Rekomenduojamų vardų sąrašas:
Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas
Iš viso duomenų bazėje 3923963 asmenų vardai.
Lankomiausi (30 d.)
Populiariausi
Rečiausi
Pasakojimai
Etmonas
Perskaičiau (gal 10 kartų) Ievos Simonaitytės knygą „Aukštujų Šimonių likimas“. Ten ir radau labai gražius vardus: Etmonas, Endrius, Matas. Labai patiko vardas Etmonas. Juo ir pavadinau savo sūnų šiuo vardu.
Šventųjų vardai
Iš viso šventųjų vardų sąvade 632.
Straipsniai
Emigrantų iš Lietuvos vaikų vardų variantai Vokietijoje
Vokietija yra viena iš keturių valstybių, į kurią per pastaruosius tris dešimtmečius iš Lietuvos vyko didžiausia emigracija. Svetainės 123.enm.lt duomenimis, vien 2010–2020 m. į Vokietiją išvyko 35 462 Lietuvos piliečiai, nors šiuo laikotarpiu iš jos į Lietuvą atgal sugrįžo 10 763 Lietuvos piliečiai. Vokietijoje[1] emigrantai iš Lietuvos susilaukė ir vaikų: 1991–2020 m. ten gimė 5 644 Lietuvos piliečiai, iš jų – 2 737 mergaitės ir 2 907 berniukai [2]. Daugelis Vokietijoje gimusių Lietuvos piliečių registruoti vienu vardu, plg. Adela, Pijus, šie vardai sudaro 83,8 proc. mergaičių ir 87,2 proc. berniukų asmenvardžių, duotų 1991–2020 m. Kitus Lietuvos piliečius Vokietijoje pavadino dviem ir daugiau vardų, plg. Lina Maria, Darius Paul. Duodant vaikui vieną vardą galimybės derinti skirtingas kalbas ir kultūras yra vienokios, duodant daugiau – kitokios, todėl skiriasi ir jų rinkimo strategijos. Skaityti toliau…
Naujienos
Neprigiję rekomenduojami vardai
2018 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija paskelbė Dažninį rekomenduojamų vardų sąrašą, kuris sudarytas Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ (Vilnius: MELC, 2009; toliau – LVKŽ) pagrindu, atsižvelgiant į tai, kiek vardai realiai funkcionuoja. Rengiant šį sąrašą pastebėta, kad toli gražu ne visi žodyno vardai prigiję – 40 % iš jų nepavadintas nė vienas asmuo…
LVKŽ sudaro kiek daugiau kaip 4000 vyrų ir moterų vardų, iš jų du trečdaliai baltiški, trečdalis svetimos kilmės. Pusė baltiškos kilmės vardų – nevartojami, bent jau nevartojami kaip vardai, nes kai kurie labiau žinomi kaip pavardės (pvz.: Butrimas, Saudargas, Žutautas) ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl tie patys asmenvardžiai nepasirenkami kaip vardai.
To paties kamieno vardų populiarumas kartais labai skiriasi, pavyzdžiui, vyriškas vardas vartojamas, o moteriškas ne, arba atvirkščiai (skliaustuose asmenų skaičius), plg.: mot. Argaudà (0), Ar͂gaudė (0), bet vyr. Ar͂gaudas (15), arba plg. vardus su skirtingomis galūnėmis, pvz.: Al͂ginė (0), bet Alginà (237). Kita vertus, atsiranda naujų variantų – su kitokia nei žodyne galūne, plg.: žodyne teikiamus v. Einy͂s (2), Ei͂nas (0) ir naujus Ei͂nius (117), Ei͂nis (10). Vadinasi, įvairovė plečiasi, o kol kas nevartojami vardai turi potencialą paplisti. Skaityti toliau…
Ar žinote, kad...
Vardas Marija yra vis dar gana dažnas Lietuvoje, tačiau nebėra toks populiarus kaip XX a. 3–6 dešimtmečiais, kai būdavo suteikiamas po 300–900 mergaičių per metus. Turimais Gyventojų registro duomenimis, 1943 m. vardu Marija pavadintos 895 mergaitės, o per paskutinį dešimtmetį juo kasmet pavadinama apie pusantro šimto mergaičių.
Vardu Marijona 1938 m. pavadinta 816 mergaičių, jis taip pat buvo populiarus XX a. 3–5 dešimtmečiais, paskui populiarumas menko ir jau 7 dešimtmetyje nebesiekė šimto, o nuo 8 dešimtmečio nebesiekė ir dešimties. XXI a. vardu Marijona per metus pavadinama vos viena kita mergaitė.
Mažybinis maloninis variantas Marytė taip pat funkcionuoja kaip savarankiškas vardas. Laikotarpyje 1940–1965 m. juo kasmet būdavo pavadinama daugiau kaip šimtas mergaičių, vėliau po kelias dešimtis, o nuo 9 dešimtmečio jau gana mažai: vienais metais keliolika, kitais nė vienos.
Trumpinys Marė buvo gana populiarus XX a. 3–5 deš. (po 30–70 kasmet), tačiau tapo retas anksčiau už kitus – nuo 1960 m. suteiktas iš viso tik 5 moterims. O vardas Mara per visus metus, kurių duomenis turime, fiksuotas tik 9 asm.
Kai kurie kitų kalbų variantai, anksčiau beveik nevartoti, XXI a. tapo dažnesni: dabar vardų Maja ir Mija XXI a. suteikiama po keliasdešimt per metus. (Parengė A. Pangonytė, 2024)Kitas faktas
Teisės aktai / Patarimai
2024-11-14 Aistė Pangonytė (VLKK)Aktualūs teisės aktai
2010-12-10 Aistė Pangonytė (VLKK)Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba
Žiniasklaidos straipsniai
Net trijose Lietuvos savivaldybėse dažniausia pavardė dabar yra Singh. Kodėl?
Atminties lavinimo entuziastas patarė, kaip lengviau įsiminti žmonių vardus ir PIN kodus
„Žinių radijas. Pasiaiškinam?“. Ar lietuvių kalba diskriminuoja moteris?
Apie projektą
Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.
Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.