Vardai.vlkk.lt

Žvilgsnis į populiariausius pastarųjų penkerių metų vardus

2011-12-20, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Kalbėti apie vardų populiarumą skatina neblėstantis visuomenės susidomėjimas šiuo leksikos sluoksniu. Apie vaikams suteikiamų vardų dažnumą įvairiu laiku buvo rašyta kalbininkų ir entuziastų „Mūsų kalboje“, „Kalbos kultūroje“, „Gimtojoje kalboje“ ir kitur. Darbuose buvo keliamos ir vardų kultūros problemos: dažniausiai – kokiais vardais vaikų nereikia vadinti, kokios pagrindinės vardų užrašymo klaidos ir t. t. Iš ankstesnių darbų minėtinos daugiausia duomenų apimančios Vitalijos Maciejauskienės (1993, 1998) publikacijos apie lietuvių vardyno raidos polinkius, kur nurodomi dažniausi 1990–1992 m. gimusių vaikų vardai, surinkti Vilniaus pedagoginio universiteto lituanisčių beveik iš 30 Lietuvos rajonų ir miestų. Kituose straipsniuose, taip pat Jaunųjų filologų konkursui mokinių pateikiamuose darbuose galima rasti pagal dažnumą išvardytus vardus, paplitusius tam tikroje mokykloje, rajone ar miestelyje (pavyzdžiui, spaudoje apie ukmergiškių vardus 1972–1976 m. rašė Maciejauskienė (1978), apie prieniškių vardus 1975–1980 m. – Kilčiauskienė (1982), apie kvėdarniškių vardus 1922–1923, 1932–1933, 1971, 1974, 1975 m. – Balčiūnas (1993) ir kt.). Daugelyje darbų apie vardų dažnumą informuojama, kokie vardai duodami tam tikroje vietovėje tam tikru laiku.

Palyginus XX a. rašytus darbus apie lietuvių vardų dažnumą su tos pačios tematikos latvių darbais matyti, kad kaimynai latviai savo dabartiniams vardams yra skyrę daugiau dėmesio. Čia ypač minėtinas Ojaro Bušo straipsnių ciklas apie latvių vardų populiarumą (2003a, 2003b, 2003c), kuriame kalbininkas apžvelgia lat¬vių vardų kitimo dinamiką.

Ankstesniais laikais platesnių publikacijų apie lietuvių vardų populiarumą nebuvo – greičiausiai todėl, kad duomenys būdavo sunkiai prieinami, ribotos jų sisteminimo galimybės. Šiandien šiuos duomenis jau galima daug lengviau tvarkyti ir apdoroti techniškai. Taip pat ir dabarties visuomenės žinios, lyginant su praėjusio amžiaus informacija apie tuo metu duodamus vaikams vardus, yra kitokios. Iš interneto ir spaudos publikacijų, komentarų internete, mėgėjiškų vardų svetainių matyti, kad naudojantis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis dažniausiai žinoma, kokie vardai buvo suteikti vaikams pastaraisiais metais Lietuvoje. Šia informacija domisi tėvai, laukiantys naujagimių, ji svarbi ir norintiems sužinoti, kokios yra vardų mados.

Minėta Gyventojų registro tarnyba kas pusmetį nuo 2006 m. vidurio skelbia dažniausiai suteikiamų mergaičių ir berniukų vardų dešimtukus Lietuvoje ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje (žr. http://www.gyvreg.lt skyriuje „Statistika“). Vis dėlto teikiami vardų skaičiai nėra tikslūs: nurodoma, kad per pusmetį vieno vardo duota daugiau nei, pavyzdžiui, 130 ar pan., taip pat tam tikroje dešimtuko vietoje esantis pusmečio vardas ne visada yra toje pačioje vietoje susumavus dviejų pusmečių rezultatus, tačiau apskritai skelbiama informacija yra patikima.

