Vardai.vlkk.lt

Aktualūs teisės aktai

2011-12-14, Aistė Pangonytė (VLKK)

Asmenvardžių klausimais svarbiausi teisės aktai – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės. Vardų ir pavardžių rašymo asmens ir kituose dokumentuose įstatymo vis dar laukiama.

1. Svarbiausi teisės aktai

1.1. 1991 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (Žin., 1991, Nr. 5-132).

1.2. Civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262), žr. suvestinę redakciją (galiojančią nuo 2017-01-02 iki 2017-06-30).

Aktualūs kodekso straipsniai: 2.18– 2.21, 3.161 (vaiko teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę), 3.166 (vardo vaikui suteikimas), 3.167 (pavardės vaikui suteikimas), 3.173, 3.228 (įvaikio vardas ir pavardė),  3.31 (sutuoktinių pavardė: Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė), 3.69 (buvusių sutuoktinių pavardės). Reikšmingiausi straipsniai:

3.166 straipsnis. Vardo vaikui suteikimas
1. Kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai.
2. Vaikui gali būti suteikiami du vardai.
3. Vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko vardo, vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi.
4. Registruojant vaiko, kurio tėvai nežinomi, gimimą, vaikui vardą suteikia valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
3.167 straipsnis. Pavardės vaikui suteikimas
1. Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė.
2. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi.

1.3. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (2015 m. gruodžio 3 d. Nr. XII-2111), įsigalioja 2017-01-01.

6 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašai
<…> 5. Civilinės būklės aktų įrašų turinys, jų sudarymo, taisymo, keitimo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarka nustatoma Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse.
6. Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba.
25 straipsnis. Civilinės būklės aktų įrašų keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarka ir pagrindai
<…> 3. Civilinės būklės aktų įrašai taisomi, kai: 1) civilinės būklės akto įraše yra rašybos klaidų ar apsirikta; 2) buvo klaidų dokumente, kuriuo remiantis buvo įregistruotas civilinės būklės aktas, ir klaidingi duomenys tame dokumente yra ištaisyti.

1.4. Valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344)

15 straipsnis. Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka.

2. Teisingumo ministerijos teisės aktai

2.1. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334).

23. Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.

Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Registruojant vaiko gimimą, tėvams pageidaujant vaiko vardą ir (ar) pavardę rašyti pagal tarimą ir (ar) sugramatinant, turi būti pateiktas vaiko tėvų rašytinis prašymas ištaisyti vaiko vardą ir (ar) pavardę.

Pagal 43.1 p., jei vaiko tėvų pavardės ir tautybės vienodos, vaikui suteikiama tėvų pavardė ir tautybė. Jei tėvų pavardės skirtingos, tėvų sutarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių: iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės arba atvirkščiai); vaikui taip pat gali būti suteikiama vienanarė pavardė, sudaryta iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė).

Pagal 80 p. pavardės sutuoktiniams suteikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.31 straipsniu. Kai moteris pasirenka ar prie savo pavardės prisijungia sutuoktinio pavardę, jai suteikiama moteriška pavardės forma. Kai vyras pasirenka ar prie savo pavardės prisijungia sutuoktinės mergautinę pavardę, jam suteikiama vyriška pavardės forma, jai – moteriška pavardės forma. Kai vienas iš sutuoktinių turi dvinarę (daugianarę pavardę), kitas iš sutuoktinių gali pasirinkti vieną iš kito sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės savarankiškų dėmenų arba sudaryti dvigubą pavardę iš turimos vienanarės ir sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens.

Pagal 91 p. tais atvejais, kai pranešime sutuoktinių pasirinktos pavardės po santuokos neatitinka pavardžių suteikimo ar darybos reikalavimų, santuokos sudarymo įraše įrašomos iki santuokos turėtos pavardės.

NEBEGALIOJA. Civilinės metrikacijos taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160; Žin., 2006, Nr. 65-2415: 28, 33 (vardo ir pavardės suteikimas vaikui ir įregistravimas), 44, 50, 59, 68 (pavardžių sutuoktiniams suteikimas), 83, 102, 111.1–111.2 (vardo, pavardės ištaisymas civilinės būklės aktų įraše), 112.1– 112.4 (vardo, pavardės pakeitimas civilinės būklės aktų įraše).

