Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Mikalojus Juozas

Mikalojaus vardą vaikas atsinešė pats, buvo tas atvejis, kur man, mamai, buvo tiesiog aišku, kad tai Mikalojus. Negalvojau nei apie Čiurlionį, nei apie Daukšą, nei apie Radvilas. Tačiau antrą – Juozo – vardą, davėme vaiko tėvo senelio, partizanų ryšininko, tremtinio, šaulio garbei. Vaiko tėvo vardai taip pat du (nė vienas nėra kieno nors garbei, tiesiog negalėta išsirinkti vieno), dėl to ir buvo sugalvota dviejų vardų tradiciją tęsti.

Man rašant šį pasakojimą vaikui yra jau beveik ketveri, per tą laiką 80–90 proc. sutiktų žmonių vaiką vadina Mykolu, o pataisius nustemba, kad tai skirtingi vardai. Poliklinikoje ar kitur neretai susiduriama su užrašymu Mykalojus. Artimoje aplinkoje vadinamas Miku, Mikučiu, Mikalojuku, bet neretai norintieji mieliau pavadinti pasimeta, Mikalojuką ar net Miką sunkiai sugalvoja, panašu, kad žmonėms šio vardo atžvilgiu užstringa kalbinis aparatas. Retas, bet ypač kūdikystėje pasitaikydavęs pavadinimas: Mikaliukas – akivaizdžiai remiantis Mykolo vardo kaityba.

Bet kartu ir keista, nes juk nemažai tikrai gerai žinomų Lietuvos asmenybių buvo Mikalojai, vardas neturėtų būti nežinomas ar tapatinamas su kitais vardais, kad ir panašiais.

Juozo vardas antraplanis, mažai kas žino, kad sūnaus vardai du, tad jo pakomentuoti išsamiau kol kas negaliu.

Nikolė

Nikolė – mano pirmagimė. Pastudijavusi ir pakeliavusi po pasaulį, labai norėjau, kad vaikai turėtų tarptautinius vardus. Nors rinkausi iš Lėjos, Saulės, Emos, Viltės, bet Nikolė, asociavosi su grįžimu namo, į Žemaitiją, pas senelius. Tad nežinia iš kur, bet tą vardą turėjau tik vieną, atvažiavusi į gimdymo namus. Padavė į rankas, pažvelgiau į veidelį ir jau žinojau – mano Nikolė su manimi, per amžius…

Oskaras

Mažai betrūko, kad Oskaras, būtų pavadintas Arijumi, bet tėtis prieštaravo. Tad Arijus atiteko mažajam broliukui, o mes laukdamiesi antrojo sūnaus, rinkomės tarp Osvaldo bei Oskaro. Pastarasis, atrodė tvirtas, vyriškas, na, tokiam vyrui – iš stuomens ir iš liemens! Toks ir gimė mūsų Oskaras! Oh, koks! Mažiausi smėlinukai, išsyk šonan padėti buvo – tokių plačių pečių! Galvą išsyk kėlė, akytes žydras atmerkė, tikrai nuostabus ir stiprus vaikas. Kuriam idealiai tinka jo vardas. Pajuokauja vis, kad močiutė dirba Švedijoje gydytoja, o jis nešioja Švedijos vieno iš karalių vardą.

Arijus

Net nežinau, kur išgirdau šį vardą, bet toks jausmas, kad kažkur pleveno ore. Labai norėjau laukdamasi antrojo vaikelio, pavadinti jį Arijumi. Vyras prieštaravo. Kaip čia bus? Gal su vokiečių nusikaltimais bus siejama? Ką giminės pagalvos? Nusileidau ir nebevadinau antrojo sūnaus šiuo vardu. Tačiau besilaukiant trečiojk, dūšia kalbėjo, kad vaikas jau ateina išsirinkęs sau vardą iš anksčiau. Kad jam skirtas šis vardas. Vyras, jau nebesipriešino. Kaip tik sakė, kad visus vardus vaikams sugalvojau tobulus ir jam nebėra reikalo prieštarauti. Ir sesei, ir broliui, mažytis, juodaplaukis, karingasis Arijus labai patiko. Ir dabar namuose turime tikrą mažą dievuką, visų numylėtinį!

Smiltė

Smiltė yra ir gėlė (Arenaria tetraquetra, lot.), ne tik sąsaja su ‘smėlio smiltimi’. Dėl gėlės ir savo dukrą taip pavadinau. Prašyčiau papildyti vardo reikšmę. Dėkoju.