Straipsniai

Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis

2012-02-09, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas istorijos šaltiniuose buvo susijęs su krikščionybės artėjimu prie Lietuvos. Mūsų šalį krikščionybė pasiekė iš dviejų pusių: iš Rytų nuo Bizantijos per rytinius slavus ir iš Vakarų nuo Romos per vokiečius ir lenkus. Ankstesnė buvo Rytų krikščionybės banga. Pavyzdžiui, Krikštavardis Póvilas ir kiti gauti iš rytinių slavų dar gerokai prieš oficialųjį Lietuvos krikštą, greičiausiai apie X–XII amžius.

<…> Vardas Póvilas į lietuvių kalbą pateko rytų slavams dar tebeturint jerus (kai buvo tariama *Рāνьlъ), taigi apie XI a., mažiausiai pora šimtmečių prieš oficialųjį Lietuvos krikštą (labai seną skolinimąsi rodo ir šaknies akūtas) kartu su bendriniais žodžiais krìkštas, krìkštyti (ryt. sl. крьстъ ‘kryžius’ ir крьстити ‘krikštyti’). Rytų slavai Povilo vardą gavo iš Bizantijos graikų. Pirmykštis šaltinis – lotynų kalbos forma Paulus (lot. paulus ‘mažas’). Skaityti toliau…

Susiję vardai: Aleksándras, Añdrius, Antãnas, Bazìlijus, Benedìktas, Bènis, Brunònas, Dãnas, Danyla, Dimìtrijus, Foma, Grigãlius, Ivònas, Jãras, Jõnas, Jùrgis, Mikita, Mõrkus, Motiẽjus, Netimeras, Paulus, Pẽtras, Póvilas, Sìmonas, Spiridònas, Tamõšius, Vosylius, Zebedenas, Živinbutas

Patys dažniausi piliečių vardai (2006 m.) ir jų davimo tendencijos

2012-01-10, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Dažnai pasitaikantys vardai yra visiems įprasti, bet jie laikui bėgant keičiasi: tai matyti iš neseniai aptartų paskutinių penkerių metų dažniausių naujagimių vardų [1] – prieš keliolika metų vaikams buvo parenkami visai kitokie vardai [2]. Tačiau į klausimą, kokie apskritai vardai dabar – tarp Lietuvos gyventojų – dažniausi, kokios jų davimo tendencijos, iki šiol neatsakyta.

Šis klausimas toliau ir nagrinėjamas: pateikiami vardų, kuriuos šiuo metu turi daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių, dešimtukai, svarstomos jų kilmės ir paplitimo tendencijos. Dirbant naudotasi Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, gautais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tarpininkavimu. Skaičiuojant taikytas UAB „NTSG“ sukurtas programinis įrankis. Skaityti toliau…

Žvilgsnis į populiariausius pastarųjų penkerių metų vardus

2011-12-20, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Kalbėti apie vardų populiarumą skatina neblėstantis visuomenės susidomėjimas šiuo leksikos sluoksniu. Apie vaikams suteikiamų vardų dažnumą įvairiu laiku buvo rašyta kalbininkų ir entuziastų „Mūsų kalboje“, „Kalbos kultūroje“, „Gimtojoje kalboje“ ir kitur. Darbuose buvo keliamos ir vardų kultūros problemos: dažniausiai – kokiais vardais vaikų nereikia vadinti, kokios pagrindinės vardų užrašymo klaidos ir t. t. Skaityti toliau…

Lietuviškos ir nelietuviškos pavardės

2010-11-20, prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Dažnai girdime sakant: ši pavardė yra lietuviška, o ana – nelietuviška. Kai kas mūsų pavardes net skirsto (griežtai!) į lietuviškas ir nelietuviškas, skolintas. Ar taip gerai daroma? Pasiaiškinkime, kas gi toji nelietuviška pavardė ir ar įmanoma besąlygiškai pavardes skirstyti į savas ir nelietuviškas. Skaityti toliau…

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.