Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Skolintų vardų su baigmeniu -ij- kaita lietuvos vardyne (kilmės aspektas)

Lietuvos Respublikos piliečių vardyną sudaro įvairios kilmės asmenvardžiai. Šalia savos kilmės dvikamienių vardų, jų trumpinių ir apeliatyvinių (kilusių iš bendrinių žodžių) vardų, plečiamų priesagomis, vaikams duodami skolinti asmenvardžiai, kuriami nauji vardai, kai kurie iš jų – iš bendrinių žodžių ar perdirant jau žinomus vardus.
Iš naujų vardų įvairovės išsiskiria vardai su formantu –ij-. Jie funkcionuoja XX–XXI a. Lietuvos vardyne šalia nepriesaginių įvairios kilmės vardų su baigmeniu –ij-, plg. avd. Vilija < Vilija (up.), Venecija < Venecija (mst.), Žarija < žarija, Idilija < idilija, ir skirtingos kilmės vedinių, plg. avd. Audronijus < Audronis, Dovilija < Dovilė, Gabrielijus < Gabrielius, Justija < Justė. Tai liudija šios sandaros vardų pamato įvairovę, o kartu ir skolintų asmenvardžių integraciją, dėl to –ij– tapo naujų vardų formantu. 
Pagal kilmę ištyrus skolintų vardų su baigmeniu –ij– inventorių, nustatyta, kad jų branduolį sudaro lotynų ir graikų kilmės asmenvardžiai. Jie dažnesni ir įvairesni už kitų kilmės grupių vardus. Populiariausi asmenvardžiai paveikė ir naujų vardų darybą su formantu –ij-.
Visu laikotarpiu augusi pasikartojančių lotyniškų vardų dalis rodo jų svarbą Lietuvos vardyne, ypač tarp moterų vardų. Didelė nuo tarpukario duodamų vardų įvairovė, nusistovėjusios jų vartojimo tradicijos, išlaikytas, svyruojantis ar grįžęs populiarumas, plg. avd. Viktorija, yra pagrindinės priežastys, dėl kurių lotyniški asmenvardžiai yra dažniausi Lietuvos skolintų vardų su formantu –ij– inventoriuje.
Kitų kalbų kilmės vardai retesni, iš jų didžiausia įvairovė yra hebrajiškų, dvejopo kilmės aiškinimo ir moterų iš Rytų kalbų perimtų vardų grupėse. Kadangi daugelio grupių vardų įvairovė ryškiausiai didėjo atgavus Nepriklausomybę, tai gali būti sisteminis Lietuvos vardyno reiškinys, paskata plisti vediniams su –ij-.
Specifinės iš kitų kalbų perimtos vardų formos apima beveik trečdalį nesikartojančių vardų, tačiau nėra dažnos ir laikytinos vardyno periferija. Iš jų matyti, kad kitose kalbose kitą formą įgavę vardai, išskyrus labiau nelietuvėms būdingą avd. Anastasija, plačiau nei kelių šimtmečių vartojimo tradiciją Lietuvoje turintys vardai neišplito.
Tarp specifinių iš kitų kalbų perimtų formų dominuoja iš rusų kalbos perimtos formos. Laikui bėgant jų dalis mažėjo, nors iš kitų kalbų perimtos specifinės formos, po 1990 m. išplitus moterų vardams iš anglų, italų kalbų, vyrų – iš italų, netapo itin dažnos. Jų kaita atspindi didėjančią vardų įvairovę ir rodo, kad nuo XX a. pabaigos Lietuvos vardyną labiausiai veikia anglų ir italų vardai, nors jų poveikis neprilygsta iš rusų kalbos perimtų vardų įtakai.

Visą straipsnį žr. mokslo žurnale Acta Linguistica Lithuanica LXXXIV, Nr 84 (2021), p. 232–253; http://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/view/2058/2184.