Populiariausi 1991–2010 m. mergaičių vardai ir jų davimo tendencijos

2014-08-13, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Šiame straipsnyje toliau nagrinėjami dažniausi 1991–2010 m. vaikų vardai. Straipsnyje Populiariausi 1991–2010 m. berniukų vardai ir jų davimo tendencijos pristačius dvidešimt dažniausių pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių berniukų vardų, išryškinus jų populiarumo laiką aptariamaisiais metais ir parodžius kilmės, struktūros polinkius, pagal tuos pačius kriterijus aptariami ir to paties laikotarpio mergaičių vardai.

Jau buvo rašyta, kad 2006–2011 m. mergaitės dažniau nei berniukai vadinami ilgesniais populiariais vardais, joms duodami baltiški apeliatyviniai vardai. Čia siekiama išsiaiškinti, ar aptariamuoju nepriklausomybės laikotarpiu prasideda tokių mergaičių vardų mados. Taip pat norima atsakyti į klausimą, kuo populiariausi 1991–2010 m. mergaičių vardai skiriasi nuo berniukų vardų. Kaip ir berniukų, mergaičių vardai skaičiuojami pagal vienanarius vardus, pavyzdžiui, Astà, Kristinà, nes kelianariai vardai, kaip antai Astà Kristinà, laikomi atskirais įvardijimais. Mergaičių vardai gauti iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. ir vėliau kelis kartus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tarpininkavimu pildyti vėlesnių metų vardais, o visa vardų statistika matoma VLKK interneto svetainės pasvetainėje http://vardai.vlkk.lt/.

Dešimt populiariausių 1991–2010 m. mergaičių vardų

Populiariausi vardai, kuriuos 1991–2010 m. gavo daugiausia mergaičių, yra Gabri, Viktòrija ir Gretà (žr. lentelę). Kiekvienu iš jų per apžvelgiamą dvidešimt­metį pavadinta po daugiau nei 8300 mergaičių, bet atotrūkio nuo kitų vardų, koks yra berniukų dešimtuke, nėra. Kiti panašiai populiarūs nepriklausomybės laikotarpio mergaičių vardai yra Ievà, Gabijà, Karolinà, retesni Kam, Emlija, Mònika ir Ãgnė. Dešimties populiariausių mergaičių vardų duota panašus skaičius kaip ir berniukų: abiejų dešimtukų vardais per 20 metų pavadinta po daugiau nei 5700 vaikų. Tačiau 4–7 vietas užimantys mergaičių vardai dažnesni nei tose pačiose vietose esantys berniukų vardai. Tai rodo, kad mergaičių dešimtuko vardų dažnumas mažėja lėčiau nei berniukų.


20 populiariausių 1991–2010 m. mergaičių vardų

Vieta   Vardas        Vardų skaičius

1. Gabriẽlė             9015

2. Viktòrija            8870

3. Gretà                8381

4. Ievà                  7464

5. Gabijà               7288

6. Karolinà            7152

7. Kamìlė              6558

8. Emìlija              5868

9. Mònika             5728

10. Ãgnė               5701

11. Láura              5666

12. Ùgnė               5532

13. Evelinà            5510

14. Gintarė            4818

15. Deĩmantė         4773

16. Simonà            4430

17. Ẽglė                4280

18. Justinà             4142

19. Áistė               4120

20. Mìglė              4062

Dažniausiai 1991–2010 m. mergaitėms buvo pasirenkamas Gabrilės vardas, nors iki 1990 m. jis buvo retas. Gabri pradėjo sparčiai plisti po 1991 m. ir buvo populiariausia 1995–2001 m., kai šį vardą kasmet duodavo daugiau nei 500 vaikų (daugiausia – 1999 m., taip pavadinta 651 mergaitė). Po 2003 m. Gabrilės populiarumas kiek silpo, bet vardas išliko madingas ir buvo dažniausių 2006–2011 m. mergaičių vardų dešimtukuose, nors kasmet slinko žemyn. Vis dėlto 1991–2010 m. Gabrilės vardas nebuvo toks dažnas kaip populiariausias berniukų vardas Lùkas.

