Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Nesenkantis naujų vardų šaltinis – lietuvių kalba

2021-12-06, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Lietuvos vardynas nuolat plečiasi, nes tėvai vaikams duoda ne tik vartojimo tradiciją turinčius vardus, bet ir naujus asmenvardžius, kuriuos perima iš kitų kalbų arba sukuria patys. Tai rodo tėvų pastangas vaikus pavadinti išskirtiniais, sau patinkančiais vardais. Dalies naujų vardų pamatu tampa lietuvių kalbos apeliatyvai, pavyzdžiui, Liepsna : liepsna, Vėjas : vėjas, ar vietovardžiai, kaip antai Prieglius : Priẽglius (upė), Baltija : Báltijos jūra. Asmenvardžių padaroma iš lietuvių kalbos žodžių, kitų vardų, išplėstų įvairiais baigmenimis, pavyzdžiui, Saul-ija : Saulė, saulė, Jūrat-ėja : Jūratė. Kartais tėvai sukuria vardų perdirbdami lietuvių kalbos leksiką, pvz., Asvėja ir plg. Asvejà (ežeras), ar sulipdydami į naują onimą skirtingų vardų dalis, pvz., Radmilė ir plg. Radvilė ir Jomilė. Šie asmenvardžiai liudija Lietuvos vardyno atvirumą, žmonių kūrybines galias. 

Siekiant parodyti augančią vardų įvairovę pagal pamato semantiką ir darybos polinkius, pristatomi nauji iš lietuvių kalbos apeliatyvų ir vietovardžių kilę asmenvardžiai, per pastaruosius penkerius metus (2016–2020 m.) duoti Lietuvos Respublikos piliečiams. Naujais laikomi vardai, kuriais pirmą kartą pavadinti vaikai, nepriklausomai nuo to, ar naujas asmenvardis yra vienanaris vardas, ar priklauso kelianariam įvardijimui. Nauji vardai vertinti XXI a. asmenvardžių kontekste siekiant išryškinti vardų davimo polinkių tęstinumą. Duomenys gauti iš Gyventojų registro tarnybos tarpininkaujant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, dalis jų autorės publikuota pasvetainėje vardai.vlkk.lt, ten pateikiama ir aptariamųjų vardų statistika.

Lietuvoje vardyno plėtra vyksta visą laiką. Vieni nauji vardai prigyja, tampa dažni, o kiti lieka vienetiniai ar reti asmenvardžiai. Universalijos, pastebėtos tiriant naujus XXI a. pirmo dešimtmečio vardus, būdingos ir XXI a. antro dešimtmečio vardynui. Kaip ir kitose tautose, daugelis naujų vardų iš karto netampa populiarūs, didesnė yra naujų mergaičių vardų įvairovė, dažnesni yra nauji skolinti nei savos kilmės asmenvardžiai (Sinkevičiūtė 2011).

Tarp naujų vardų išsiskiria gamtinės tematikos vardų grupė. Pastaraisiais metais duota naujų vardų, kurių pamatiniai žodžiai nusako dangų, orą, vandenį, žemę ar su jais susijusius objektus, reiškinius, plg. Dang–ija : dangus, Gūsis : gūsis, Lietus : lietus, Perkūnija : perkūnija, Sniegas : sniegas, Uola : uola, Upa, Upius : upė, Versm–ėja : versmė. Pasitaikė vardų, siejamų su laiko pavadinimais, plg. Ryt–ėja : rytas, Rytojus : rytojus. Šie vardai dera prie kitų anksčiau duotų gamtinių vardų Aidas, Miglė, Rytis, Saulė, Ugnė, Ugnius, Upė, Vakarė, Vakaris, Vėjas ir kt.

