Vardai
Tai ne vardas, o vardas ir pavardė. Nors tikriausiai galėtų būti ir daugianaris vardas. Šio vardo ir pavardės turėtojas norėjo susigrąžinti savo vokiečio tėvo pavardę Thomas, bet kadangi reikėjo tėvo sutikimo, o jis seniai dingęs, tai pažymėjo, kad naują pavardę sugalvojo pats. Na, raidę h nutarė išmesti 🙂 Arba ir šitą istoriją išgalvojo 🙂
Mamos klasėje – XX amžiaus šeštojo dešimtmečio gimimo kartos – buvo net trys Violetos. Kad atskirtų, visas kvietė skirtingai: Violeta, Vile ir Leta.
Pažinojau du Teodorus. Kol mokėmės mokykloje, vienas buvo vadinamas Tadu, kitas – Tiudu.
Kiek žinau, Giedrės kalendoriuje gali rasti du vardadienius. Antrojo neatsimenu, o štai pirmąjį, kovo 5 d., visada pati sau paminiu.
Esu Giedrė Zurbaitė, trečioji Giedrė savo giminėje iš keturių, vardas keliauja iš kartos į kartą, kartu su pasakojimu, kad mano a. a. prosenelė Giedrė Gučienė-Žmuidzinavičiūtė (gimė 1913 m. kovo 5 d.) buvo pirmoji Giedrė. Vardą jai davę tėvai, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius ir jo žmona Marija Žmuidzinavičienė-Putvinskaitė, o jos brolis Vladas Putvinskis parašė knygą-legendą „Giedrė“ apie laumes (neva visos buvusios blogos, bet viena buvusi gera – žinoma, Giedrė), kurią iliustravo A. Žmuidzinavičius. Kiek žinau, tą knygą giminaičiai bando perleisti savom lėšom, o įrodymas, kad tokia egzistavo čia.
Giedrė Gučienė-Žmuidzinavičiūtė susilaukė dviejų dukrų ir dviejų sūnų. Vienai dukrai taip pat davė vardą Giedrė (grafikė Giedrė Gučaitė). Abiems broliams gimė po dvi dukras, tačiau jų Giedrėmis nevadino, paliko vardo privilegiją savo seseriai Giedrei, tačiau jai gimė vien sūnūs, tad kaip pirma Giedrės proanūkė gavau šį vardą.
Kadangi Giedrių Lietuvoj tikrai netrūksta, paklausiau giminių, kaip čia taip nutiko, kad vardas taip greitai išpopuliarėjo. Taigi, mano prosenelė nuo mažens buvo skautė, užaugusi tapo skaučių vadove, buvo labai aktyvi Lietuvos skaučių seserijoje, dalyvaudavo įvairiuose renginiuose, regioninio ir nacionalinio lygmens stovyklose. Ji buvo labai gerbiama, mylima ir ne viena ją pažinojusi skautė savo dukrai davė Giedrės vardą. Ir taip vardas pasklido greitai ir po visą Lietuvą.
Dar prieš gimstant sūneliui jie iškilo iš mano atminties.
Atrodė, kad būtent mano sūnui tiks Teodoras… Į šį vardą esu atkreipusi dėmesį, kai aprašiau dailininko Teodoro Valaičio skulptūrą „Vėtrungė“, esančią Vilniuje, Lazdynų seniūnijoje. Tik po kurio laiko, kai gimė vaikas, atkreipėm dėmesį, kad jo vardadienis sutampa su mūsų sūnaus pradėjimu…
Aplinkoje šį vardą įvairiai vertina. Daugeliui jis atrodo retas, didingas, kai kurie net nėra tokio vardo girdėję… Kol sūnus mažas (2,5 m.) vardo netrumpiname, t. y. jo nežadame trumpinti, nebent tą darys sūnaus draugai… Tuomet gal mestelėsime mintį, kad trumpintų Tedis.
Antrąjį vardą Stanislovas suteikėme Krikšto metu, nes: daug sūnaus (iš mamos pusės) prosenelių buvo Stanislovai, kurie buvo labai rūpestingi; Krikšto dieną buvo švenčiamas Stanislovas…
Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.
Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.