Straipsniai
Emigrantų iš Lietuvos vaikų vardų variantai Vokietijoje
2024-11-29, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)Vokietija yra viena iš keturių valstybių, į kurią per pastaruosius tris dešimtmečius iš Lietuvos vyko didžiausia emigracija. Svetainės 123.enm.lt duomenimis, vien 2010–2020 m. į Vokietiją išvyko 35 462 Lietuvos piliečiai, nors šiuo laikotarpiu iš jos į Lietuvą atgal sugrįžo 10 763 Lietuvos piliečiai. Vokietijoje[1] emigrantai iš Lietuvos susilaukė ir vaikų: 1991–2020 m. ten gimė 5 644 Lietuvos piliečiai, iš jų – 2 737 mergaitės ir 2 907 berniukai [2]. Daugelis Vokietijoje gimusių Lietuvos piliečių registruoti vienu vardu, plg. Adela, Pijus, šie vardai sudaro 83,8 proc. mergaičių ir 87,2 proc. berniukų asmenvardžių, duotų 1991–2020 m. Kitus Lietuvos piliečius Vokietijoje pavadino dviem ir daugiau vardų, plg. Lina Maria, Darius Paul. Duodant vaikui vieną vardą galimybės derinti skirtingas kalbas ir kultūras yra vienokios, duodant daugiau – kitokios, todėl skiriasi ir jų rinkimo strategijos. Skaityti toliau…
Nauji sudurtiniai vardai Lietuvos vardyne: įvairovė ir sudarymo ypatumai (XXI a. II dešimtmečio duomenimis)
2024-06-03, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)XXI a. antrajame dešimtmetyje Lietuvos vardynas toliau plėstas naujais sudurtiniais vardais, pvz.: vyr. Jogailis (šalia Jogaila), Bangimantas (bang-a + Mant-as); mot. Advita (plg. Jovita), Teomilė (teo- < Teo, Teodora ir Mil-ė). Šie vardai tęsia ankstesnio laikotarpio naujų sudurtinių asmenvardžių sudarymo polinkius: daugelis jų sudaryti nepaisant dėmenų reikšminio ryšio, dėmenys yra žinomų vardų dalys, pirmieji dėmenys įvairesni už antruosius, kurie sutampa su dažnais ankstesnių amžių dvikamienių asmenvardžių kamienais, naujai plintantys dėmenys yra dažnesni pirmojo kamieno pozicijoje, daugiau jų atsirado iš skolintos nei iš savos leksika, kai kurie jų tapo stabiliais naujų vardų elementais ir kt. Tai rodo, kad naujų sudurtinių vardų kūrimas yra gyvas reiškinys. Skaityti toliau…
Susiję vardai: Advita, Akmilis, Bangimantas, Herkmantas, Jogailis, Reilordas, Remilis,
Romìlija,
Rugìlė, Tautvadas, Teomilė,
Tomìlė, Tumilija, Vidilė
Naujagimių vardai Punsko valsčiuje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje
2023-06-30, Nijolė Birgelienė (Varšuvos universitetas)Parinkti vardą naujagimiui yra išskirtinė tėvų (šeimos) teisė, o jį tinkamai įregistruoti civilinės būklės aktuose rimta ir atsakinga pareiga. Šeimoje galioja meilės įstatymas, tačiau už jos ribų – teisės aktai ir kalbõs (kalbų), kurioje kasdien asmenvardis bus vartojamas, reikalavimai. Skaityti toliau…
Susiję vardai:
Aldonà,
Alìcija,
Al̃vydas,
Anetà,
Birùtė,
Dáiva,
Èdvinas,
Gražinà,
Jokū̃bas, Jurata,
Jūrãtė,
Kláudija,
Kònradas,
Láima,
Lenà,
Lìnas,
Mãtas,
Narìmantas,
Natãlija, Nikolė,
Nòrbertas, Olgierd,
Olìvija,
Rùsnė,
Rymantas,
Sigità,
Tòmas,
Viktòrija, Vitold,
Zinà
Jungtinėje Karalystėje gimusių Lietuvos Respublikos piliečių vardai: jų registravimo dokumentuose įvairovė
2022-05-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)Dalis Lietuvos Respublikos piliečių gimsta kitose pasaulio šalyse. Svetainės Migracija skaičiais duomenimis (žr. https://123.emn.lt), daugiausia 2010–2019 m. iš Lietuvos išvykusių emigrantų buvo Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK), o kitos emigrantų iš Lietuvos gausios šalys – Airija, Norvegija ir Vokietija. Emigracijos mastas į šias šalis yra didelis, nes vien per minėtą laikotarpį JK – būsimą gyvenamą vietą – nurodė daugiau nei 207 tūkstančiai iš Lietuvos išvykstančių žmonių. Didžiąją emigrantų dalį sudaro jauni žmonės; pavyzdžiui, 2019 m. 72,7% emigravusių žmonių iš Lietuvos buvo 15–44 metų amžiaus. Todėl dėsninga, kad daug mūsų šalies piliečių gimsta ne Lietuvoje, ir tai reiškia, kad dalis Lietuvos piliečių vardų duodami užsienyje. Skaityti toliau…
Susiję vardai:
Arònas,
Austė́ja,
Bènas,
Dómas,
Dominỹkas, Džeikobas, Džesika,
Džònis,
Emà,
Emìlija,
Gabijà,
Gabriẽlė,
Kamìlė,
Lė́ja,
Lùkas,
Mãtas,
Milanà,
Tòmas,
Vìltė
Lietuviškumo raiškos įvairovė Norvegijoje gimusių Lietuvos piliečių vardyne
2022-05-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)XXI a. 2-ame deš. išvykstančių gyventi į Norvegiją Lietuvos piliečių skaičius buvo panašus kaip ir per tą patį laikotarpį emigruojančių į kitas Šiaurės Europos šalis – Švediją, Daniją, Islandiją ir Suomiją kartu skaičiuojant (žr. 123.emn.lt). Dėl didesnio nei kitose Skandinavijos šalyse emigrantų iš Lietuvos skaičiaus Norvegijoje gimė ir daugiau mūsų šalies piliečių. Registrų centro duomenimis (gautais tarpininkaujant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai), per pastaruosius tris dešimtmečius Norvegijoje gimė daugiau nei 8,1 tūkst. Lietuvos piliečių. 1991–2007 m. Norvegijoje gimė kiek daugiau nei 90, bet nuo XXI a. 1 dešimtmečio antros pusės Lietuvos piliečių skaičius išaugo, daugiausia jų gimė 2014–2017 m., kasmet po 800–900 vaikų, vėliau skaičius mažėjo. Taigi Norvegijoje yra didelė mūsų emigrantų, turinčių mažų vaikų, bendruomenė. Toliau aptariami Norvegijoje gimusių vaikų vardai pagal 1991–2020 m. duomenis. Skaityti toliau…
Susiję vardai:
Adèlė,
Aidãnas,
Ãrijus,
Augùstė,
Daniẽlė, Devinas,
Emà,
Emìlis,
Èrikas,
Frė́ja,
Gabriẽlius,
Hãroldas,
Heñris,
Inesà,
Jõnas,
Jõris, Katrinė,
Lė́ja,
Liùdvikas,
Margrètė,
Márkas,
Òskaras,
Pernìlė, Rajana,
Rė̃jus,
Rònas,
Solveigà,
Teodòras,
Ùpė,
Vakãris,
Vytẽnis