Taigi nors internete ir yra pastarųjų metų populiariausių Lietuvos vardų dešimtukai, tačiau jie neišsamūs, o vardų dažnumas, davimo tendencijos atrodo reikalingi komentarų. Todėl toliau, remiantis 20 dažniausių vardų, suteiktų Lietuvos Respublikos pilietybę turintiems vaikams per 2006–2010 m., aptariama, kokios tendencijos vyravo ir kokių pokyčių vyko vardų kilmės ir struktūros lygmenimis. Visi duomenys gauti iš Gyventojų registro tarnybos (tarpininkavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija) ir apdoroti pagal UAB „NTSG“ suprogramuotą atskirų vardų statistiką.

Pirmiausia iš 2006–2010 m. populiariausių mergaičių vardų dvidešimtukų (žr. 1 lentelę) matyti, kad per penkerius metus į dvidešimtukus iš viso pateko 24 mergaičių vardai. Tai rodo, kad dažniausi mergaičių vardai yra pastovūs. Visą laiką į populiariausių vardų dešimtukus patenka šeši vardai: Kamilė, Gabrielė, Gabija, Austėja, Emilija ir Ugnė. Tai patys dažniausi šio laikotarpio vardai. Nors pagal dažnumą minėti vardai svyruoja pirmuosiuose 2006–2008 m. vardų šešetukuose, bet nuo 2009 m. tarp jų įsiterpia Urtės vardas, žemyn stumdamas dalį minėtų vardų. Nuo 2008 m. pats dažniausias mergaičių vardas yra Emilija, po juo stabiliai įsitvirtina Gabija. Taigi teigtina, kad patys dažniausi mergaičių vardai minėtu laikotarpiu yra pastovūs ir stabilūs, o tarp jų atsiradęs Urtės vardas rodo dėsningas jo populiarėjimo tendencijas.

1 lentelė. Mergaičių vardai pagal dažnumą 2006–2010 metais

Eil.nr. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
1. Kamilė 497 Kamilė 469 Emilija 537 Emilija 584 Emilija 527
2. Gabija 462 Emilija 453 Gabija 464 Gabija 551 Gabija 461
3. Gabrielė 455 Gabija 421 Kamilė 448 Urtė 511 Ugnė 432
4. Austėja 422 Austėja 379 Gabrielė 431 Gabrielė 439 Austėja 386
5. Emilija 389 Gabrielė 370 Austėja 381 Ugnė 427 Urtė 382
6. Ugnė 354 Ugnė 313 Ugnė 372 Kamilė 423 Kamilė 361
7. Augustė 284 Viltė 271 Goda 304 Austėja 406 Gabrielė 350
8. Viktorija 252 Viktorija 256 Urtė 264 Goda 373 Goda 291
9. Rugilė 224 Ieva 224 Viltė 258 Ieva 261 Ieva 256
10. Deimantė 210 Deimantė 215 Karina 257 Viltė 260 Miglė 246
11. Evelina 201 Urtė 210 Viktorija 254 Augustė 235 Viltė 245
12. Viltė 200 Evelina 203 Ieva 254 Saulė 226 Augustė 241
13. Miglė 188 Greta 195 Augustė 235 Viktorija 224 Rugilė 235
14. Urtė 185 Saulė 185 Saulė 221 Miglė 218 Greta 204
15. Ieva 179 Karina 185 Rugilė 209 Karina 209 Gustė 194
16. Saulė 171 Rugilė 183 Greta 201 Deimantė 207 Smiltė 188
17. Ema 143 Goda 183 Miglė 196 Greta 195 Viktorija 181
18. Greta 142 Miglė 172 Deimantė 192 Rugilė 189 Ema 166
19. Karolina 141 Liepa 152 Evelina 189 Evelina 178 Saulė 165
20. Goda 140 Ema 144 Karolina 163 Ema 174 Liepa 165

Stebint dažniausių penkių vardų (Kamilė, Gabija, Gabrielė, Austėja ir Emilija), kurie yra daugiaskiemeniai, populiarumo pokyčius matyti, kad nuo 2009 m. šių vardų po truputį mažėja, o dažnesni tampa dviskiemeniai vardai Urtė ir Ugnė. Taip pat iš populiariausių mergaičių vardų svyravimų matyti, kad iš dažniausių vardų dvidešimtukų per penkerius metus tai išnyksta, tai vėl juose atsiranda Augustės, Karolinos, Karinos, Liepos, Emos vardai, po 2009 m. dingsta Deimantės, Evelinos vardai, o juos nuo 2010 m. keičia Gustė, Smiltė. Tokie svyravimai rodo ne vien tik konkrečių vardų populiarumą. Čia matyti, kad 2006 m. dviskiemeniai vardai dažniausiai užima pozicijas antrajame dešimtuke, tačiau nuo 2007 m. jie lėtai kyla į viršų, stumdami žemyn daugiaskiemenius vardus (pirmajame dešimtuke lieka tik minėti penki populiariausi daugiaskiemeniai vardai). Gretinant 2006 ir 2010 m. dviskiemenių mergaičių vardų skaičius matyti, kad 2010 m. dviskiemenių vardų, kurie kyla į dvidešimtuko viršų, padaugėja. Ar ši tendencija – vis populiaresni taps trumpesni (dviskiemeniai) mergaičių vardai – išliks, parodys laikas, tačiau iš 2006–2010 m. mergaičių vardų tai matoma.

Vertinant dažniausius mergaičių vardus pagal kilmę matyti, kad tai yra baltiški, krikščioniški ir vėlyvesni svetimos kilmės vardai, o tarp jų kaip atskirų vienetų daugiausia yra baltiškų vardų. Iš jų populiariausi mitologiniai vardai Gabija ir Austėja, o kiti dažni vardai yra apeliatyviniai, atsiradę iš gamtinės semantikos žodžių (atrodo, mergaitėms po truputį vis dažniau suteikiami Ugnės, Rugilės, Saulės, Miglės, Liepos, Smiltės vardai). Iš dažniausių vardų dvidešimtuko dar galima įžvelgti ir kitą vardų rinkimosi pagal kilmę tendenciją: pamažu lyg ir silpsta krikščioniškų vardų populiarumas, nors tam tikri šios kilmės vardai ir užima pačių dažniausių vardų pozicijas. Iš vėlyvesnės kilmės vardų daugiausia yra tokių, kurių kilmė vokiška.

Matyti ir kita tendencija: vis populiaresni tampa trumpiniai – nuo 2007 m. pradeda daugėti baltiškos kilmės dvikamienių asmenvardžių trumpinių (Viltė, Goda), taip pat vis dažniau mergaitės vardinamos Mažosios Lietuvos gyventojų sukurtu Urtės vardu, atsiradusiu iš graikiško Dorotėjos vardo, stabiliai antrajame dešimtuke išlieka sulietuvintas trumpinys Greta, visada (išskyrus 2008 m.) į dvidešimtuką patenka vokiškų vardų trumpinys Ema, o nuo 2010 m. populiariausių vardų grupėje yra ir trumpinys Gustė. Trumpinių gausėjimas patikslina ankstesnį teiginį, kokiu būdu daugėja dviskiemenių mergaičių vardų.

