Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Aktualūs teisės aktai

2023-03-05, Aistė Pangonytė (VLKK)

Asmenvardžių klausimais svarbiausi teisės aktai – Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas (jį priėmus 2022 metais atitinkamai po 30 metų nustojo galioti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“), Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės. 

1. Svarbiausi teisės aktai

1.1. Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas (priimtas 2022 m. sausio 18 d. Nr. XIV-903; įsigaliojo 2022 m. gegužės 1 d.)**, dar žr. įgyvendinamąjį teisės aktą 1.6 punkte.

Įregistruoti siūlomi įstatymo pakeitimo projektai:

2023-04-26  Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski įregistravo Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose Nr. XIV-903 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIVP-1952(2)XIVP-1952(2); lyginamąjį variantą žr. čia;

2023-05-04  Seimo narė Ieva Pakarklytė įregistravo Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIVP-2700; lyginamąjį variantą žr. čia.

1.2. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas (priimtas 2014 m. gruodžio 23 d.; žr. suvestinę redakciją, galiojančią 2023-01-01):

5 straipsnis
<…> 5. Duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

1.3. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (priimtas 2015 m. gruodžio 3 d.; suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2023-01-01).

 

1.4. Civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262), žr. suvestinę redakciją.

Aktualūs kodekso straipsniai: 2.18– 2.21, 3.161 (vaiko teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę), 3.166 (vardo vaikui suteikimas), 3.167 (pavardės vaikui suteikimas), 3.173, 3.228 (įvaikio vardas ir pavardė),  3.31 (sutuoktinių pavardė: Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė), 3.69 (buvusių sutuoktinių pavardės). Reikšmingiausi straipsniai:

1.5. Valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344)

15 straipsnis. Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Valstybė rūpinasi taisyklingos lietuvių kalbos prestižu, sudaro sąlygas saugoti kalbos normas, asmenvardžius <…>

20 straipsnis. <…> kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

1.6. Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424; suvestinė redakcija nuo 2024-03-01) – Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas. (2024-02-28 priimtas 19 punkto pakeitimas susijęs su LRKT 2023-12-28 nutarimu KT110-N13/2023, žr. 4.5 p.)

 

2. Teisingumo ministerijos teisės aktai

2.1. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334; suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01 iki 2023-12-31).

23. Civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka. 
Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka. Registruojant užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės vaiko gimimą, vaiko vardas gali būti rašomas lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Vardas ir pavardė gali būti nurašomi paraidžiui ar perrašomi be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. 
Vardas ir (ar) pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelietuviškais rašmenimis, gali būti nurašomi paraidžiui ar perrašomi su tokiomis pat raidėmis su diakritiniais ženklais, kaip lietuvių kalbos abėcėlėje: ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž. Taip pat gali būti nurašomi ir papildomi ženklai (brūkšnelis, apostrofas, skliaustai, taškas): „ – “, „ ’ “, „( )“, „ . “. 
Registruojant ar įtraukiant į apskaitą vaiko gimimą, tėvams pageidaujant vaiko vardą ir (ar) pavardę, dokumento šaltinyje įrašytus nelietuviškais rašmenimis, rašyti lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma, turi būti pateiktas vaiko tėvų rašytinis prašymas ištaisyti vaiko vardą ir (ar) pavardę.

*[Žr. 4.4 p.]

Pagal 43.1 p., jei vaiko tėvų pavardės ir tautybės vienodos, vaikui suteikiama tėvų pavardė ir tautybė. Jei tėvų pavardės skirtingos, tėvų sutarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių: iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės arba atvirkščiai); vaikui taip pat gali būti suteikiama vienanarė pavardė, sudaryta iš tėvo arba motinos pavardžių pasirinkto vieno dėmens, kai bent vieno iš tėvų pavardė yra dvinarė (daugianarė).

Pagal 52 p. duomenys apie vaiką ir jo tėvus gimimo įraše perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio gimimo įregistravimą. Jeigu šiame dokumente duomenys apie vaiko tėvą nenurodyti, jie įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vaiko ir jo tėvų vardai ir pavardės gimimo įraše rašomi šių taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka.