2.2. Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333).

Pagal 4 p. pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams.

Pagal 9 p. pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu: 9.1. nori turėti tėvų pavardę; 9.2. nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę; 9.3. nori turėti dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių: iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės), iš dviejų skirtingų kiekvieno iš tėvų vienanarių pavardžių; 9.4. nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę; 9.5. turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties; 9.6. pasikeitė pavardę užsienio valstybėje; 9.7. nori turėti kitokį pavardės variantą, jeigu tradicinėje vartosenoje yra trumpesnis nepriesaginis ar kitoks priesaginis tos pavardės variantas; 9.8. po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 9.9. po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 9.10. nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę; 9.11. nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai; 9.12. nori vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įgyti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę.

Pagal 30 p. kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados.

NEBEGALIOJA. Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111, Žin. 2001, Nr. 56-2007; 11.12 punktas įrašytas 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1R-318, Žin., 2009, Nr. 123-5297).

Daugiau teisės aktų žr.:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos svetainėje www.tm.lt – teisės aktų, reguliuojančių civilinės būklės aktų registravimą, sąrašas (sudarė ministerijos vyr. specialistė Liucija Kriukovienė, tel. (8 5) 266 2889);

2) Metrikacijos paslaugų svetainėje MEPIS.vrm.lt;

3) URM patarimai užsienyje gyvenantiems piliečiams, žr. ambasados svetainėje.

3. VLKK teisės aktai

3.1. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58 (Žin., 1996, Nr. 126-2966) aprobuotas leidinys „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius: Mokslas, 1992, § 46–47).

3.2. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ (Žin., 2003, Nr. 65-3009).

3.3. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2009 m. lapkričio 26 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-4 „Dėl rekomendacijos „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“ (žr. VLKK.lt, Aktualiausios temos, Tartis ir kirčiavimas, K-18; „Gimtoji kalba“, 2010, Nr. 4, p. 8–11).

3.4. Apie perrašą iš kitų kalbų žr. svetainės VLKK.lt skyriuje Aktualiausios temos. Svetimvardžiai. Perraša.

4. Teismo nutarimai, sprendimai

4.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

KT bylos Nr. 14/98 santrauka:

Bylą inicijavo apygardos teismas. Jis prašė ištirti, ar Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ neprieštarauja Konstitucijos 18, 22, 29 ir 37 straipsniams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimas reglamentuoja ne asmens privatų gyvenimą, o tik vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase. Nutarimo normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių. KT nutarė, kad minėtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas neprieštarauja Konstitucijai.

4.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo.

4.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas 2014 m. vasario 27 d. „Dėl Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo nuostatų, susijusių su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase, išaiškinimo“ (Nr. KT7-S4/2014)

5. Projektai

Seime nuo 1997 m. svarstomi vardų ir pavardžių rašymo asmens ir kituose dokumentuose įstatymo projektai. Žr. projektą, kurio rengėjų grupėje dalyvavo ir Kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja J. Palionytė, Bendrojo skyriaus vedėja R. Dobelienė – 2007-06-08 Nr. XP-689A(2), parengė Teisingumo ministerija, pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. (Projektas atsiimtas 2010 m. sausio 14 d.)

Šiuo teisės aktu siekiama teisiškai sureguliuoti vardų ir pavardžių suteikimą, keitimą, ištaisymą, ir rašymą, numatyti bendruosius reikalavimus vardams ir pavardėms. Priėmus įstatymą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai bus pavesta parengti Vardų ir pavardžių sudarymo ir rašymo taisykles, perrašos taisykles. Ketinama sudaryti ir atskirą Asmenvardžių komisiją.

2009 m. rugsėjo 9 d. įregistruotas Seimo nario Č. Stankevičiaus pateiktas Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIP-567(3), aiškinamasis raštas čia. 2009 m. lapkričio 16 d. redakcija (po Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo) – Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIP-567(4) (pateikė Seimo narys Č. Stankevičius), aiškinamasis raštas čia. (Projektas atsiimtas 2009 m. lapkričio 21 d.)

