Straipsniai
Nauji sudurtiniai vardai Lietuvos vardyne: įvairovė ir sudarymo ypatumai (XXI a. II dešimtmečio duomenimis)
2024-06-03, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)XXI a. antrajame dešimtmetyje Lietuvos vardynas toliau plėstas naujais sudurtiniais vardais, pvz.: vyr. Jogailis (šalia Jogaila), Bangimantas (bang-a + Mant-as); mot. Advita (plg. Jovita), Teomilė (teo- < Teo, Teodora ir Mil-ė). Šie vardai tęsia ankstesnio laikotarpio naujų sudurtinių asmenvardžių sudarymo polinkius: daugelis jų sudaryti nepaisant dėmenų reikšminio ryšio, dėmenys yra žinomų vardų dalys, pirmieji dėmenys įvairesni už antruosius, kurie sutampa su dažnais ankstesnių amžių dvikamienių asmenvardžių kamienais, naujai plintantys dėmenys yra dažnesni pirmojo kamieno pozicijoje, daugiau jų atsirado iš skolintos nei iš savos leksika, kai kurie jų tapo stabiliais naujų vardų elementais ir kt. Tai rodo, kad naujų sudurtinių vardų kūrimas yra gyvas reiškinys. Skaityti toliau…
Susiję vardai: Advita, Akmilis, Bangimantas, Herkmantas, Jogailis, Reilordas, Remilis,
Romìlija,
Rugìlė, Tautvadas, Teomilė,
Tomìlė, Tumilija, Vidilė
Naujagimių vardai Punsko valsčiuje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje
2023-06-30, Nijolė Birgelienė (Varšuvos universitetas)Parinkti vardą naujagimiui yra išskirtinė tėvų (šeimos) teisė, o jį tinkamai įregistruoti civilinės būklės aktuose rimta ir atsakinga pareiga. Šeimoje galioja meilės įstatymas, tačiau už jos ribų – teisės aktai ir kalbõs (kalbų), kurioje kasdien asmenvardis bus vartojamas, reikalavimai. Skaityti toliau…
Susiję vardai:
Aldonà,
Alìcija,
Al̃vydas,
Anetà,
Birùtė,
Dáiva,
Èdvinas,
Gražinà,
Jokū̃bas, Jurata,
Jūrãtė,
Kláudija,
Kònradas,
Láima,
Lenà,
Lìnas,
Mãtas,
Narìmantas,
Natãlija, Nikolė,
Nòrbertas, Olgierd,
Olìvija,
Rùsnė,
Rymantas,
Sigità,
Tòmas,
Viktòrija, Vitold,
Zinà
Jungtinėje Karalystėje gimusių Lietuvos Respublikos piliečių vardai: jų registravimo dokumentuose įvairovė
2022-05-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)Dalis Lietuvos Respublikos piliečių gimsta kitose pasaulio šalyse. Svetainės Migracija skaičiais duomenimis (žr. https://123.emn.lt), daugiausia 2010–2019 m. iš Lietuvos išvykusių emigrantų buvo Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK), o kitos emigrantų iš Lietuvos gausios šalys – Airija, Norvegija ir Vokietija. Emigracijos mastas į šias šalis yra didelis, nes vien per minėtą laikotarpį JK – būsimą gyvenamą vietą – nurodė daugiau nei 207 tūkstančiai iš Lietuvos išvykstančių žmonių. Didžiąją emigrantų dalį sudaro jauni žmonės; pavyzdžiui, 2019 m. 72,7% emigravusių žmonių iš Lietuvos buvo 15–44 metų amžiaus. Todėl dėsninga, kad daug mūsų šalies piliečių gimsta ne Lietuvoje, ir tai reiškia, kad dalis Lietuvos piliečių vardų duodami užsienyje. Skaityti toliau…
Susiję vardai:
Arònas,
Austė́ja,
Bènas,
Dómas,
Dominỹkas, Džeikobas, Džesika,
Džònis,
Emà,
Emìlija,
Gabijà,
Gabriẽlė,
Kamìlė,
Lė́ja,
Lùkas,
Mãtas,
Milanà,
Tòmas,
Vìltė
Lietuviškumo raiškos įvairovė Norvegijoje gimusių Lietuvos piliečių vardyne
2022-05-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)XXI a. 2-ame deš. išvykstančių gyventi į Norvegiją Lietuvos piliečių skaičius buvo panašus kaip ir per tą patį laikotarpį emigruojančių į kitas Šiaurės Europos šalis – Švediją, Daniją, Islandiją ir Suomiją kartu skaičiuojant (žr. 123.emn.lt). Dėl didesnio nei kitose Skandinavijos šalyse emigrantų iš Lietuvos skaičiaus Norvegijoje gimė ir daugiau mūsų šalies piliečių. Registrų centro duomenimis (gautais tarpininkaujant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai), per pastaruosius tris dešimtmečius Norvegijoje gimė daugiau nei 8,1 tūkst. Lietuvos piliečių. 1991–2007 m. Norvegijoje gimė kiek daugiau nei 90, bet nuo XXI a. 1 dešimtmečio antros pusės Lietuvos piliečių skaičius išaugo, daugiausia jų gimė 2014–2017 m., kasmet po 800–900 vaikų, vėliau skaičius mažėjo. Taigi Norvegijoje yra didelė mūsų emigrantų, turinčių mažų vaikų, bendruomenė. Toliau aptariami Norvegijoje gimusių vaikų vardai pagal 1991–2020 m. duomenis. Skaityti toliau…
Susiję vardai:
Adèlė,
Aidãnas,
Ãrijus,
Augùstė,
Daniẽlė, Devinas,
Emà,
Emìlis,
Èrikas,
Frė́ja,
Gabriẽlius,
Hãroldas,
Heñris,
Inesà,
Jõnas,
Jõris, Katrinė,
Lė́ja,
Liùdvikas,
Margrètė,
Márkas,
Òskaras,
Pernìlė, Rajana,
Rė̃jus,
Rònas,
Solveigà,
Teodòras,
Ùpė,
Vakãris,
Vytẽnis
Skolintų vardų su baigmeniu -ij- kaita lietuvos vardyne (kilmės aspektas)
2021-11-19, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)Lietuvos Respublikos piliečių vardyną sudaro įvairios kilmės asmenvardžiai. Šalia savos kilmės dvikamienių vardų, jų trumpinių ir apeliatyvinių (kilusių iš bendrinių žodžių) vardų, plečiamų priesagomis, vaikams duodami skolinti asmenvardžiai, kuriami nauji vardai, kai kurie iš jų – iš bendrinių žodžių ar perdirant jau žinomus vardus.
Iš naujų vardų įvairovės išsiskiria vardai su formantu –ij-. Jie funkcionuoja XX–XXI a. Lietuvos vardyne šalia nepriesaginių įvairios kilmės vardų su baigmeniu –ij-, plg. avd. Vilija < Vilija (up.), Venecija < Venecija (mst.), Žarija < žarija, Idilija < idilija, ir skirtingos kilmės vedinių, plg. avd. Audronijus < Audronis, Dovilija < Dovilė, Gabrielijus < Gabrielius, Justija < Justė. Tai liudija šios sandaros vardų pamato įvairovę, o kartu ir skolintų asmenvardžių integraciją, dėl to –ij– tapo naujų vardų formantu. Skaityti toliau…