Pirmą aptariamąjį dešimtmetį dažnesni nei antrą buvo ir Viktòrijos, Grètos, Ievõs, Karolnos, Mònikos, Ãgnės vardai. Jų 1991–2000 m. buvo duota du tris kartus daugiau nei 2001–2010 m. Visi vardai savo populiarumo viršūnę pasiekė 1992 m. (Gretà, Ievà) ar 1993 m. (Viktòrija, Karolinà, Mònika), išskyrus Ãgnės vardą, kuris buvo populiariausias 1989 m. Vardai Viktòrija, Ievà, Mònika, Ãgnė buvo populiarūs ir XX a. devintąjį dešimtmetį, kada ir prasidėjo dalies vardų dažnumo laikas, aprėpiantis daugiau nei dešimtmetį: Viktòrijos – 1983–2001 m. ir Ãgnės – 1982–1995 m. Visą šį laiką Ãgnės vardo dažnumas nuo 1992 m. banguodamas mažėjo ir 2010 m. smarkiai nukrito. Kitokia Viktòrijos istorija. Nors nuo 1993 m. vardas kasmet darėsi retesnis, bet po 2004 m. jo dažnumas stabilizavosi ir mažėjo iš lėto – dažniausių 2006–2010 m. mergaičių vardų dvidešimtuke jis iš vidurio nukrito į apačią. Kitų dviejų vardų populiarumo laikas – pati devintojo dešimtmečio pabaiga ir dešimtasis dešimtmetis: Ievà dažna 1988–1999 m., Mònika – 1989–1998 m., o vėliau šių vardų vis retėjo. Mònikos vardo mažėjo greitai, bet nuo 2006 m. jo kritimas stabilizavosi. Dabar šį vardą kasmet gauna maždaug po 80 mergaičių. Ievõs vardo, kurio dažnumas mažėjo lėčiau, po 2006 m. (kai jis buvo duotas 179 mergaitėms) pradėjo gausėti ir dažniausių 2011 m. mergaičių vardų dvidešimtuke jis užima 8 vietą, nors 2006 m. buvo 15 vietoje.

Kiti vardai išpopuliarėjo tik paskutinį XX a. dešimtmetį – Gretà (1991–1997 m.), Karolinà (1992–2000 m.). Vėlesniais metais jų vis retėjo, tačiau po 2006 m. vardų skaičiai daugiau ar mažiau stabilizavosi. Karolnos vardas nuo 2008 m. pasitraukė iš dažniausių mergaičių vardų dvidešimtuko, o Grètos vardas 2006–2011 m. atsidūrė antroje dvidešimtuko pusėje

Antrą aptariamojo laikotarpio dešimtmetį populiaresni buvo Gabijõs, Kamlės ir Emlijos vardai, buvę reti XX a. devintąjį dešimtmetį. Pastoviausiai visą laiką kiek pasvyruodamas kilo Emlijos vardas. Galiausiai jis įsitvirtino pirmoje 2008–2011 m. populiariausių mergaičių vardų dvidešimtukų vietoje, o dažnumo viršūnę pasiekė 2009 m. Iki 2005 m. stabiliai populiarėjo Kamlės vardas, o vėliau jis imtas teikti rečiau: iš pirmos 2006–2007 m. mergaičių vardų dvidešimtukų vietos Kam2009–2010 m. atsiduria 6 vietoje. Kitaip buvo Gãbijai: šio vardo dažnėjo iki 1998 m., o vėliau jo skaičius stabilizavosi ir svyravo; nors juo pavadinamų mergaičių mažėjo, vis dėlto jis išliko 2–3 dažniausių 2006–2011 m. mergaičių vardų dvidešimtukų vietose.

Iš aptartų mergaičių vardų davimo tendencijų matyti, kad stabiliausiai 1991–2010 m. daugėjo Emlijos, iki 2005 m. – Kamlės vardų, o nuo aptariamojo laikotarpio pradžios nuolat mažėjo Viktòrijos, Ãgnės vardų. Taip pat retėjo ir kiti vardai, bet nuo 2006 m. Grètos, Mònikos vardų skaičius stabilizavosi, o Ievõs pradėjo kilti. Stabiliausiu laikotarpio vardu laikytinas Gabrilės vardas. Apystabilis pirmu aptariamojo laikotarpio dešimtmečiu yra Karolnos, antru – Gabijõs vardai.

Taigi dažniausių mergaičių, kaip ir berniukų, vardų dešimtuką daugiausia sudaro 1991–2000 m. dažnesni vardai, nors mergaičių dešimtuke, kitaip nei berniukų, yra daugiau vardų, kurie populiaresni antrą aptariamo laikotarpio dešimtmetį. Taip pat dalis vardų, kaip ir berniukų vardyne, yra labai dažni XX a. devintojo dešimtmečio vardai (Viktòrija, Ievà, Mònika, Ãgnė).