Pagal 80 p. pavardės sutuoktiniams suteikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.31 straipsniu. Kai moteris pasirenka ar prie savo pavardės prisijungia sutuoktinio pavardę, jai suteikiama moteriška pavardės forma. Kai vyras pasirenka ar prie savo pavardės prisijungia sutuoktinės mergautinę pavardę, jam suteikiama vyriška pavardės forma, jai – moteriška pavardės forma. Kai vienas iš sutuoktinių turi dvinarę (daugianarę pavardę), kitas iš sutuoktinių gali pasirinkti vieną iš kito sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės savarankiškų dėmenų arba sudaryti dvigubą pavardę iš turimos vienanarės ir sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens.

Pagal 91 p. tais atvejais, kai pranešime [religinės bendruomenės ar bendrijos įgalioto (įpareigoto) asmens] sutuoktinių pasirinktos pavardės po santuokos neatitinka pavardžių suteikimo ar darybos reikalavimų, santuokos sudarymo įraše įrašomos iki santuokos turėtos pavardės.

NEBEGALIOJA. Civilinės metrikacijos taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160; Žin., 2006, Nr. 65-2415: 28, 33 (vardo ir pavardės suteikimas vaikui ir įregistravimas), 44, 50, 59, 68 (pavardžių sutuoktiniams suteikimas), 83, 102, 111.1–111.2 (vardo, pavardės ištaisymas civilinės būklės aktų įraše), 112.1– 112.4 (vardo, pavardės pakeitimas civilinės būklės aktų įraše).

2.2. Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333; suvestinė redakcija nuo 2022-05-01).

Pagal 4 p. pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams. Pasirinktas vardas ir pavardė taip pat turi atitikti asmens lytį, išskyrus atvejus, kai juos keičia asmuo, kuriam diagnozuotas transseksualumas. 
Pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kuriuos keičiami turimi vardas ir (ar) pavardė, rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka. 

Pagal 9 p. pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu: 9.1. nori turėti tėvų ar vieno iš jų pavardę; 9.2. nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją ar vieno iš jų pavardę; 9.3. nori turėti dvinarę pavardę [sudarytą iš: 9.3.1. tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės pavardės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens arba iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės); 9.3.2. savo turimos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens ir senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją ar vieno iš jų vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens; 9.3.3. savo turimos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens ir savo anksčiau turėtos vienanarės pavardės ar dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens]; 9.4. nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę; 9.5. turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties; 9.7. nori turėti kitokią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga), jeigu pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje; 9.8. po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinktą dėmenį (dėmenis); 9.9. po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinktą dėmenį; 9.10. nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę; 9.11. nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai; 9.12. nori vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įgyti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę; 9.13. nori atsisakyti turimos dvinarės (daugianarės) pavardės pasirinkto dėmens (dėmenų); 9.14. nori sukeisti vietomis turimos dvinarės (daugianarės) pavardės dėmenis.

9[1]. Pareiškėjo vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai:
9[1].1. pareiškėjas vardą ir (ar) pavardę pasikeitė užsienio valstybėje, kurioje jis nuolat gyvena arba yra jos pilietis;
9[1].2. pareiškėjas nori turėti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę;
9[2]. Pareiškėjas, kuriam diagnozuotas transseksualumas, gali pakeisti savo vardą ir pavardę, jei nori turėti kitai lyčiai būdingas vardo ir pavardės formas.
9[3]. Pareiškėjas gali pakeisti savo vardą ir (ar) pavardę, kai nori juos rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu jis:
9[3].1. yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir nori šiais rašmenimis užrašyti savo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles;
9[3].2. turi ar turėjo kitos užsienio valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
9[3].3. nori turėti tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją, kurie turi ar turėjo kitos užsienio valstybės pilietybę ir kurių pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje, ar vieno iš jų pavardę;
9[3].4. vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje;
9[3].5. nori turėti sutuoktinio pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis;
9[3].6. nori turėti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.

Pagal 30 p. kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados.

NEBEGALIOJA. Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111, Žin. 2001, Nr. 56-2007; 11.12 punktas įrašytas 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1R-318, Žin., 2009, Nr. 123-5297). 

2.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl Rekomendacijų civilinės metrikacijos įstaigoms dėl asmenvardžių rašymo civilinės būklės aktų įrašuose patvirtinimo“ PROJEKTAS (2021-03-01).

Daugiau teisės aktų žr.:

1) Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinė sistema (iki 2021 m. veikė Metrikacijos paslaugų svetainė MEPIS);

2) URM patarimai užsienyje gyvenantiems piliečiams, žr. ambasados svetainėje.

 

3. VLKK teisės aktai

3.1. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“; suvestinė redakcija (2023-05-25).

3.2. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2009 m. lapkričio 26 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-4 „Dėl rekomendacijos „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“ (žr. VLKK.lt, Aktualiausios temos, Tartis ir kirčiavimas, K-18; „Gimtoji kalba“, 2010, Nr. 4, p. 8–11).

3.3. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. N-1 (190) „Dėl lietuvių kalbos rašybos taisyklių patvirtinimo“ aprobuotas leidinys „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“ (parengė Rasuolė Vladarskienė, Palmira Zemlevičiūtė; su pakeitimais išleido Lietuvių kalbos institutas, PDF); 9.2.1 papunkčio 1 pastaba:

Asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose nustato kiti teisės aktai.

3.4.  Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2016 m. gegužės 26 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-3 „Dėl rekomendacijos „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“ (apie lietuviškų galūnių pridėjimą prie asmenvardžių autentiškų formų).

3.5. Apie perrašą iš kitų kalbų žr. svetainės VLKK.lt skyriuje Aktualiausios temos. Svetimvardžiai. Perraša.

3.6. Kiriliškų rašmenų transliteravimo lotyniškos abėcėlės rašmenimis taisyklės, patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. birželio 30 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-8.

3.7. Apie asmenvardžius žr. svetainės VLKK.lt skyriuje Aktualiausios temos. Asmenvardžiai.

 

4. Teismo nutarimai, sprendimai

4.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (byla Nr. 14/98).

KT bylos Nr. 14/98 santrauka:

Bylą inicijavo apygardos teismas. Jis prašė ištirti, ar Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ neprieštarauja Konstitucijos 18, 22, 29 ir 37 straipsniams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimas reglamentuoja ne asmens privatų gyvenimą, o tik vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase. Nutarimo normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių. KT nutarė, kad minėtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas neprieštarauja Konstitucijai.

4.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo (byla Nr. 14/98).

4.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. KT7-S4/2014 „Dėl Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo nuostatų, susijusių su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase, išaiškinimo“ (byla Nr. 14/98) – dėl asmenvardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

4.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. KT62-N3 „Dėl Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (byla Nr. 15/2022).

4.5. *Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 6 d. byloje Nr. e3K-3-122-1075/2021 nutarė palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 23 d. nutartį, pagal kurią atitinkamai buvo paliktas nepakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimas, įpareigojęs Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių išduoti LR pilietei santuokos sudarymo įrašą patikslinus pavardės grafinę formą pagal pirminį Slovėnijos Respublikoje išduotą santuokų registrų išrašą, t. y. išlaikant pavardės rašybą tiksliai tokią kaip vyro – serbų kalbos (lotyniško pagrindo) raidėmis su diakritiniais ženklais (konkrečiai – įrašyti pavardę su raide „ć“). Kasacinis teismas, remdamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) formuojama praktika, taip pat konstatavo, kad techninių galimybių nebuvimas nėra legitimus pagrindas pateisinti nacionalinėmis taisyklėmis sukeliamus laisvo asmenų judėjimo ribojimus. (Žr. LAT.lt)

4.5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. KT110-N13/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio 1, 2 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių 19 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymui“ (byla Nr. 17/2022).

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –

5. Nebegaliojantys kadaise aktualūs teisės aktai

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (Žin., 1991, Nr. 5-132) –  (galiojo daugiau kaip 30 metų, nustojo galioti įsigaliojus Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymui, žr. 1.1 p.)

Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime pažymėjo, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimo normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių. <…> Asmens tautybė taip pat negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas.

„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas.“

„Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones.“

(Žr. KT 1999 m. spalio 21 d. nutarimą)

_________________________
Asmenvardžių įstatymo projektai (2007–2020)

Seime nuo 1997 m. svarstomi vardų ir pavardžių rašymo asmens ir kituose dokumentuose įstatymo projektai. Žr. projektą, kurio rengėjų grupėje dalyvavo ir Kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja J. Palionytė, Bendrojo skyriaus vedėja R. Dobelienė – 2007-06-08 Nr. XP-689A(2), parengė Teisingumo ministerija, pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. (Projektas atsiimtas 2010 m. sausio 14 d.)

Šiuo teisės aktu siekiama teisiškai sureguliuoti vardų ir pavardžių suteikimą, keitimą, ištaisymą, ir rašymą, numatyti bendruosius reikalavimus vardams ir pavardėms. Priėmus įstatymą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai bus pavesta parengti Vardų ir pavardžių sudarymo ir rašymo taisykles, perrašos taisykles. Ketinama sudaryti ir atskirą Asmenvardžių komisiją.

