Straipsniai

Nauji sudurtiniai vardai Lietuvos vardyne: įvairovė ir sudarymo ypatumai (XXI a. II dešimtmečio duomenimis)

2024-06-03, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

XXI a. antrajame dešimtmetyje Lietuvos vardynas toliau plėstas naujais sudurtiniais vardais, pvz.: vyr. Jogailis (šalia Jogaila), Bangimantas (bang-a + Mant-as); mot. Advita (plg. Jovita), Teomilė (teo- < Teo, Teodora ir Mil-ė). Šie vardai tęsia ankstesnio laikotarpio naujų sudurtinių asmenvardžių sudarymo polinkius: daugelis jų sudaryti nepaisant dėmenų reikšminio ryšio, dėmenys yra žinomų vardų dalys, pirmieji dėmenys įvairesni už antruosius, kurie sutampa su dažnais ankstesnių amžių dvikamienių asmenvardžių kamienais, naujai plintantys dėmenys yra dažnesni pirmojo kamieno pozicijoje, daugiau jų atsirado iš skolintos nei iš savos leksika, kai kurie jų tapo stabiliais naujų vardų elementais ir kt. Tai rodo, kad naujų sudurtinių vardų kūrimas yra gyvas reiškinys.  Skaityti toliau…

Susiję vardai: Advita, Akmilis, Bangimantas, Herkmantas, Jogailis, Reilordas, Remilis, Romìlija, Rugìlė, Tautvadas, Teomilė, Tomìlė, Tumilija, Vidilė

Naujagimių vardai Punsko valsčiuje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje

2023-06-30, Nijolė Birgelienė (Varšuvos universitetas)

Parinkti vardą naujagimiui yra išskirtinė tėvų (šeimos) teisė, o jį tinkamai įregistruoti civilinės būklės aktuose rimta ir atsakinga pareiga. Šeimoje galioja meilės įstatymas, tačiau už jos ribų – teisės aktai ir kalbõs (kalbų), kurioje kasdien asmenvardis bus vartojamas, reikalavimai.  Skaityti toliau…

Nauji ir reti lietuviški dvikamieniai vardai

2023-03-30, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Lietuvos vardynas nuolat plečiasi, nes jame vis atsiranda naujų asmenvardžių, tarp jų – ir lietuviškų vardų. XXI a. Lietuvoje toliau plinta nauji tautiniai asmenvardžiai – dvikamieniai vardai, įvairūs trumpiniai, apeliatyviniai ir vietovardiniai vardai (Sinkevičiūtė 2011: 214–229). Iš jų matyti lietuvių kalbos grožis ir tėvų kūrybiškumas.  Skaityti toliau…

Susiję vardai: Albutas, Augirda, Daĩnotas, Dárminas, Dóviltė, Džiugità, Eĩviltas, Gálvirdas, Jovirdà, Kervydas, Nárbutė, Nóviltė, Saũmantas, Skominas, Vingilas, Vìrbutas, Žadgailė
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Jungtinėje Karalystėje gimusių Lietuvos Respublikos piliečių vardai: jų registravimo dokumentuose įvairovė

2022-05-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Dalis Lietuvos Respublikos piliečių gimsta kitose pasaulio šalyse. Svetainės Migracija skaičiais duomenimis (žr. https://123.emn.lt), daugiausia 2010–2019 m. iš Lietuvos išvykusių emigrantų buvo Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK), o kitos emigrantų iš Lietuvos gausios šalys – Airija, Norvegija ir Vokietija. Emigracijos mastas į šias šalis yra didelis, nes vien per minėtą laikotarpį JK – būsimą gyvenamą vietą – nurodė daugiau nei 207 tūkstančiai iš Lietuvos išvykstančių žmonių. Didžiąją emigrantų dalį sudaro jauni žmonės; pavyzdžiui, 2019 m. 72,7% emigravusių žmonių iš Lietuvos buvo 15–44 metų amžiaus. Todėl dėsninga, kad daug mūsų šalies piliečių gimsta ne Lietuvoje, ir tai reiškia, kad dalis Lietuvos piliečių vardų duodami užsienyje.  Skaityti toliau…

Lietuviškumo raiškos įvairovė Norvegijoje gimusių Lietuvos piliečių vardyne

2022-05-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

XXI a. 2-ame deš. išvykstančių gyventi į Norvegiją Lietuvos piliečių skaičius buvo panašus kaip ir per tą patį laikotarpį emigruojančių į kitas Šiaurės Europos šalis – Švediją, Daniją, Islandiją ir Suomiją kartu skaičiuojant (žr. 123.emn.lt). Dėl didesnio nei kitose Skandinavijos šalyse emigrantų iš Lietuvos skaičiaus Norvegijoje gimė ir daugiau mūsų šalies piliečių. Registrų centro duomenimis (gautais tarpininkaujant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai), per pastaruosius tris dešimtmečius Norvegijoje gimė daugiau nei 8,1 tūkst. Lietuvos piliečių. 1991–2007 m. Norvegijoje gimė kiek daugiau nei 90, bet nuo XXI a. 1 dešimtmečio antros pusės Lietuvos piliečių skaičius išaugo, daugiausia jų gimė 2014–2017 m., kasmet po 800–900 vaikų, vėliau skaičius mažėjo. Taigi Norvegijoje yra didelė mūsų emigrantų, turinčių mažų vaikų, bendruomenė. Toliau aptariami Norvegijoje gimusių vaikų vardai pagal 1991–2020 m. duomenis.  Skaityti toliau…

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.