2010 m. balandžio 8 d. neeiliniame Seimo posėdyje svarstyti du Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo variantai:

Svarstymas vyko 2010 m. balandžio 8 d.: pirmąjį projektą Seimas atmetė, antrajam „pritarta po pateikimo“. Vardų ir pavardžių rašymo asmens ir kituose dokumentuose įstatymas liko nepriimtas.

2012 m. gegužės 4 d. Seimo narys Česlovas Vytautas Stankevičius pateikė naujo pobūdžio projektą – Užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr.  XIP-4379(2) (aiškinamasis raštas), birželio 15 d. pateikta nauja projekto redakcija – Nr. XIP-4379(3). Kartu pateiktas ir Civilinio kodekso 3.282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-702(2).

2014 m.  pavasarį pateikti du Vardų ir pavardžių įstatymo projektai:

2015 m.  pateikti du susiję projektai:

  • Vardų ir pavardžių įstatymo projektas Nr. XIIP-1653(2) (2015-05-13 pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas)
  • Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas NR. XIIP-3796 (2015-11-17 pateikė Lietuvos Respublikos piliečiai – piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“)

2017 m.  pavasarį pateikti du asmenvardžių įstatymų projektai:

  • Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-471 (2017-03-16 pateikė  Seimo nariai A. Ažubalis, L. Kasčiūnas, S. Šedbaras ir kt.)
  • Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-535 (2017-04-04 pateikė Seimo narai G. Landsbergis, M. Majauskas, E. Zingeris, M. Adomėnas ir kt.)

5. Istoriniai teisės aktai

Pavardžių įstatymas (1938 m. gruodžio 6 d.), Pavardžių įstatymui vykdyti taisyklės.

Paskutiniai puslapio pakeitimai 2017 m. balandį.

Populiariausi XX a. II pusėje Varėnoje gimusiųjų vardai: Jonas, Vytautas, Juozas ir Ona, Danutė, Irena.

Informacija ruošiama.
Iš viso šventųjų vardų sąvade 633.
Ar žinote, kad… yra vardai Dausa, Edenas ir Rojus?

Dausa – šiuo vardu LR gyventojų registre fiksuota viena moteris, gimusi Kaune XX a. vid. Šis vardas siejamas su liet. dausa, dausos, „rojus; padangė“ (žr. eLKŽ), dar plg. pavardes: Dausa, Dausas, Dausinis, Dausinas, Dausynas.
Rojus iš tiesų neturi nieko bendra su bendriniu žodžiu rojus „pirmųjų biblinių žmonių (Adomo ir Ievos) gyvenimo vieta“ (eDŽ). Jis kildinamas iš gėlų, anglų, romanų, skandinavų kalbų, o išpopuliarėti jam padėjo Valterio Skoto (W. Scott) romanas „Rob Rojus“, kuriame Robas Rojus – kilmingos Škotijos giminės (klano) atstovas. XX a. šiuo vardu Lietuvoje buvo pavadinti tik 17 asm., o per pastarąjį dešimtmetį jis suteiktas beveik 400 berniukų (iš viso apie 550).
Edenas pirmiausia žinomas kaip hebrajiškas vietovardis – Biblijoje aprašyto žemės rojaus vardas: „Viešpats Dievas užveisė sodą Edene, rytuose, ir ten įkurdino žmogų, kurį buvo padaręs“ (Pr 2, 8). Tačiau jis vartojamas ir kaip asmenvardis. Lietuvoje vardą Edenas, Piliečių vardų sąvado duomenimis, turi 24 vyrai (gim. 1968–2013 m.).
Atkreipiame dėmesį, kad Edenas ir Rojus nėra tradicinio lietuviško vardyno vardai, vertinami kaip nauji atneštiniai svetimvardžiai, tačiau užrašyti lietuviškais rašmenimis ir su lietuviškomis galūnėmis gali būti vartojami. (Parengė A. Pangonytė, 2016)Kitas faktas

Klausiame

Ačiū, kad balsavote.

Mums labai svarbi jūsų nuomonė.

Teisės aktai / Patarimai

  • Aktualūs teisės aktai

    Asmenvardžių klausimais svarbiausi teisės aktai – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės. Vardų ir pavardžių rašymo asmens ir kituose dokumentuose įstatymo vis dar laukiama.
  • Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba

    Pristatome pagrindines knygas, kuriomis galima remtis: