Straipsniai

Moterų vardų su -ija įvairovė Lietuvos vardyne

2019-04-08, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Lietuvos Respublikos piliečių vardyną sudaro daug įvairios kilmės ir darybos asmenvardžių, kurių dalis nėra ištirti ir aprašyti kalbininkų, o jų inventorius nuolat pildomas naujais vardais. Vieni tokių yra asmenvardžių būrys su pabaigos dėmeniu –ij-, iš kurių dažnesni yra moterų vardai. Straipsnyje siekiama parodyti Lietuvos moterų vardų su –ija įvairovę kilmės ir darybos požiūriu. Pabaigos dėmenį –ija turi ir savõs, ir svetimõs kilmės moterų asmenvardžiai, nors vardai, turintys kitose kalbose susidariusį pamatą, yra dažnesni.  Skaityti toliau…

Gamtinės tematikos lietuvių vardai: pastarojo šimtmečio pokyčiai

2019-03-26, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Nepriklausomoje Lietuvoje pradėti duoti vaikams gamtiniai vardai įsitvirtino vardyne ir dalis jų, kilusių iš negyvosios gamtos objektų ir reiškinių pavadinimų, pvz., Rasa < rasa, Eglė < eglė, Aušra < aušra, Giedrė, Giedrius < giedras, -a, Audrius < audra, Aidas < aidas, yra populiarūs visą šimtmetį, tapo galūnių ir priesagų vedinių pamatu. Skaityti toliau…

Susiję vardai: Audrutė, Aušreda, Danguõlė, Saulita, Saulutė, Smiltija, Snieguõlė
Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Dažniausi lietuvių gamtiniai vardai

2017-10-17, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Nors Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, stiprėja globalizacijos įtaka, tačiau gamta lietuviams išlieka svarbi gyvenimo dalis. Tai matoma iš populiarių XXI a. gamtinių vaikų vardų Ąžuolas, Liepa, Smiltė, Vėjas (žr. vardai.vlkk.lt skyriuje „Įdomioji statistika“). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais gamtinis vardas Liepa tapo toks dažnas, kad nuo 2013 m. patenka į dažniausių vaikams duodamų vardų dešimtuką1. Skaityti toliau…

Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

„Rinkis vardą lietuvišką: lietuviškų vardų žodynėlio“ (2014) recenzija

2017-02-28, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

2014 m. pasirodęs Klaipėdos universitete Ramutės Dabrytės, Rūtos Sakalauskaitės ir Dalios Pakalniškienės parengtas „Lietuviškų vardų žodynėlis“, raginantis tėvus suteikti vaikams lietuviškus vardus, atrodo tautiškas ir patriotiškas, užpildęs dabartinio tautinių vardų žodyno nišą. Vien dėl idėjos – skatinti vaikus vadinti lietuviškais vardais ir juos pristatyti visuomenei – galima susižavėti leidiniu, nes tokiu būdu sudarytojos, atverdamos tikrinės lietuvių leksikos lobyną, saugo tautos paveldą ir šlovina gimtąją kalbą. Tačiau… Skaityti toliau…

Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Vardų distribucijos tyrimas statistikos metodais

2016-08-19, Ina Klijūnaitė, Aurimas Nausėda
Straipsnio naujumas sietinas su lietuviškų ir lotyniškų vardų funkcionavimo intensyvumu distribucijose, kurių leksinė sudėtis apibūdinama matematinės kalbotyros (lingvostatistinės analizės) rezultatais. Distribucijos tyrimas statistikos metodais padeda nustatyti leksemų vietą kalbos leksinėje sistemoje (santykinį centrą ir periferiją). Tyrimo rezultatai rodo, kokie būna dažniausi ir rečiausi pastovūs junginiai, arba kolokacijos, vardų distribucijose. Skaityti toliau…

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Naujienų prenumerata