Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Nauji sudurtiniai vardai Lietuvos vardyne: įvairovė ir sudarymo ypatumai (XXI a. II dešimtmečio duomenimis)

XXI a. antrajame dešimtmetyje Lietuvos vardynas toliau plėstas naujais sudurtiniais vardais, pvz.: vyr. Jogailis (šalia Jogaila), Bangimantas (bang-a + Mant-as); mot. Advita (plg. Jovita), Teomilė (teo- < Teo, Teodora ir Mil-ė). Šie vardai tęsia ankstesnio laikotarpio naujų sudurtinių asmenvardžių sudarymo polinkius: daugelis jų sudaryti nepaisant dėmenų reikšminio ryšio, dėmenys yra žinomų vardų dalys, pirmieji dėmenys įvairesni už antruosius, kurie sutampa su dažnais ankstesnių amžių dvikamienių asmenvardžių kamienais, naujai plintantys dėmenys yra dažnesni pirmojo kamieno pozicijoje, daugiau jų atsirado iš skolintos nei iš savos leksika, kai kurie jų tapo stabiliais naujų vardų elementais ir kt. Tai rodo, kad naujų sudurtinių vardų kūrimas yra gyvas reiškinys. 
Vardų naujumas yra sąlygiškas. Jie gali ir neatspindėti viso laikotarpio vardų ypatybių, nes tirtas 191 vardas apima palyginti mažą sudurtinių vardų dalį.

Naujai plintantys vardų dėmenys yra dažnesni pirmojo kamieno pozicijoje, daugiau jų atsirado iš skolintos leksikos. Tai patvirtina, kad antrieji dėmenys ne tik yra stabilesni elementai nei pirmieji, bet ir rodo, kad sudarant naują vardą pamato skambesys, žinomumas dažniau yra svarbesni faktoriai nei reikšmė, matoma iš apeliatyvinio vardo, jo pamato. Dalis dėmenų žinomi iš XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje sukurtų sudurtinių asmenvardžių: jų pradžioje kartojosi ak(m)-, auks-, deis-, eg-, jūr-, kęs(t)-, ras-, rūt-, to(m)-, tu(m)-, pabaigoje – mind-, vild-, -rentas, -vita(s). Aptartuose varduose kartojosi pirmieji dėmenys jur(g)-, ju(t)-, antrieji – meil-, -lantas. Pasikartojusius dėmenis galima laikyti pastoviais naujų vardų elementais, tai rodo tęstinę ir sisteminę jų inventoriaus plėtrą.

Antrųjų kamienų gil-, mil-, vil- ir til– asmenvardžius, dažnesnius mergaičių vardyne, sieja pabaigos -(C)il-, dėl kurio jie panašūs į priesagos –il– vedinius, plg. Rugilė, Vaidilė, ir skolintus vardus, plg. Akvilė, Emilė ir kt. Sudurtiniais laikomų vardų su -(C)il– (plg.: Akmilis, Remilis, Romilija, Tomilė, Tumilija) sandara liudija, kad jie galėjo būti sukurti prie akm-, rem-, rom-, tom-, tum- pridėjus priesagą –il-. Vardai su antruoju dėmeniu vid– galėjo atsirasti veikiami asmenvardžių su pabaigos –id-, plg. Astridà, Ingridà; vardai su -(C)antas – antrojo kamieno mant– asmenvardžiai. Dėl to manytina, kad dalis dvikamieniais laikomų vardų gali būti sukurti pagal kitų asmenvardžių, kurie yra kitos kilmės ir sandaros, pavyzdžius. Taigi naujiems asmenvardžiams atsirasti svarbus ir skirtingų vardų pabaigos elementų sutapimas.

Reikšminis ryšys tarp vardų dėmenų nėra dažnas, nors kartais jį žino vien jų kūrėjai. Atitikmenų apeliatyvinėje (bendrinėje) leksikoje turintis dėmuo dažniau fiksuotas naujo sudurtinio vardo pradžioje nei pabaigoje. Tai rodo, kad reikšminiai elementai būdingesni vardų pradžiai. Apeliatyvinio pamato dėmenys dažniausiai kilo iš gamtos objektus, reiškinius, teigiamus dalykus nusakančių apeliatyvų. (Vadinasi, naujiems sudurtiniams vardams kurti vartojama to paties pobūdžio leksika kaip apeliatyviniams.) Vien su bendrine leksika siejami dėmenys yra reti, su kitu elementu kartais jie gali būti jungiami pagal reikšmę, plg. Herkmantas, Reilordas, Tautvadas. Taigi kuriant naujus sudurtinius vardus dažnai svarbus jų elementų žinomumas, skambesys, o ne reikšmė.

Šalia dominuojančių vyrų asmenvardžių su galūne –as kuriami moterų vardai su –a ir, dažniau, su –ė. Dėl to –as ir –ė laikytinos būdingiausiomis dvikamienių vardų galūnėmis. Vyrams duodami vardai su –as ir su –is, o nauji kitų įprastų galūnių (-ys, -us, -ius) vyrų vardai beveik neplito.

Nauji sudurtiniai vardai yra reti asmenvardžiai, kuriais tėvai greičiausiai siekia išskirtinumo. Pastebėta, kaip ir per ankstesnius tyrimus, kad įvairesni yra mergaičių asmenvardžiai.

Dr. Daiva Sinkevičiūtė,
Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorė ir VLKK Vardyno pakomisės pirmininkė

Visą straipsnį žr. mokslo žurnale „Baltistikos platybėse“:
Vilnius University Open Series: 2022: Baltistikos platybėse, https://www.journals.vu.lt/open-series/article/view/29789/28834

https://doi.org/10.15388/Baltistikos_platybese.2022.19