Neprigiję rekomenduojami vardai
2018-09-07, Aistė Pangonytė (VLKK)2018 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija paskelbė Dažninį rekomenduojamų vardų sąrašą, kuris sudarytas Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ (Vilnius: MELC, 2009; toliau – LVKŽ) pagrindu, atsižvelgiant į tai, kiek vardai realiai funkcionuoja. Rengiant šį sąrašą pastebėta, kad toli gražu ne visi žodyno vardai prigiję – 40 % iš jų nepavadintas nė vienas asmuo…
LVKŽ sudaro kiek daugiau kaip 4000 vyrų ir moterų vardų, iš jų du trečdaliai baltiški, trečdalis svetimos kilmės. Pusė baltiškos kilmės vardų – nevartojami, bent jau nevartojami kaip vardai, nes kai kurie labiau žinomi kaip pavardės (pvz.: Butrimas, Saudargas, Žutautas) ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl tie patys asmenvardžiai nepasirenkami kaip vardai.
To paties kamieno vardų populiarumas kartais labai skiriasi, pavyzdžiui, vyriškas vardas vartojamas, o moteriškas ne, arba atvirkščiai (skliaustuose asmenų skaičius), plg.: mot. Argaudà (0), Ar͂gaudė (0), bet vyr. Ar͂gaudas (15), arba plg. vardus su skirtingomis galūnėmis, pvz.: Al͂ginė (0), bet Alginà (237). Kita vertus, atsiranda naujų variantų – su kitokia nei žodyne galūne, plg.: žodyne teikiamus v. Einy͂s (2), Ei͂nas (0) ir naujus Ei͂nius (117), Ei͂nis (10). Vadinasi, įvairovė plečiasi, o kol kas nevartojami vardai turi potencialą paplisti. Skaityti toliau…
Dažninis rekomenduojamų vardų sąrašas
2018-08-27, Aistė Pangonytė (VLKK)Dažninis rekomenduojamų vardų sąrašas parengtas iki šiol rekomendaciniu laikomo Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ (Vilnius: MELC, 2009) pagrindu, jo antraštinių vardų dažnumą vertinant pagal iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro gautus duomenis (žr. svetainės skyrių „Įdomioji statistika“). Sąrašas rengtas ir svarstytas dalimis: jas parengė prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė, svarstė Vardyno pakomisė ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Plačiau žr.:
Čia skelbiamas jungtinis rekomenduojamų vardų sąrašas – abėcėlės tvarka kartu baltiškos ir svetimos kilmės vardai, nebeskaidant jų grupėmis pagal dažnumą (I dalyje išskirtos keturios dažnumo grupės, II dalyje – dvi). Į dažninį sąrašą pateko 55 % žodyno vardų – tiek jų funkcionuoja ir gali būti priskiriami lietuvių kalbos vardyno branduoliui. Skaityti toliau…
Dažninis rekomenduojamų vardų sąrašas II (svetimos kilmės vardai)
2018-08-24, Aistė Pangonytė (VLKK)Skelbiama antroji Dažninio rekomenduojamų vardų sąrašo dalis „Svetimos kilmės vardai“, jį daugiausia sudaro vadinamieji senieji krikštavardžiai. Tokie vardai gali būti priskiriami prie lietuvių kalbos vardyno branduolio ir iš dalies gali būti vadinami tradiciniais lietuviškais vardais.
Dažninio rekomendacinio sąrašo rengėja – Vilniaus universiteto profesorė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Vardyno pakomisės narė dr. Daiva Sinkevičiūtė. Sąrašas apsvarstytas Vardyno pakomisės* 2017 metais, jam pritarta pirmajame 2018 m. Kalbos komisijos posėdyje (žr. čia).
Kaip ir pirmoji dalis „Baltiškos kilmės vardai“ (2016-04-26), ši taip pat parengta rekomendaciniu laikomo leidinio – Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ (Vilnius: MELC, 2009) – pagrindu, antraštinių vardų dažnumą vertinant pagal iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro gautus duomenis Skaityti toliau…