Kiti nauji gamtiniai vardai kilo iš augalų, dažniausiai gėlių, pavadinimų, plg. Aguona : aguona, Azalija : azalija, Magnolija : magnolija, Oleandra : oleandras, kartais uogų pavadinimų, plg. Žemuogė : žemuogė. Pasitaikė vardų, atsiradusių iš medžių, jų dalių ar su medžiais susijusių pavadinimų, plg. Drevys : drevė, Gir-ija : giria, Kedra : kedras. Tokiais vardais dažniau vadinamos mergaitės, vardų pamatu dažnai tampa tradiciškai egzotiškų augalų pavadinimai. Naujų vardų atsirado ir iš gyvūnų, paukščių pavadinimų, plg. Elnias : elnias, Suopis : suopis. Visi minėti asmenvardžiai papildo kitų XXI a. šios tematikos vardų būrį: Aras, Ąžuolas, Bruknė, Eglė, Jorė, Joris, Luknė, Rugilė, Tauras ir kt.

Didėja naujų vardų, atsiradusių iš baltų tautovardžių, įvairovė. Tai rodo tėvų pastangas įprasminti baltų tautų atminimą. Per pastaruosius penkerius metus duoti vardai Leita, Leitė, Leitis : leitis, leitė, Nadruvis : nadruvis. Iš tautovardžių atsiradę vardai, kitaip nei XXI a. vis rečiau duodami anksčiau paplitę Aistė, Aistis, yra reti, plg. Jotvingė, Jotvingas, Jotvingis, Nadruvė, Sembas, Skalvė, Skalvis ir kt. (Sinkevičiūtė 2012), išskyrus skirtingai aiškinamą dažnesnį Bartas ir moters vardą Barta, siejamus ne tik su etnonimu bartas, bet ir su dvikamienio Bartautas ar vardo Bartolomėjus trumpiniu.

Dar galima išskirti grupę vardų, kurių pamatiniai žodžiai kilo iš pojūčius, jausmus, ypatybes reiškiančių apeliatyvų. Tokie yra vardai Dail-ita : dailus, -i, Gus-nė : gusti, Jau-drius : jaudrinti, Myl-ėja, Myl-ena : mylėti, Svaj-ena : svaja. Šių vardų įvairovė didėja XXI a., tiesa, ir anksčiau pasitaikė daugiau iš tokios pat semantikos pamatinių žodžių atsiradusių vardų, plg. Gudrė, Jaustė, Mandrius, Orius ir kt. Šie vardai liudija tėvų vertinamus dalykus, vaikams linkimus bruožus.

Pasitaikė su Lietuvos istorija susijusių vardų. Vienam berniukui davė legendose minimo Lietuvos didžiojo kunigaikščio žynio vardą Lizd-eika: lizdas. Naujų vardų pamatu tampa ir lietuvių mitologijos personažai, kai kurie jų gali būti hipotetiniai. Šaltiniuose minimas senovės lietuvių žemės deivės Žemynos kitas vardas Jav-inė : javas tapo nauju mergaitės vardu, nauju berniuko vardu – Jono Lasickio paminėtas namų dievas Num-ėjas : num­, siejamas su liet. namas. Tokių atvejų vardyne pasitaiko vis daugiau, plg. anksčiau dúotus vardus Austėja, Gabija, Medeina, Perkūnas, Sovijus, Žemyna.

Lietuvoje auga iš vietovardžių kilusių vardų įvairovė. Tokie yra su vandenvardžiais siejami vardai Ilm-ėja : Ìlma (ežeras Švenčionių r.), Kūna : Kūnà (ežeras Švenčionių r.), Lomena : Lomenà (upė Kaišiadorių r.), Tauragnas : Taũragnas (ežeras Utenos r.), Ūlis : Ūlà (upė Varėnos r.). Vardą Baltys galima kildinti iš ežero vardo Baltỹs (Ignalinos r. ir kitur) arba sieti su liet. baltas. Vardą Sidabrė taip pat galima aiškinti dvejopai: sieti su upės vardu Sidabrà ar iš jo atsiradusio piliakalnio, kur XIII a. stovėjo žiemgalių pilis, pavadinimu arba kildinti iš liet. sidabras. Nauji vietovardinės kilmės vardai yra reti, bet vardyną jie nuolat papildo, plg. įvairaus dažnumo XXI a. vietovardinius vardus Beržūna, Naglis, Nemunas, Preila, Raigardas, Rusnė, Rusnius, Šatrija, Venta, Ventė, Vilnius ir kt.