Antrasis populiariausių 1991–2010 m. vardų dešimtukas

Mergaičių vardų, kurie pagal populiarumą yra 11–20 vietose, skaičius svyruoja maždaug nuo 5700 iki 4100 vardų. 11–13 vietas užimančių vardų skaičius nedaug skiriasi nuo pirmo dešimtuko 9–10 vietose esančių vardų ir yra daugiau atitrūkęs nuo paskutines penkias dvidešimtuko vietas užimančių vardų, tarp jų matyti ne tokie ryškūs skaičių skirtumai. Lyginant antro dešimtuko mergaičių vardų skaičių su tokias pat vietas užimančių berniukų vardų skaičiumi matyti, kad šio mergaičių dešimtuko vardų duota daugiau nei berniukų, o antroje dešimtuko pusėje skirtumai tarp vardų skaičių taip pat nyksta.

Antrame populiariausių vardų dešimtuke tik Ùgnės vardas yra gerokai dažnesnis antrą aptariamojo laikotarpio dešimtmetį nei pirmą. Visą laiką šio vardo skaičius augo pabanguodamas ir 2010–2011 m. pakilo į trečią vietą. Taigi Ùgnės vietą dažniausių 1991–2010 m. vardų dvidešimtuke lėmė jo pastovus populiarumas 2001–2010 m.

Šiek tiek dažnesnis antrą aptariamojo laikotarpio dešimtmetį yra Mglės vardas. Jo populiarumas iki 1997 m. didėjo, o vėliau stabilizavosi ir svyravo. Dėl pastovaus šio vardo dažnumo 1991–2010 m. jis laikytinas stabiliausiu antro dešimtuko vardu.

Kiti vardai buvo dažni ir populiarūs XX a. devintąjį dešimtmetį: Láura – pradžioje, Simonà, Ẽglė, Justinà ir Áistė – antroje pusėje. Vėliau jų populiarumo laikas tęsėsi ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje jie buvo dažnesni nei vėlesniais metais (vardai Simonà, Ẽglė, Justinà, Áistė buvo populiariausi 1992 m., Láura – 1993 m.), bet retesni nei ankstesnį dešimtmetį ir kasmet šių vardų mažėjo, tiesa, Áistės vardas dar buvo pakilęs 1999 m. Po 2006 m. visų vardų skaičius stabilizavosi ir jų retėjo lėčiau, o Simònos, Áistės vardų kai kuriais metais ir daugėjo. Giñtarės (Gintãrės) vardas taip pat buvo dažnas XX a. devintąjį dešimtmetį, dažnumo viršūnę jis pasPekė 1992 m., vėliau šio vardo ėmė retėti, o po 2006 m. iš lėto mažėti.

Paskutinis XX a. dešimtmetis yra Evelnos ir Demantės populiarumo laikas. Evelnos vardas buvo dažnas 1992–2001 m. (populiariausias – 1995 m.), o Demantės vardas – 1992–1999 m. (retesnis 1995 m., populiariausias 1998 m.). XXI a. pirmąjį dešimtmetį šių vardų mažėjo: Demantės vardo lėčiau, o Evelnos greičiau.

Iš antro 1991–2010 m. mergaičių vardų dešimtuko matyti, kad jame, kaip ir pirmame, taip pat yra daugiau vardų, kurie populiaresni 1991–2000 m. Tuo šis mergaičių vardų dešimtukas panašus į berniukų, nors jame yra dar mažiau vardų, kurie buvo dažni 2001–2010 m. (tik Ùgnė ir Mglė), nei berniukų. Evelnos, Demantės vardų skaičius 2001–2010 m. krito iš lėto ir tai matoma 2006–2011 m. vardų dvidešimtukuose: 2006 m. šie vardai buvo antro dešimtuko pradžioje, o vėliau slinko į antro mergaičių vardų dešimtuko pabaigą ir nuo 2009 m. pasitraukė. Dauguma vardų – Láura, Giñtarė (Gintãrė), Simonà, Ẽglė, Justinà, Áistė į populiariausių mergaičių vardų dvidešimtuką pateko todėl, kad buvo dažnesni pirmą aptariamojo dešimt­mečio penkmetį.

Taigi mergaičių vardų dvidešimtuke, taip pat kaip ir berniukų, daugiau yra tų vardų, kurie buvo dažni paskutinį XX a. dešimtmetį. Populiarūs XXI a. pirmojo dešimtmečio vardai dvidešimtuke retesni, nes ir pačių dažniausių šio dešimtmečio mergaičių vardų nebuvo duota tiek daug kaip anksčiau. Tuo mergaičių vardų dvidešimtukas taip pat panašus į berniukų.