2 lentelė. Berniukų vardai pagal dažnumą 2006–2010 metais

Eil. nr. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
1. Lukas 467 Matas 512 Matas 563 Matas 613 Matas 525
2. Matas 422 Lukas 461 Lukas 501 Lukas 480 Lukas 414
3. Nojus 390 Nojus 431 Nojus 441 Nojus 448 Nojus 411
4. Mantas 287 Dovydas 294 Dovydas 365 Kajus 402 Dovydas 353
5. Dominykas 283 Dominykas 289 Kajus 334 Dovydas 322 Kajus 339
6. Nedas 267 Rokas 278 Dominykas 311 Dominykas 322 Dominykas 272
7. Dovydas 252 Titas 274 Rokas 306 Mantas 291 Gustas 268
8. Rokas 247 Mantas 268 Mantas 300 Rokas 268 Ignas 261
9. Titas 242 Ignas 215 Ignas 282 Jokūbas 256 Augustas 260
10. Ignas 227 Kajus 215 Martynas 209 Augustas 250 Jokūbas 254
11. Deividas 212 Justas 208 Arnas 205 Ignas 243 Rokas 242
12. Arnas 189 Karolis 208 Titas 197 Benas 235 Mantas 238
13. Augustas 187 Arnas 195 Justas 197 Martynas 232 Jonas 237
14. Paulius 182 Deividas 184 Danielius 197 Kristupas 227 Emilis 237
15. Tomas 178 Tomas 182 Emilis 195 Jonas 216 Benas 223
16. Martynas 177 Danielius 176 Karolis 193 Danielius 208 Pijus 215
17. Eimantas 170 Jokūbas 174 Armandas 193 Justas 206 Justas 212
18. Justas 167 Jonas 171 Augustas 188 Arnas 204 Danielius 212
19. Karolis 159 Eimantas 165 Jokūbas 188 Karolis 203 Martynas 211
20. Danielius 157 Martynas 164 Deividas 185 Emilis 197 Gabrielius 180

Per 2006–2010 m. į dažniausių berniukų vardų dvidešimtuką pateko 30 vardų (žr. 2 lentelę): tai rodo, kad populiariausi šio laikotarpio berniukų vardai yra ne tokie stabilūs kaip mergaičių. Vis dėlto ir berniukų vardyne daug pastovumo: visą laiką trys populiariausi vardai yra Matas, Lukas ir Nojus – jų nesikeičianti dažnumo seka išsidėsto nuo 2007 metų. Visu laikotarpiu iš pirmo septynetuko nedingsta vardai Dovydas ir Dominykas, o pirmojo dešimtuko vardai Mantas, Rokas ir Ignas, palyginti su kitais vardais, po truputį slenka žemyn. Stabiliai antrajame dešimtuke, kiek pakilę 2007–2009 m., išlieka vardai Martynas, Justas ir Danielius.

Iš berniukų vardų lentelės matyti, kad dalis vardų traukiasi iš populiariųjų grupės: nuo 2006 m. dvidešimtuke nelieka Nedo, Pauliaus, nuo 2007 m. – Tomo, Eimanto, nuo 2008 m. – Tito, Deivido, nuo 2009 m. – Arno, Karolio vardų. Minėtu laikotarpiu sparčiai auga ir į dvidešimtukus ateinančių vardų populiarumas: nuo 2007 m. vis labiau populiarėja Kajus ir Jokūbas (Kajaus vardas jau nuo 2008 m. patenka į dažniausių berniukų vardų penketukus, Jokūbo – į 2009–2010 m. dažniausių vardų dešimtukus), nuo 2008 m. – Emilis, nuo 2009 m. – Benas, nuo 2010 m. – Gustas (įsitvirtina septintoje vietoje), Pijus ir Gabrielius. Tokie pokyčiai berniukų vardų dvidešimtukuose 2006–2010 m. atrodo staigoki ir rodo, kad berniukų vardų mados svyruoja daugiau nei mergaičių.

2006–2010 m. dažnesni trumpi dviskiemeniai berniukų vardai: tai rodo ir trijų populiariausių vardų (Matas, Lukas, Nojus) dominavimas, ir dvidešimtukuose esančių dviskiemenių vardų skaičiaus santykis su daugiaskiemeniais vardais (kiek išsiskiria 2008 m., kai vienodai yra ir dviskiemenių, ir daugiaskiemenių vardų). Todėl šiuo aspektu palyginus mergaičių ir berniukų vardus galima teigti, kad berniukams dažniau nei mergaitėms suteikiami trumpesni vardai ir ši tendencija jau įsigalėjo.

