Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Nauji ir reti lietuviški dvikamieniai vardai

Lietuvos vardynas nuolat plečiasi, nes jame vis atsiranda naujų asmenvardžių, tarp jų – ir lietuviškų vardų. XXI a. Lietuvoje toliau plinta nauji tautiniai asmenvardžiai – dvikamieniai vardai, įvairūs trumpiniai, apeliatyviniai ir vietovardiniai vardai (Sinkevičiūtė 2011: 214–229). Iš jų matyti lietuvių kalbos grožis ir tėvų kūrybiškumas. 

Iki krikšto lietuviai turėjo didelę tautinių vardų įvairovę, dalis šių asmenvardžių perėjo į pavardes (Zinkevičius 2008). XX a. pradžioje prasidėjus tautiniam atgimimui vaikus vėl imta vadinti lietuviškais vardais. Lietuvos kunigaikščių, jų palikuonių ar garbingų praeities žmonių vardų buvo ieškoma istorijos dokumeñtuose, romantinės literatūros kūriniuose. Kitas šaltinis buvo mitologija – vaikams davė pagoniškų dievybių vardus. Vaikų vardais ar jų pamatu taip pat tapo Lietuvos vietovardžiai, teigiamos konotacijos leksika – gamtos reiškinių ir objèktų pavadinimai, patrauklius bruožus, vertinamus dalykus reiškiantys žodžiai (Kuzavinis, Savukynas 2009: 28–31).

Sovietams okupavus Lietuvą vardų įvairovė augo: atsirado naujų žinomo pamato vedinių, vardų darytasi iš naujų leksemų (Sinkevičiūtė 2017). Tuo metu lietuviški vardai buvo svarbūs, nes jais priešintasi rusifikacijai, rodytas patriotizmas. Įtvirtinus nepriklausomybę, tautinių vardų mada nenutrūko, bet tėvai vis dažniau ėmė ieškoti mažai išplitusių vardų, siejamų su tais pačiais pamatais – lietuvių apeliatyvais, vietovardžiais ar duotais asmenvardžiais. Vis daugiau tėvų ėmė sudaryti vardus jungdami lietuvių ar skolintos leksikos kamienus, baigmenis (Sinkevičiūtė 2015: 82–100; 2022: 311–326).

Matant nesenkančias kūrybines galias ir sėkmingai naudojamus lietuvių kalbos išteklius, straipsnyje norima pasidalyti nepaplitusiais asmenvardžiais ir pasiūlyti istorijos šaltiniuose atrastų iki šiol nežinotų dvikamienių lietuvių asmenvardžių. Kartu tai būtų rekomendacijos tėvams, kur ieškoti labai retų asmenvardžių [1], norint jais pavadinti vaikus.

Patikimi vardų šaltiniai ieškant vaikams vardų 

Interneto eroje daugelis tėvų vaikams vardų ieško įvairiose Lietuvos ir užsienio vardų svetainėse, tačiau ne visi interneto šaltiniai yra patikimi. Pagrindinė jų problema – dalis ten pateiktų vardų kilmės aiškinimų yra netikslūs ar klaidingi, dalis vardų siejami vieni su kitais nepaisant tikrosios kilmės. Kita vertus, keletą kalbų apimančios užsienio vardų svetainės įtraukė tik nedidelę dalį lietuviškų vardų ir dėl to nėra reprezentatyvios, ne visi jose pateikti vardų kilmės aiškinimai yra teisingi.

Rekomenduojamų vartoti vardų galima rasti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prižiūrimoje pasvetainėje vardai.vlkk.lt. Ten nurodyta vardo kilmės grupė, daryba, kirčiavimas, ryšiai su lietuvių vardyno trumpiniais ar pamatiniais vardais, matomas asmenvardžių dažnumas. Dėl to pasvetainėje tėvai gali rasti ir labai retų lietuviškų vardų. Visi vardai.vlkk.lt publikuoti asmenvardžiai yra duoti Lietuvos piliečiams, taigi šis šaltinis rodo vardų davimo polinkius, nors dalies vardų lingvistiškai dar nespėta aprašyti. Kitas patikimas šaltinis ieškant vardo yra Kazimiero Kuzavinio, Bronio Savukyno kvalifikuotai parengtas „Lietuvių vardų kilmės žodynas“, nors leidinys jau senstelėjęs: jame trūksta dalies XX a. antroje pusėje ir XXI a. duotų lietuviškų vardų, pavyzdžiui, Ìglė, Vi̇̀lnius, nėra kai kurių priesaginių asmenvardžių, žinomų nuo XX a. pirmos pusės, pavyzdžiui, Dai̇̃notas, Džiugità. Šiame žodyne yra ir rekomenduojamų, bet iki šiol neduotų vardų, tarp jų – ir dvikamienių, pavyzdžiui, Al̃butas, Mi̇̀nvainė, Skóminas, Žadgáilė. Šis leidinys nerodo vardų davimo polinkių, dėl to vardų paplitimą reikia tikrinti pasvetainėje vardai.vlkk.lt.

