Straipsniai

Skolintų vardų su baigmeniu -ij- kaita lietuvos vardyne (kilmės aspektas)

2021-11-19, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Lietuvos Respublikos piliečių vardyną sudaro įvairios kilmės asmenvardžiai. Šalia savos kilmės dvikamienių vardų, jų trumpinių ir apeliatyvinių (kilusių iš bendrinių žodžių) vardų, plečiamų priesagomis, vaikams duodami skolinti asmenvardžiai, kuriami nauji vardai, kai kurie iš jų – iš bendrinių žodžių ar perdirant jau žinomus vardus.
Iš naujų vardų įvairovės išsiskiria vardai su formantu –ij-. Jie funkcionuoja XX–XXI a. Lietuvos vardyne šalia nepriesaginių įvairios kilmės vardų su baigmeniu –ij-, plg. avd. Vilija < Vilija (up.), Venecija < Venecija (mst.), Žarija < žarija, Idilija < idilija, ir skirtingos kilmės vedinių, plg. avd. Audronijus < Audronis, Dovilija < Dovilė, Gabrielijus < Gabrielius, Justija < Justė. Tai liudija šios sandaros vardų pamato įvairovę, o kartu ir skolintų asmenvardžių integraciją, dėl to –ij– tapo naujų vardų formantu.  Skaityti toliau…

Susiję vardai: Anastãsija, Audrõnijus, Dovìlija, Gabrielijus, Justija, Viktòrija, Vìlija

Lietuvių dvikamienių vardų antrojo kamieno perdirbiniai – pagoniško ir krikščioniško vardyno sąveikos rezultatas?

2020-08-03, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Lietuvos Metrikoje pasitaiko dvikamienių asmenvardžių, kurių antrieji kamienai sutampa su krikštavardžių kamienais. Dėl to buvo tirta, kaip tokių kamienų atsirado, nes anksčiau nustatyta, kad ši pozicija lietuvių dvikamieniuose varduose yra stabili: kuriant naujus vardus į ją perimamas senas lietuvių dvikamienių vardų kamienas. Tiriant vardus su antraisiais dėmenimis van-, vaš-, vant– ir jont pastebėta, kad jie atsirado perdirbus dvikamienių vardų kamienus vain-, vaiš– ir jot-.  Skaityti toliau…

Susiję vardai: Gedvainas, Jovaišas, Jurjonas, Manjotas, Medvainas, Norvaišas, Skirvainas, Tarvainas, Tolšvaišas

Moterų vardų su -ija įvairovė Lietuvos vardyne

2019-04-08, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Lietuvos Respublikos piliečių vardyną sudaro daug įvairios kilmės ir darybos asmenvardžių, kurių dalis nėra ištirti ir aprašyti kalbininkų, o jų inventorius nuolat pildomas naujais vardais. Vieni tokių yra asmenvardžių būrys su pabaigos dėmeniu –ij-, iš kurių dažnesni yra moterų vardai. Straipsnyje siekiama parodyti Lietuvos moterų vardų su –ija įvairovę kilmės ir darybos požiūriu. Pabaigos dėmenį –ija turi ir savõs, ir svetimõs kilmės moterų asmenvardžiai, nors vardai, turintys kitose kalbose susidariusį pamatą, yra dažnesni.  Skaityti toliau…

Gamtinės tematikos lietuvių vardai: pastarojo šimtmečio pokyčiai

2019-03-26, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Nepriklausomoje Lietuvoje pradėti duoti vaikams gamtiniai vardai įsitvirtino vardyne ir dalis jų, kilusių iš negyvosios gamtos objektų ir reiškinių pavadinimų, pvz., Rasa < rasa, Eglė < eglė, Aušra < aušra, Giedrė, Giedrius < giedras, -a, Audrius < audra, Aidas < aidas, yra populiarūs visą šimtmetį, tapo galūnių ir priesagų vedinių pamatu. Skaityti toliau…

Susiję vardai: Audrutė, Aušreda, Danguõlė, Saulita, Saulutė, Smil̃tija, Snieguõlė
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Dažniausi lietuvių gamtiniai vardai

2017-10-17, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Nors Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, stiprėja globalizacijos įtaka, tačiau gamta lietuviams išlieka svarbi gyvenimo dalis. Tai matoma iš populiarių XXI a. gamtinių vaikų vardų Ąžuolas, Liepa, Smiltė, Vėjas (žr. vardai.vlkk.lt skyriuje „Įdomioji statistika“). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais gamtinis vardas Liepa tapo toks dažnas, kad nuo 2013 m. patenka į dažniausių vaikams duodamų vardų dešimtuką1. Skaityti toliau…

Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.