Straipsniai

Apie antroponiminius terminus pirmajame tarpukario Lietuvos psichiatrijos vadovėlyje (Palmiros Zemlevičiūtės straipsnio pagrindu)

Žymaus lietuvių psichiatro Juozo Blažio originaliai parašytame pirmajame tarpukario Lietuvos psichiatrijos vadovėlyje „Įvadas į psichiatriją“ (Kaunas, 1935)* vartojama terminų, kurie padaryti iš asmenvardžių (tikrų ar išgalvotų), t. y. realių pavardžių, retais atvejais iš biblinių ar grožinės literatūros kūrinių personažų vardų. Dauguma tokios rūšies terminų siejami su mokslininkų, kurie pirmieji aprašė, paaiškino psichiatrijos srities dalykus asmenvardžiais. Terminai, kilę iš antroponimų (gr. anthrōpos „žmogus“ + gr. onyma „vardas“), t. y. iš asmenvardžių, vadinami antroponiminiais – tai vienas iš eponiminių terminų tipų. Eponimai (gr. epōnymos „suteikiantis kam nors savo vardą“) siauresne prasme – asmenvardinės kilmės vietovardžiai, platesne – iš asmens ar vietovės vardo išvesti vientisiniai terminai arba sudėtiniai su oniminiu komponentu.

Palmira Zemlevičiūtė straipsnyje „Antroponiminiai terminai pirmajame tarpukario Lietuvos psichiatrijos vadovėlyje“, 2025 m. paskelbtame mokslo žurnale „Bendrinė kalba (98)“**, aptaria, kaip antroponimai tampa vientisiniais terminais, kaip eidami sudėtinių rūšiniais dėmenimis pritaikomi prie lietuvių kalbos morfologinės sistemos, o galiausiai įvertina pokytį – kiek pirmajame vadovėlyje pavartotų antroponiminių terminų išliko dabartinėje psichiatrijos terminijoje.  Skaityti toliau…

Visi straipsniai

Naujienos

Apie pastarųjų dešimtmečių populiariausius vardus

Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, į populiariausių vardų (suteikiamų naujagimiams) dešimtukus per pastaruosius dvidešimt metų (nuo 2006 m. iki 2025 m. vid.) pateko 48 vardai: 23 moterų ir 25 vyrų.

Ilgiausiai populiariausiųjų dešimtukuose (įskaičiuojant metų ir pusmečių dešimtukus) išsilaikė Matas – 39 kartus (pirmą kartą pateko 2006 m. ir tebėra 2025 m.) ir Emilija 37 k. (pirmą kartą pateko 2007 m. ir dar buvo pernai). Tarp populiariausių taip pat ilgai išliko Nojus – 33 k. (pirmą kartą pateko 2007 m. ir tebėra šiemet), Jokūbas – 32 k. (pirmą kartą pateko 2011 m. ir tebėra) ir Benas – 28 k. (pirmą kartą pateko 2013 m. ir tebėra), o iš moterų vardų tarp populiariausiųjų Gabija – 35 k. (pirmą kartą pateko 2007 m. ir tebėra), Kamilė – 29 k. (pirmą kartą pateko 2006 m., paskutinįkart fiksuotas 2023 m.), Lėja – 27 (pirmą kartą pateko 2013 m. ir tebėra).

Suprantama, daugiausia kartų užfiksuoti anksčiausiai išpopuliarėję vardai. Skaityti toliau…

Visos naujienos

Ar žinote, kad...

Lietuvoje pavardės ėmė rastis nuo XIV a. pab. ar XV a. pr., o baigė – tik XVIII a. pabaigoje. Taigi pavardžių kūrimasis užtruko apie 300 metų.

Anksčiau pavardes įgijo didikai ir šiaip privilegijuotų sluoksnių žmonės. Tai buvo susiję su turto, dvarų ir kitų objektų paveldėjimu, dokumentų įforminimu, – reikėjo paveldimo asmenvardžio, bendro šeimos bei giminės pavadinimo. Juo dažniausiai tapdavo senasis tautiškas asmenvardis.
Didikų pavardžių atsiradimą gražiai iliustruoja Radvilų pavyzdys. Šios daug amžių garsios giminės pradininkas buvo Astikas. Jis turėjo sūnų vardu Radvila (sensenė forma – Radivilas), kuris svetimkalbės raštinės dokumentuose vadinamas Radiwiłł Ostikowicz, taigi Radivilas Astiko sūnus.
Šio sūnus įrašytas kaip Mikołaj Radiwiłłowicz – Mikalojus Radivilo sūnus. Jo sūnus Jurgis vadinamas Jerzy Mikołajewicz Radiwiłł – Jurgis Mikalojaus sūnus Radivilas arba trumpiau Jerzy Radiwiłł – Jurgis Radivilas. Jurgio sūnus Mikalojus vadinamas Mikołaj Juriewicz Radiwiłł – Mikalojus Jurio (t. y. Jurgio, kitas šio krikštavardžio variantas) sūnus Radivilas. Jo du sūnūs įrašyti: Mikołaj Mikołajewicz Radiwiłł – Mikalojus Mikalojaus sūnus Radivilas ir Krzystof Mikołajewicz Radiwiłł – Kristupas Mikalojaus sūnus Radivilas. Čia aiškiai matyti, kad paveldimu tampa giminės pavadinimas Rad(i)vilas (dėl lenkiškos tarties skiemuo di svetimkalbiuose šaltiniuose ilgainiui virto dzi).
(Parengė A. Pangonytė, 2012. Šaltinis: Zinkevičius Z. Lietuvių asmenvardžiai. – Vilnius, 2009, p. 36–37.)Kitas faktas

Klausiame

Ačiū, kad balsavote.

Mums labai svarbi jūsų nuomonė.

Teisės aktai / Patarimai

2025-06-01 Aistė Pangonytė (VLKK)

Aktualūs teisės aktai

2010-12-10 Aistė Pangonytė (VLKK)

Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba

Žiniasklaidos straipsniai

2026-02-18 LRT.lt radijo laidoje „Ryto allegro“ prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (kalbina Tomas Riklius)

Kokios vaikų vardų tendencijos buvo 2025 metais?

2026-02-17 TV3.lt

Ši pora visoms 4 savo dukroms suteikė Marijos vardą

2026-02-17 TV3.lt

Lietuvė nusprendė pasikeisti savo vardą: atskleidė, į kokį ir kodėl tam ryžosi

Visi žiniasklaidos straipsniai

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.