Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Danų asmenvardžių ypatumai

Globalizacijos veikiamame pasaulyje daugėja sąlyčių su kitomis kultūromis, todėl iškyla poreikis geriau jas pažinti. Atsivėrus sienoms ne vienas lietuvis pasirenka dirbti, studijuoti ar tiesiog praleisti atostogas užsienyje, sulaukiame ir nemažai svečių iš užsienio šalių, daugėja mišrių santuokų. Užsienietiški vardai mirga teisės dokumentuose, laikraščių puslapiuose, kultūrinių renginių skelbimuose, su jais susiduria ir įvairūs specialistai (teisėtvarkos pareigūnai, metrikacijos skyrių darbuotojai, vertėjai), ir plačioji visuomenė.

Šiuo straipsniu siekiama supažindinti su danų asmenvardžių tradicijomis ir Danijoje galiojančiomis asmenvardžių suteikimą reglamentuojančiomis teisės nuostatomis. Skaityti toliau…

Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis

Pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas istorijos šaltiniuose buvo susijęs su krikščionybės artėjimu prie Lietuvos. Mūsų šalį krikščionybė pasiekė iš dviejų pusių: iš Rytų nuo Bizantijos per rytinius slavus ir iš Vakarų nuo Romos per vokiečius ir lenkus. Ankstesnė buvo Rytų krikščionybės banga. Pavyzdžiui, Krikštavardis Póvilas ir kiti gauti iš rytinių slavų dar gerokai prieš oficialųjį Lietuvos krikštą, greičiausiai apie X–XII amžius.

<…> Vardas Póvilas į lietuvių kalbą pateko rytų slavams dar tebeturint jerus (kai buvo tariama *Рāνьlъ), taigi apie XI a., mažiausiai pora šimtmečių prieš oficialųjį Lietuvos krikštą (labai seną skolinimąsi rodo ir šaknies akūtas) kartu su bendriniais žodžiais krìkštas, krìkštyti (ryt. sl. крьстъ ‘kryžius’ ir крьстити ‘krikštyti’). Rytų slavai Povilo vardą gavo iš Bizantijos graikų. Pirmykštis šaltinis – lotynų kalbos forma Paulus (lot. paulus ‘mažas’). Skaityti toliau…

Giminės asmenvardis XVI a. Kauno pavieto bajorų įvardijime

XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų pagrindinis įvardijimo būdas – vardas + patronimas. Įprasta manyti, jog antrasis vyrų įvardijimo narys, turintis patroniminę priesagą, yra tėvavardis. Tačiau šiame straipsnyje pateikta įrodymų, jog šio asmenvardžio funkcijos įvardijime galėjo būti ir kitos.  Skaityti toliau…

Tėvavardinė asmenvardžių sistema Lietuvoje

Lietuviai turi labai daug pavardžių, kilusių iš tėvavardžių, pvz., Jonáitis – pirmykštė asmenvardžio reikšmė ‚Jono sūnus‘, Petráitis – ‚Petro sūnus‘, Mykoláitis – ‚Mykolo sūnus‘ ir t. t. Tai suponuoja praeityje buvus tam tikrą tėvavardinę sistemą, kada, pavyzdžiui, Petro sūnų Joną vadindavo Jonu Petraičiu, bet šio sūnų Povilą – jau Povilu Jonaičiu (nes jo tėvas buvo Jonas), o pastarojo sūnų Antaną – Antanu Povilaičiu (šio tėvas Povilas) ir t. t.  Skaityti toliau…

Patys dažniausi piliečių vardai (2006 m.) ir jų davimo tendencijos

Dažnai pasitaikantys vardai yra visiems įprasti, bet jie laikui bėgant keičiasi: tai matyti iš neseniai aptartų paskutinių penkerių metų dažniausių naujagimių vardų [1] – prieš keliolika metų vaikams buvo parenkami visai kitokie vardai [2]. Tačiau į klausimą, kokie apskritai vardai dabar – tarp Lietuvos gyventojų – dažniausi, kokios jų davimo tendencijos, iki šiol neatsakyta.

Šis klausimas toliau ir nagrinėjamas: pateikiami vardų, kuriuos šiuo metu turi daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių, dešimtukai, svarstomos jų kilmės ir paplitimo tendencijos. Dirbant naudotasi Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, gautais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tarpininkavimu. Skaičiuojant taikytas UAB „NTSG“ sukurtas programinis įrankis. Skaityti toliau…