Iki šiol vaikams neduotų dvikamienių vardų šaltinis – istorijos dokumentai 

Istorijos šaltiniuose vis dar atrandama nežinotų lietuvių dvikamienių asmenvardžių, kuriais tinka vadinti ir XXI a. gimusius Lietuvos vaikus. Ne lietuvių kalba rašytuose dokumeñtuose esančiomis asmenvardžių formomis ne visada galima iš karto vadinti vaikus, nes dalis jų paliudytos tėvavardžiuose ir turi įvairių priesagų, kitos formos užrašytos netiksliai, rodo regionuose vartotos kalbos ypatybes, trūksta moterų vardų. Tinkamai rekonstruoti užrašyti praeities asmenvardžiai galėtų būti vėl vartojami.

Stebint XX–XXI a. Lietuvos vaikų vardų tendencijas matyti, kad dalis istorijos šaltiniuose esamų lietuvių dvikamienių vardų iki šiol dar nėra patekę į dabartinį vardyną, tik kai kurių jų kamienai kartojasi vaikams duotuose dvikamieniuose varduose. Šie asmenvardžiai žinomi iš XV–XVI a. vyrų įvardijimų (Sinkevičiūtė 2018: 117–132), taigi jie puikiausiai galėtų tapti naujais vaikų vardais – pateikti ir sukirčiuoti pagal nusistovėjusius kitų vardų modelius bei sugretinti su tuos pačius kamienus turinčiais Lietuvos vaikų dvikamieniais vardais:

Ar̃virdas ir Arvirdà, kurių pirmasis kamienas ar-, išblukusios reikšmės dėmuo, tradiciškai siejamas su liet. ar̃ [2], yra avd. [3] Argintà, Ar̃gintas, Ar̃vydas, o antrasis kamienas vird-, siejamas su pr. wīrds „žodis“, plg. liet. var̃das, yra avd. Gálvirdas, Jovirdà, Jóvirdas;

Aũtautas ir Aũtautė, kurių pirmasis kamienas au– yra avd. Aũdangas, Aũrimas, Aũrimė, o antrasis kamienas taut-, siejamas su liet. tautà, yra avd. Gi̇̀ntautas, Výtautas, Výtautė;

Daũviltas ir Daũviltė, kurių pirmasis kamienas dau-, siejamas su liet. daũg, yra avd. Daũgirdas, Daũmantas, Daũmantė, o antrasis kamienas vilt-, siejamas su liet. vilti̇̀s, yra avd. Dóviltas, Dóviltė, Jóviltas;

Jóminas ir Jóminė, kurių pirmasis kamienas jo-, siejamas su liet. jóti, yra avd. Jógaudas, Jóvydas, Jóvydė, o antrasis kamienas min-, siejamas su liet. minė̇́ti ar miñti, yra avd. Al̃minas, Ar̃minas, Ar̃minė;

Mañjotas ir Mañjotė, kurių pirmasis kamienas man-, siejamas su liet. manýti, yra avd. Mañgaudas, Mañvydas, Mañvydė, o antrasis kamienas jot-, siejamas su liet. jóti, yra avd. Daũjotas, Daũjotė, Kãrijotas;

Saũbutas ir Saũbutė, kurių pirmasis kamienas sau-, siejamas su liet. sãvas, yra avd. Saugirdà, Saũgirdas, Saũrimas, o antrasis kamienas but-, siejamas su liet. bùtas, bū́ti, yra avd. Ar̃butas, Nárbutė, Vi̇̀rbutas;

Ski̇̀rminas ir Ski̇̀rminė, kurių pirmasis kamienas skir-, siejamas su liet. ski̇̀rti, yra avd. Ski̇̀rmantas, Ski̇̀rmantė, Ski̇̀rtautas, o antrasis kamienas min– (žr. Jóminas) yra avd. Jógminas, Vi̇̀dminas, Vi̇̀dminė;

