd– sudaryta 8, su vil– 7, su min– ir vid– po 6, su mil– ir taut– po 4, su mint– 3 nauji atskiri dvikamieniai vardai. Su kamienais vil– ir min– dažniau sudaroma moterų, su vyd– ir vid– – kiek daugiau vyrų vardų, o kamienai mil– ir mint– būdingi tik moterų vardams. Spėtina, kad toks kamienų paplitimas varduose taip pat priklauso nuo šiuos kamienus turinčių dvikamienių vyrų ir moterų vardų dažnumo.

Įprastų pirmųjų vardų kamienų yra mažiau ir naujuose asmenvardžiuose jie dažnai nesikartoja: skirtinguose varduose po du kartus yra kamienai al-, do-, min- ir rai-, o kiti – po vieną kartą. Tai greičiausiai aiškintina tuo, kad šie pirmieji kamienai ne taip dažnai kaip antrieji kartojasi ir įprastuose dvikamieniuose varduose.

Pirmieji įprasti vardų kamienai gali būti dvinarės, trinarės, retai – keturnarės struktūros. Iš dažnesnių dvinarių ir trinarių kamienų matyti, kad antrieji priebalsiais prasidedantys nauji dėmenys jungiami ir prie atvirųjų, ir prie uždarųjų pirmųjų kamienų; taigi įprastam kamienui pereinant į naujus vardus svarbu išlaikyti jo vientisumą <…>

Visą straipsnį žr.: Acta Linguistica Lithuanica, t. 73, p. 82–100.

Literatūra

Bach Adolf 1952: Die deutschen Personennamen I(1). Heidelberg: Quelle & Meye.

DFN – Hanks Patrick, Hodges Flavia 1995: A Dictionary of First Names. Oxford, New York: Oxford University Press.

GVL – Kohlheim Rosa, Kohlheim Volker 2007: Das große Vornamenlexikon. Mannheim, Leipzig, Wien, Zürich: Dudenverlag.

LPŽ: Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, red. Aleksandras Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989.

LVKŽ – Kuzavinis Kazys, Savukynas Bronys 2003: Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Maciejauskienė Vitalija 1973: Naujosios dvikamienės lietuvių pavardės su asmenvardinių sandu. – Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, A serija, 1(42), 177–181.

Maciejauskienė Vitalija 1998: Lietuvių vardyno raidos polinkiai. – Kalbos kultūra 71, 33–42.

Piliečių vardų sąvadas. Prieiga internete: vardai.vlkk.lt (žiūrėta 2015 04 20).

Sinkevičiūtė Daiva 2009: Pastabos dėl žemaičių trumpinių kilmės pavardžių, kilusių iš avd. Gedrimas. – Baltistica 44(2), 347–353.

Sinkevičiūtė Daiva 2010: (rec.) Zigmas Zinkevičius, Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius: LKI leidykla, 2008. – Baltistica 45(1), 145–151.

Sinkevičiūtė Daiva 2011: Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai. – Kalbos kultūra 84, 214–229.

Sinkevičiūtė Daiva 2013: Dėl nesutrumpėjusių dvikamienių asmenvardžių kamieno gaud– variantų lietuvių kalboje. – Baltistica 48(1), 119–128.

Sinkevičiūtė Daiva 2014: Dvikamienių vardų su kamienu vaid– bruožai lietuvių kalboje. – Baltistica 48(1), 163–175.

Sinkevičiūtė Daiva, Griniūtė Vaida 2014: Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m. – Bendrinė kalba 87, 1–17. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/index.php?skiltis=naujausias (žiūrėta 2015 04 20).

Sinkevičiūtė Daiva, Račickaja Veslava 2014: Lietuvių dvikamienių vardų kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 m. sąraše. – Archivum Lithuanicum 16, 295–322.

Skardžius Pranas 1996: Rinktiniai raštai 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Superanskaja 1988: Суперанская Александра Васильевна, К проблеме типологии антропонимических основ. – Ономастика. Типология. Стратиграфия. Моксва: Наука, 44–52.

Zinkevičius Zigmas 1977: Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. Vilnius: Mokslas.

Zinkevičius Zigmas 2005: Krikščionybės ištakos Lietuvoje: Rytų krikščionybė vardyno duomenimis. Vilnius: Katalikų akademija.

Zinkevičiaus Zigmas 2008: Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Susiję vardai: Adimantė, Agmilė, Akmìlė, Almandė, Armingas, Auksvaidė, Ausmantė, Aũšvydė, Brigimantas, Džiaugsmina, Egvilija, Eikvìlė, Eilandas, Eisvita, Elìmantas, El̃mantė, Er̃mindas, Gautvidas, Geitvìlė, Giedvilė, Jausmilė, Jausmina, Josvita, Jovaigė, Jurmantė, Jusmina, Justautė, Kęstgáilė, Krismantas, Kristautas, Kristmantas, Leodangas, Litvidas, Lokimantas, Matautas, Mìndvydė, Mingridas, Minrentas, Raivildas, Rasvildas, Rikvida, Rismantė, Ritmantas, Rutautė, Rutvydas, Saivydas, Sangridas, Simantà, Siminta, Teismantas, Titvydas, Tòmantė, Tumantas, Ugmìlė, Vaitvildas, Visaldas, Vytardas, Žaisminta
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai, Svetimos kilmės vardai

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.