2009 m. rugsėjo 9 d. įregistruotas Seimo nario Č. Stankevičiaus pateiktas Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIP-567(3), aiškinamasis raštas čia. 2009 m. lapkričio 16 d. redakcija (po Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo) – Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIP-567(4) (pateikė Seimo narys Č. Stankevičius), aiškinamasis raštas čia. (Projektas atsiimtas 2009 m. lapkričio 21 d.)

2010 m. balandžio 8 d. neeiliniame Seimo posėdyje svarstyti du Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo variantai:

• projektas Nr. XIP-1644(2), kurį pristatė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius
• projektas Nr. XIP-1668, kurį pristatė Seimo narys Gintaras Songaila

Svarstymas vyko 2010 m. balandžio 8 d.: pirmąjį projektą Seimas atmetė, antrajam „pritarta po pateikimo“. Vardų ir pavardžių rašymo asmens ir kituose dokumentuose įstatymas liko nepriimtas.

2012 m. gegužės 4 d. Seimo narys Česlovas Vytautas Stankevičius pateikė naujo pobūdžio projektą – Užsieniečių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr.  XIP-4379(2) (aiškinamasis raštas), birželio 15 d. pateikta nauja projekto redakcija – Nr. XIP-4379(3). Kartu pateiktas ir Civilinio kodekso 3.282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-702(2).

2014 m.  pavasarį pateikti du Vardų ir pavardžių įstatymo projektai:

• projektas Nr. XIIP-1653 (2014-04-01 pateikė Seimo nariai I. Šiaulienė ir  G. Kirkilas)
• projektas Nr. XIIP-1675 (2014-04-10 pateikė Seimo nariai V. Stundys, R. Kupčinskas A. V. Patackas ir kt.)

2015 m.  pateikti du susiję projektai:

• Vardų ir pavardžių įstatymo projektas Nr. XIIP-1653(2) (2015-05-13 pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas)
• Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas NR. XIIP-3796 (2015-11-17 pateikė Lietuvos Respublikos piliečiai – piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“)

2017 m.  pateikti trys asmenvardžių įstatymų projektai:

• Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-471 (2017-03-16 pateikė  Seimo nariai A. Ažubalis, L. Kasčiūnas, S. Šedbaras ir kt.)
• Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-535 (2017-04-04 pateikė Seimo narai G. Landsbergis, M. Majauskas, E. Zingeris, M. Adomėnas ir kt.)
• Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-1020 (2017-08-10 pateikė Seimo narys M. Puidokas)

2020 m. pateiktas įstatymo projektas:

• Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose rašymo įstatymo projektas Nr. XIVP-86 (2020-12-04 pateikė Seimas nariai: Gintautas Paluckas, Linas Jonauskas, Tomas Bičiūnas, Algirdas Sysas, Orinta Leiputė, Julius Sabatauskas)

 

5. Istoriniai teisės aktai

Pavardžių įstatymas (1938 m. gruodžio 6 d.), Pavardžių įstatymui vykdyti taisyklės.

_______________

** Pastabos dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo:

• Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme priimtas Seimo narių grupės prašymas Nr. 1B-16/2022 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniui neprieštarauja Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 2 dalis tiek, kiek jose įtvirtinta galimybė piliečių asmenvardžius rašyti ne valstybine kalba. Bylai suteiktas numeris 15/2022 (žr. čia). Konstitucinio Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. KT62-N8/2023.
• Seime 2022-09-01 įregistruotas kitos Seimo narių grupės (Rita Tamašunienė, Česlav Olševski) parengtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose Nr. XIV-903 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, žr. čia, atnaujintas 2023-04-26, čia. Pagal jį numatoma galimybė išimtiniais atvejais, kai pagal įstatymą pavardė ir vardas gali būti rašomi nelietuviškai, rašyti juos lotyniškos abėcėlės rašmenimis, taip pat ir raidėmis su diakritikais, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje.
• 2023 m. gegužės 4 d. Seimo narė Ieva Pakarklytė įregistravo Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, žr. čia. Pagal jį numatoma išimtis dėl lietuviškų moteriškų pavardžių formos – pavardės taptų ne išvestinės ir ne tik su galūne -ė, bet ir su -a, -ia.

Paskutiniai puslapio pakeitimai 2023 m. kovą.