Populiariausių 1991–2010 m. mergaičių vardų kilmė

Pagal kilmę visi mergaičių dvidešimtuko vardai, kaip ir berniukų, yra baltiški, krikščioniški ir vėlyvesni svetimos kilmės vardai. Daugiausia yra krikščioniškos kilmės vardų, iš jų dažniausi lotyniškos (Viktòrija, Kam, Emlija, Láura, Justinà), hebrajiškos (Gabri, Ievà, Simonà), taip pat graikiškos (Mònika, Ãgnė) kilmės vardai ir sulotyninintas germaniškos kilmės vardas (Karolinà). Tuo kilmės požiūriu šis mergaičių vardų dvidešimtukas panašus į berniukų. Šiame dvidešimtuke, kitaip nei 2006–2010 m. mergaičių vardų dvidešimtukuose, daugumos nesudaro baltiški vardai. Tokia padėtis susiklostė dėl to, kad jame yra daugiau mergaičių vardų, kurie dažnesni ir populiarūs paskutinį XX a. dešimtmetį, todėl ir vyrauja krikščioniškos kilmės vardai, buvę madingi paskutinį XX a. dešimtmetį.

Kitą dvidešimtuko vardų dalį sudaro baltiški vardai. Iš jų daugiausia apeliatyvinių vardų Gabijà, Ùgnė, Giñtarė (Gintãrė), Ẽglė, Áistė, Mglė, yra dvikamienis vardas Demantė. 2006–2011 m. dažniausių vardų dvidešimtukuose iš jų išsilaikė tik Gabijà, Ùgnė ir Mglė, nuo 2009 m. pasitraukė Demantė. Iš šių vardų populiarumo galima spręsti, kad XXI a. pirmąjį dešimtmetį ateina naujų baltiškos kilmės vardų mada, ir šiuo laiku plintantys baltiški vardai ne tik stumia anksčiau mėgtus baltiškus, bet ir krikščioniškos kilmės vardus.

Dvidešimtuke yra ir svetimos kilmės vardų – sulietuvintas vokiečių trumpinys Gretà ir keltiškas vardas Evelinà. Tai rodo, kad per du aptariamojo laikotarpio dešimtmečius ir mergaičių vardyne pasitaiko dažnų svetimos kilmės vardų, iš jų 2006–2011 m. madingas lieka tik Grètos vardas.

2006–2011 m. mergaitės vis dažniau pradedamos vadinti populiariais dvi­skiemeniais vardais, nors šie vardai dar ne tokie dažni kaip berniukų vardyne. Iš dažniausių 1991–2010 m. mergaičių vardų to nematyti: dvidešimtuke yra daugiau ilgesnių (triskiemenių, keturskiemenių) vardų, todėl teigtina, kad trumpų mergaičių vardų mados prasideda nuo XXI a.

Taip pat tarp populiariausių mergaičių vardų yra ir priesaginių asmenvardžių: susidariusių savo kalboje (Gabijà) ir atėjusių iš kitų kalbų (Karolinà, Justinà). Dažniausių 2006–2011 m. mergaičių vardų sąraše priesaginių savõs kilmės vardų tik padaugėja (prisideda Austė́ja, Rug), o iš svetimų kalbų atėję priesagas turintys vardai tampa ne tokie dažni ir traukiasi iš dvidešimtukų. Tuo dažniausi mergaičių vardai skiriasi nuo berniukų.

Taigi iš populiariausio 1991–2010 m. vardų dvidešimtuko matyti, kad daugiausia yra krikščioniškos kilmės mergaičių vardų, taip pat dažni baltiški vardai – jų daugėja XXI a. pirmąjį dešimtmetį, šios kilmės vardai antrą šio dešimtmečio pusę keičia anksčiau buvusius populiarius vardus. Kartu su savõs kilmės apeliatyvinių vardų mada aptariamojo laikotarpio pabaigoje plinta ir priesaginiai savõs kilmės mergaičių vardai. Visam laikotarpiui būdingesni daugiaskiemeniai populiariausi mergaičių vardai, tačiau nuo antro aptariamojo laikotarpio dešimtmečio pradeda daugėti trumpesnių vardų.

(Skelbiama iš žurnalo „Gimtoji kalba“, 2014, nr. 7, p. 3–8.)


[1]

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.