Taũtgilas ir Taũtgilė (ar Tautgi̇̀lė), kurių pirmasis kamienas taut-, siejamas su liet. tautà, yra avd. Taũtrimas, Taũtvydas, Taũtvydė, o antrasis kamienas gil-, siejamas su liet. gi̇̀lti, yra avd. Daũgilas, Jógilas, Jógilė (ar Jogi̇̀lė);

Vai̇̃gilas ir Vai̇̃gilė (ar Vaigi̇̀lė), kurių pirmasis kamienas vai-, išblukusios reikšmės dėmuo, yra avd. Vai̇̃daugas, Vai̇̃noras, Vai̇̃norė, o antrasis kamienas gil– (žr. Taũtgilas) yra avd. Daũgilas, Daũgilė (ar Daugi̇̀lė), Jógilas.

Kaip matyti, iki šiol vaikams neduoti iš istorijos šaltinių žinomi asmenvardžiai turi tuos pačius kamienus, iš kurių sudaryti ir Kuzavinio, Savukyno žodyne (2009) rekomenduojami vardai. Šiais naujais vardais lygiai taip pat tinka vadinti vaikus: jie neturi sąskambių su neigiamos reikšmės leksika, jų dėmenys reikšmės požiūriu nesudaro keistų, žmogų neigiamai charakterizuojančių junginių.

Labai retų vardų šaltinis – Lietuvos vaikams jau duoti vardai 

Tėvai vaikams vardų ne tik ieško įvairiuose šaltiniuose, bet ir kuria patys. Dalis tokių asmenvardžių sudaryti iš Kuzavinio, Savukyno (2009) žodyne esančių vardų kamienų, o kai kurie asmenvardžiai su jais yra labai reti Lietuvos piliečių vardai. Taigi, pavyzdžiui, su minėtais pirmaisiais dėmenimis ar-, au-, dau-, jo-, man-, sau-, skir-, taut-, vai- yra labai retų dvikamienių asmenvardžių, duotų Lietuvos vaikams su antraisiais kamienais:

gint-, siejamu su liet. gi̇̀nti, plg. Saũgintas, Taũtgintė [4];

gird-, siejamu su liet. girdė̇́ti, plg. Aũgirdas, Vai̇̃girdas;

mant-, siejamu su liet. mantùs, mantà, plg. Saũmantas, Vai̇̃mantė;

vyd-, siejamu su liet. išvýsti, plg. Aũvydas, Daũvydas, Vai̇̃vydas.

Be šių vardų, ir mergaites galima vadinti tų pačių kamienų derinius turinčiais asmenvardžiais, kurių iki šiol nėra Lietuvos vardyne: Augirdà, Aũgirdė, Auvydà, Aũvydė, Dauvydà, Daũvydė, Saugintà, Saũgintė, Saumantà, Saũmantė, Vaigirdà, Vai̇̃girdė, Vaivydà, Vai̇̃vydė, berniukus – Vai̇̃mantas.

Su minėtais antraisiais kamienais but-, gil-, jot-, min-, taut-, vilt-, vird- vaikams duota labai retų dvikamienių asmenvardžių, turinčių tókius pirmuosius kamienus:

al-, išblukusios reikšmės, tradiciškai siejamas su liet. aliái, plg. Al̃virdas;

au– (žr. Aũtautas), plg. Aũjotas;

dar-, siejamas su liet. darýti, plg. Dárminas;

ei-, siejamas su liet. ei̇̃ti, plg. Ei̇̃viltas, Ei̇̃viltė;

gaud-, siejamas su liet. gaũsti, plg. Gaũdminas;

no-, išblukusios reikšmės, plg. Nóviltė;

vin-, išblukusios reikšmės, tradiciškai gretinamas su liet. vainà „kaltė, priežastis“, plg. Vi̇̀ngilė (ar Vingi̇̀lė), Vi̇̀ntautas.

Be minėtų vardų, mergaitėms galima duoti tų pačių kamienų asmenvardžius Alvirdà, Aũjotė, Darminà, Dárminė, Gaudminà, Gaũdminė, Vintautà, Vi̇̀ntautė, berniukams – Nóviltas, Vi̇̀ngilas, kurių dar nėra Lietuvos vardyne.

