Nikolė
2023-04-03, lankytojas xNikolė – mano pirmagimė. Pastudijavusi ir pakeliavusi po pasaulį, labai norėjau, kad vaikai turėtų tarptautinius vardus. Nors rinkausi iš Lėjos, Saulės, Emos, Viltės, bet Nikolė, asociavosi su grįžimu namo, į Žemaitiją, pas senelius. Tad nežinia iš kur, bet tą vardą turėjau tik vieną, atvažiavusi į gimdymo namus. Padavė į rankas, pažvelgiau į veidelį ir jau žinojau – mano Nikolė su manimi, per amžius…
Oskaras
2023-04-03, lankytojas xMažai betrūko, kad Oskaras, būtų pavadintas Arijumi, bet tėtis prieštaravo. Tad Arijus atiteko mažajam broliukui, o mes laukdamiesi antrojo sūnaus, rinkomės tarp Osvaldo bei Oskaro. Pastarasis, atrodė tvirtas, vyriškas, na, tokiam vyrui – iš stuomens ir iš liemens! Toks ir gimė mūsų Oskaras! Oh, koks! Mažiausi smėlinukai, išsyk šonan padėti buvo – tokių plačių pečių! Galvą išsyk kėlė, akytes žydras atmerkė, tikrai nuostabus ir stiprus vaikas. Kuriam idealiai tinka jo vardas. Pajuokauja vis, kad močiutė dirba Švedijoje gydytoja, o jis nešioja Švedijos vieno iš karalių vardą.
Arijus
2023-04-03, lankytojas xNet nežinau, kur išgirdau šį vardą, bet toks jausmas, kad kažkur pleveno ore. Labai norėjau laukdamasi antrojo vaikelio, pavadinti jį Arijumi. Vyras prieštaravo. Kaip čia bus? Gal su vokiečių nusikaltimais bus siejama? Ką giminės pagalvos? Nusileidau ir nebevadinau antrojo sūnaus šiuo vardu. Tačiau besilaukiant trečiojk, dūšia kalbėjo, kad vaikas jau ateina išsirinkęs sau vardą iš anksčiau. Kad jam skirtas šis vardas. Vyras, jau nebesipriešino. Kaip tik sakė, kad visus vardus vaikams sugalvojau tobulus ir jam nebėra reikalo prieštarauti. Ir sesei, ir broliui, mažytis, juodaplaukis, karingasis Arijus labai patiko. Ir dabar namuose turime tikrą mažą dievuką, visų numylėtinį!
Smiltė
2023-04-03, lankytojas xSmiltė yra ir gėlė (Arenaria tetraquetra, lot.), ne tik sąsaja su ‘smėlio smiltimi’. Dėl gėlės ir savo dukrą taip pavadinau. Prašyčiau papildyti vardo reikšmę. Dėkoju.
Aira
2023-04-03, lankytojas xGimiau 1993 m. mažame kurorte. Tėvų nuomonės dėl vardo išsiskyrė, mama norėjo trumpo ir unikalaus vardo – Aira, o tėtis mieliau būtų pavadinęs mane Kristina. Mama laimėjo ir tapau Aira, o antras vardas, kurio beveik neprisireikia, liko Kristina.
Nedideliame miestelyje retas vardas nulėmė gan sunkią vaikystę, susilaukdavau daug patyčių, pravardžių ir pan., bet iš užaugusio žmogaus perspektyvos suprantu, kad toks unikalus vardas mane suformavo kaip asmenybę. Vietoj to, kad būčiau klasėje ar mokykloje n-toji Rasa, Greta ar Indrė, buvau viena vienintelė Aira.
Iki šiol, o man šiuo metu 28 metai, esu sutikusi tik vieną bendravardę, ji buvo mano kosmetologė. Nė už ką nekeisčiau savo reto, gražaus vardo.