Pagal kilmę dažniausi 2006–2010 m. gimusių berniukų vardai yra tokie patys kaip ir mergaičių: baltiški, krikščioniški ir vėlyvesni svetimos kilmės vardai, o iš jų taip pat dažnesni germaniški vardai. Vis dėlto kilmės dažnumo tendencijos šio laikotarpio berniukų vardyne kitokios: populiariausi yra krikščioniški vardai, jie sudaro didžiąją dažniausių vardų dalį ir jų iš lėto daugėja. Matyti, kad krikščioniški vardai pamažu stumia ir negausius baltiškus vardus: nors 2006 m. dvidešimtuko priekyje yra Mantas, Nedas, taip pat antrojoje pusėje Eimantas, tačiau 2010 m. tarp dažniausių vardų yra likęs tik Mantas, pasislinkęs į antrojo dešimtuko pradžią. Taip pat 2010 m. sumažėja ir vėlyvesnių svetimos kilmės vardų: iš buvusių dvidešimtukuose Roko, Deivido, Arno, Karolio, Armando lieka tik pasislinkęs Roko vardas.

Anksčiau minėta tendencija – pavadinti berniukus trumpais dviskiemeniais vardais – realizuojama ne tik trumpais krikščioniškais vardais, bet ir trumpiniais, atsiradusiais iš krikščioniškų, baltiškos ar germaniškos kilmės vardų. Kasmet (ypač nuo 2008 m.) trumpinių, kuriais mėgstama pavadinti berniukus, vis daugėja: nors nuo 2007 m. tarp populiariausių vardų nėra Nedo, tačiau nuo 2007 m. jį keičia sparčiai populiarėjantis Kajus, nuo 2008 m. – Emilis, nuo 2009 m. – Benas, nuo 2010 m. – vietoj Arno atsiradęs Gustas. Vardų dvidešimtukuose trumpiniai nuo 2007 m. pamažu kyla į viršų. Taigi ir iš dažniausių berniukų vardų matyti, kad vardyne vis populiaresni įvairios kilmės vardų trumpiniai.

Apibendrinus populiariausių vaikų vardų davimo tendencijas 2006–2010 m. ryškėja keletas faktų. Pirmiausia matyti, kad šio laikotarpio mergaičių vardynas yra kiek konservatyvesnis nei berniukų: mergaičių vardų kaita dažniausiuose vardų dvidešimtukuose mažesnė. Antra vertus, spėtina, kad berniukų vardų tendencija – duoti vaikui kuo trumpesnį dviskiemenį vardą – stiprėja ir mergaičių vardyne. Tai remia populiariausiuose ir berniukų, ir mergaičių vardų dvidešimtukuose kasmet didėjantis įvairios kilmės trumpinių skaičius. Pagal kilmę mergaičių ir berniukų vardynas 2006–2010 m. skiriasi: mergaičių vardyne daugiau baltiškų vardų ir jų pamažu daugėja, o berniukų – krikščioniškų vardų (jų taip pat daugėja). Tai rodo, kad ir mergaičių, ir berniukų vardų rinkimosi pagal kilmę tendencijos yra skirtingos. Įdomu, kad į dažniausių vardų dvidešimtukus minėtu laikotarpiu pateko ir keli į „Lietuvių vardų kilmės žodyną“ net neįtraukti vardai Smiltė, Nedas ir Deividas. Dėl to aišku, kad kvalifikuotai parengtas vardų žodynas šiuo metu nerodo dažniausių vardų tendencijų ir reikalingas papildymų.

Literatūra
Balčiūnas K. 1993: Kvėdarnos apylinkės žmonių vardai, Gimtoji kalba 9, 7–9.
Bušs O. 2003a: Daži vērojumi par mūsdienu latviešu personvārdu dinamiku, Personvārdi, vietvārdi un citi vārdi: izpētes pakāpieni, 78–89.
Bušs O. 2003b: Dažas piezīmes par populārāko latvisko personvārdu dinamiku pēdējā pusgadsimta laikā, Personvārdi, vietvārdi un citi vārdi: izpētes pakāpieni, 90–97.
Bušs O. 2003c: Jaunais gadu tūkstotis sākas ar revolūciju, Personvārdi, vietvārdi un citi vārdi: izpētes pakāpieni, 98–101.
Kilčiauskienė J. 1982: Ar gerai parenkame vardą?, Mūsų kalba 3, 12–15.
Kuzavinis K., Savukynas B. 2007: Lietuvių vardų kilmės žodynas.
Maciejauskienė V. 1978: Ukmergiškių vaikų vardai, Mūsų kalba 4, 14–17.
Maciejauskienė V. 1993: Apie mūsų vardų vartoseną, Gimtoji kalba 9, 3–6.
Maciejauskienė V. 1998: Lietuvių vardyno raidos polinkiai, Kalbos kultūra 71, 33–42.