Šie vardai rodo, kaip Lietuvoje gali augti dvikamienių asmenvardžių įvairovė. Pridurtina, kad ir „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ autoriai patys kūrė dvikamienius vardus. Tokie yra, pavyzdžiui, vyrų avd. Kérvydas, Vai̇̃gintas ir pagal jį sudaryti moterų avd. Vaigintà, Vai̇̃gintė, kuriuos Kuzavinis, Savukynas (2009) padarė iš kitų vardų kamienų, nors vėliau šiuos vardus pavyko rasti užfiksuotus tarp XVI a. istorinių antroponimų (Sinkevičiūtė 2018: 117-132). Taigi ir daugiau iš esamų kamienų sukurtų dvikamienių vardų kada nors gali būti atrasta istorijos šaltiniuose.

Apibendrinimas

Pateikti dvikamieniai vardai, kurie yra tik maža dalis Lietuvos vardyno, liudija didelę ir pagoniškų, ir dabarties dvikamienių asmenvardžių įvairovę. Istorijos šaltiniuose paminėti asmenvardžiai gali pasitarnauti pildant XXI a. vardyną, o pakartotinai duoti labai reti lietuvių dvikamieniai vardai didina retų tautinių vardų įvairovę. Lietuviški vardai yra svarbūs ne tik dėl to, kad liudija lietuvių kalbos grožį, gyvybingumą, bet ir rodo sudurtinių vardų sudarymo modelius, taigi svarbūs žodžių darybos tyrimams.

Suprantama, kad nauji dvikamieniai vardai daromi ir iš kitų elementų, kuriais tampa įvairi apeliatyvinė ir tikrinė leksika. Tokie, pavyzdžiui, yra minėto antrojo kamieno mant– vardai, turintys ikikrikščioniško laikotarpio dvikamieniuose varduose nepaliudytus pirmuosius kamienus bang-, siejamą su liet. bangà, plg. Bangi̇̀mantas, brig-, siejamą su avd. Brigà, Brigità, plg. Brigi̇̀mantas, ir kt. (daugiau žr. Sinkevičiūtė 2022: 311–326). Vis dėlto duodant vaikui naują sudurtinį vardą visada reikia galvoti ne tik apie tai, kaip jis skambės, bus trumpinamas, derės su pavarde, bet ir apie tai, ar kamienų derinys nesudarys neigiamos reikšmės žodžio ir teiks džiaugsmo.

DAIVA SINKEVIČIŪTĖ
Vilniaus universitetas, VLKK Vardyno pakomisės pirmininkė

Išnašos

[1] Labai retais vadinami asmenvardžiai, kuriais pasvetainės vardai.vlkk.lt duomenimis pavadinta dešimt ir mažiau Lietuvos piliečių, skaičiuojant ir kelianarių įvardijimų narius.
[2] Kamienai aiškinami remiantis nusistovėjusia Kuzavinio, Savukyno (2009), Zinkevičiaus (2008) darbų tradicija.
[3] T. y. asmenvardis.
[4] Kuzavinis, Savukynas (2009: 303) mini tik vyro avd. Taũtgintas.

Literatūra

Kuzavinis K., Savukynas B. 2009: Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Sinkevičiūtė D. 2011: Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai, Kalbos kultūra 84, 214–229.
Sinkevičiūtė D. 2015: Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne, Acta Linguistica Lithuanica 73, 82–100.
Sinkevičiūtė D. 2017: Dažniausi lietuvių gamtiniai vardai, Gimtoji kalba 9, 8–14.
Sinkevičiūtė D. 2018: Nežinomi Lietuvos Metrikos senieji lietuvių dvikamieniai asmenvardžiai, Baltistica 53(1), 147–162.
Sinkevičiūtė D. 2022: Nauji sudurtiniai vardai Lietuvos vardyne: įvairovė ir sudarymo ypatumai (XXI a. II dešimtmečio duomenimis), Agnė Navickaitė-Klišauskienė, Vytautas Rinkevičius, Daiva Sinkevičiūtė, Miguel Villanueva Svensson (red.), Baltistikos platybėse. Bonifacui Stundžiai 70. Vilnius, Vilnius University Open Series, 311–326.
vardai.vlkk.lt – Lietuvos piliečių vardų sąvadas.
Zinkevičius Z. 2008: Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

(Skelbiama iš „Gimtoji kalba“, 2023 m. Nr. 3, p. 3–7.)