Kaip matyti, dalies naujai duotų vardų kilmę galima aiškinti skirtingai (žr. Baltys, Sidabra). Tokio pobūdžio naujų vardų tiriamuoju laikotarpiu duota ir daugiau. Iš mergaičių vardų minėtinas Midina, kurio mid­- gali būti siejamas su liet. midus arba kildinamas iš Frigijos karaliaus Mido, apie kurį yra išlikę daug graikų mitų, vardo. Berniukų vardyne toks yra Tolys, kurį galima sieti su liet. tolus „tolimas“ arba laikyti dvikamienių vardų su dėmeniu tol­, plg. Tolvydas, Tolmantas, trumpiniu. Nuo XX a. pabaigos – XXI a. vis daugiau duodama vardų, kurie turi kelis kilmės aiškinimus ir tai yra vienas iš dabartinio vardyno bruožų , nors tokie vardai buvo paplitę ir anksčiau, plg. skirtingai galimus aiškinti vardus Rūta, Ieva ir kt.

Naujai dúotus vardus su ankstesniu vardynu sieja tęsiami sudarymo polinkiai. Vienas jų – polinkis to paties kamieno vardu vadinti berniukus ir mergaites, plg. minėtus Leitis ir Leita, Leitė. Aptariamuoju laiku šalia anksčiau duotų vyrų vardų atsirado to paties kamieno moterų vardų, plg. Kedras ir Kedra, Oleandras ir Oleandra, arba šalia moterų vardų – vyrų, plg. Upė, Upa ir Upius, Ūla ir Ūlis. Šį polinkį patvirtina ir ankstesnio laikotarpio vardai, pavyzdžiui, Aidas ir Aida, Audronė ir Audronius.

Kitas polinkis – įvairių baigmenų pridėjimas. Iš madingų XXI a. baigmenų minėtinos moterų vardyno priesagos ­ėja, plg. Ilm-ėja, Myl-ėja, Ryt-ėja, Versm-ėja, taip pat Jūrat-ėja : Jūratė, Sakm-ėja : sakmė, ir -­ija, plg. Dang-ija, Gir-ija, kurių plėtrą palaiko ir iš tarptautinių žodžių atsiradę vardai, plg. Azalija, Magnolija. Vyrų vardyne plinta mada duoti vardus su baigmeniu ­-us, plg. Taurus šalia anksčiau duoto Vėjus, o šį polinkį remia kiti nauji vardai Lietus, Rytojus.

Iš aptartų naujų 2016–2020 m. Lietuvos gyventojų vardų matyti, kad lietuvių kalbos bendrinė ir tikrinė leksika yra naujų vaikų asmenvardžių šaltinis. Tai rodo, kad Lietuvos žmonių ryšys su lietuvių kalba, Lietuvos gamta ir kultūra yra stiprus, žmonės vertina lietuvių kalbos grožį ir jį įprasmina naujais vaikų vardais.

Literatūra:
Sinkevičiūtė D. 2011: Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai, Kalbos kultūra 84, 214–229.
Sinkevičiūtė D. 2012: Baltiški etnoniminiai vardai ir jų paplitimas, Gimtoji kalba 10, 12–17.
Sinkevičiūtė D. 2021: Skolintų vardų su baigmeniu -­ij-­ kaita Lietuvos vardyne (kilmės aspektas), Acta Linguistica Lithuanica 84, 241–242.

(„Gimtoji kalba“, 2021 m., nr. 11, p. 16–18.)