Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Apie antroponiminius terminus pirmajame tarpukario Lietuvos psichiatrijos vadovėlyje (Palmiros Zemlevičiūtės straipsnio pagrindu)

Žymaus lietuvių psichiatro Juozo Blažio originaliai parašytame pirmajame tarpukario Lietuvos psichiatrijos vadovėlyje „Įvadas į psichiatriją“ (Kaunas, 1935)* vartojama terminų, kurie padaryti iš asmenvardžių (tikrų ar išgalvotų), t. y. realių pavardžių, retais atvejais iš biblinių ar grožinės literatūros kūrinių personažų vardų. Dauguma tokios rūšies terminų siejami su mokslininkų, kurie pirmieji aprašė, paaiškino psichiatrijos srities dalykus asmenvardžiais. Terminai, kilę iš antroponimų (gr. anthrōpos „žmogus“ + gr. onyma „vardas“), t. y. iš asmenvardžių, vadinami antroponiminiais – tai vienas iš eponiminių terminų tipų. Eponimai (gr. epōnymos „suteikiantis kam nors savo vardą“) siauresne prasme – asmenvardinės kilmės vietovardžiai, platesne – iš asmens ar vietovės vardo išvesti vientisiniai terminai arba sudėtiniai su oniminiu komponentu.

Palmira Zemlevičiūtė straipsnyje „Antroponiminiai terminai pirmajame tarpukario Lietuvos psichiatrijos vadovėlyje“, 2025 m. paskelbtame mokslo žurnale „Bendrinė kalba (98)“**, aptaria, kaip antroponimai tampa vientisiniais terminais, kaip eidami sudėtinių rūšiniais dėmenimis pritaikomi prie lietuvių kalbos morfologinės sistemos, o galiausiai įvertina pokytį – kiek pirmajame vadovėlyje pavartotų antroponiminių terminų išliko dabartinėje psichiatrijos terminijoje.  Skaityti toliau…

Emigrantų iš Lietuvos vaikų vardų variantai Vokietijoje

Vokietija yra viena iš keturių valstybių, į kurią per pastaruosius tris dešimtmečius iš Lietuvos vyko didžiausia emigracija. Svetainės 123.enm.lt duomenimis, vien 2010–2020 m. į Vokietiją išvyko 35 462 Lietuvos piliečiai, nors šiuo laikotarpiu iš jos į Lietuvą atgal sugrįžo 10 763 Lietuvos piliečiai. Vokietijoje[1] emigrantai iš Lietuvos susilaukė ir vaikų: 1991–2020 m. ten gimė 5 644 Lietuvos piliečiai, iš jų – 2 737 mergaitės ir 2 907 berniukai [2]. Daugelis Vokietijoje gimusių Lietuvos piliečių registruoti vienu vardu, plg. Adela, Pijus, šie vardai sudaro 83,8 proc. mergaičių ir 87,2 proc. berniukų asmenvardžių, duotų 1991–2020 m. Kitus Lietuvos piliečius Vokietijoje pavadino dviem ir daugiau vardų, plg. Lina Maria, Darius Paul. Duodant vaikui vieną vardą galimybės derinti skirtingas kalbas ir kultūras yra vienokios, duodant daugiau – kitokios, todėl skiriasi ir jų rinkimo strategijos. Skaityti toliau…

Moterų pavardžių daryba Krakių apylinkėse (XX a. 3 dešimtmečio duomenimis)

Lietuvos istorijos šaltiniuose moterų asmenvardžių užfiksuota kur kas mažiau negu vyrų. Tai lėmė to meto moterų socialinė padėtis, priklausomybė nuo tėvo, vyro arba brolio, kuri atsispindi ir iš asmenvardžių užrašymų. Nors daugiausia tyrėjų dėmesio sulaukė XVII–XVIII a. šaltiniuose užfiksuoti Lietuvos moterų antroponimai, tačiau tiriant moterų asmenvardžių darybą itin aktualūs ir vėlesnių amžių užrašymai. Iš tėvo asmenvardžio sudaryti moterų onimai rodo skirtingiems Lietuvos regionams būdingas lietuvių kalbai įprastas pavardžių priesagas, kurios pagrindžia moterų mergautinių pavardžių darybos lietuviškumą ir gyvybingumą. Ypač svarbūs ir įdomūs lietuviškai rašyti XX a. pradžios šaltiniai, gausiai ir patikimai liudijantys su lietuvių kalbos priesagomis sudarytus asmenvardžius.
Tiriant XX a. trečiame dešimtmetyje rytų aukštaičių panevėžiškių plotui priklausančios Ramygalos RKB santuokos metrikų knygoje užfiksuotas moterų mergautines pavardes, nustatyta, kad didžioji dalis jų sudarytos kaip bendrinėje lietuvių kalboje. Iš kitokio nei įprastas bendrinei kalbai vyrų asmenvardžių pamato sudarytos mergautinės pavardės buvo retesnės. Produktyviausios buvo dvi pavardžių priesagos – -aitė ir -ytė, o kitų priesagų dažnumas buvo mažas (Sakalauskaitė 2024). Tai rodo, kad įvairiuose Lietuvos regionuose mergautinių pavardžių priesagos yra nevienodai paplitusios ir turi savo vartojimo arealus.  Skaityti toliau…

Nauji sudurtiniai vardai Lietuvos vardyne: įvairovė ir sudarymo ypatumai (XXI a. II dešimtmečio duomenimis)

XXI a. antrajame dešimtmetyje Lietuvos vardynas toliau plėstas naujais sudurtiniais vardais, pvz.: vyr. Jogailis (šalia Jogaila), Bangimantas (bang-a + Mant-as); mot. Advita (plg. Jovita), Teomilė (teo- < Teo, Teodora ir Mil-ė). Šie vardai tęsia ankstesnio laikotarpio naujų sudurtinių asmenvardžių sudarymo polinkius: daugelis jų sudaryti nepaisant dėmenų reikšminio ryšio, dėmenys yra žinomų vardų dalys, pirmieji dėmenys įvairesni už antruosius, kurie sutampa su dažnais ankstesnių amžių dvikamienių asmenvardžių kamienais, naujai plintantys dėmenys yra dažnesni pirmojo kamieno pozicijoje, daugiau jų atsirado iš skolintos nei iš savos leksika, kai kurie jų tapo stabiliais naujų vardų elementais ir kt. Tai rodo, kad naujų sudurtinių vardų kūrimas yra gyvas reiškinys.  Skaityti toliau…

Naujagimių vardai Punsko valsčiuje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje

Parinkti vardą naujagimiui yra išskirtinė tėvų (šeimos) teisė, o jį tinkamai įregistruoti civilinės būklės aktuose rimta ir atsakinga pareiga. Šeimoje galioja meilės įstatymas, tačiau už jos ribų – teisės aktai ir kalbõs (kalbų), kurioje kasdien asmenvardis bus vartojamas, reikalavimai.  Skaityti toliau…