(Skelbiama iš žurnalo „Gimtoji kalba“, 2011, nr. 10, p. 3–9.)

Susiję vardai: Árnas, Augùstas, Augùstė, Austė́ja, Daniẽlius, Deĩmantė, Deĩvidas, Dominỹkas, Dóvydas, Eĩmantas, Emà, Emìlija, Evelinà, Gabijà, Gabriẽlė, Gretà, Ievà, Ìgnas, Jùstas, Kamìlė, Karolinà, Kãrolis, Lùkas, Mañtas, Martỹnas, Mãtas, Mìglė, Nedas, Nõjus, Paũlius, Rõkas, Rugìlė, Sáulė, Tìtas, Tòmas, Ùgnė, Ùrtė, Viktòrija, Vìltė

Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai, Svetimos kilmės vardai

Iš viso duomenų bazėje 3692793 asmenų vardai.

Populiariausi XX a. II pusėje gimusių čigonų (romų) vardai (iš 1681): Artūras, Aleksas, Aleksandras ir Rasa, Kristina, Oksana.

Informacija ruošiama.
Iš viso šventųjų vardų sąvade 633.
Ar žinote, kad… yra daug su kalbėjimu susijusių asmenvardžių? (Tiesa, daugiausia pravardinės kilmės pavardžių.)

Su kalba ir kalbėjimu susijusių asmenvardžių turime labai daug, net per 500. Tarp jų šie vardai: Aldonas, Aldona, Aldonis (: ald-ėti „aidėti, skambėti“), Dainius, Dainotas, Daina, Dainė (: daina), ir pavardės: Balsys (: balsas), Byla (: byl-oti, bil-ti), Burba (: burb-ėti), Čirškis (: čirkš-ti, čirškia), Dundulaitis (: dund-ėti), Gargalius (: gargalius „rėksnys“), Kirkilas (: kirkilas, kirklys „rėksnys“), Lalas, Lalutis (: lal-ėti „garsiai kalbėti“), Makalas (: makalas „pliuškis“), Mekas (: mekas „mikčius“), Plepys (: plepys), Plerpa (: plerpa „kas niekus plepa / pliurpia“), Pletkus (plg. slavizmą pletkas „apkalba“), Purlys (: purlys „niekus tauškiantis“), Raila (: raila „plepys, barningas žmogus“), Stulgis, Stulgaitis (: stulgys „rėksnys, ištisai bliaunąs“), Šlekas, Šlekėta (: šlekiuoti „neištarti kurio garso, švepluoti“), Šnekas, Šnekaitis (: šnek-ėti), Tyla (: tyl-ėti), Ulba (: ulb-ėti „čiulbėti“), Uldukas (: uld-ėti „čiulbėti“), Zurba (: zurb-ti „zyzti, verkšlenti“), Žadas (: žadas „gebėjimas kalbėti“), Žodelis (: žodis), Žviegas, Žviegaitis (: žvieg-ti)... (Parengė A. Pangonytė, 2014. Šaltinis: Zinkevičius Z. Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius, 2009, p. 577–582.)Kitas faktas

Klausiame

Ačiū, kad balsavote.

Mums labai svarbi jūsų nuomonė.

Teisės aktai / Patarimai

  • Aktualūs teisės aktai

    Asmenvardžių klausimais svarbiausi teisės aktai – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės. Vardų ir pavardžių rašymo asmens ir kituose dokumentuose įstatymo vis dar laukiama.
  • Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba

    Pristatome pagrindines knygas, kuriomis galima remtis: