Vardai.vlkk.lt

Naujienos

Neprigiję rekomenduojami vardai

2018-09-07, Aistė Pangonytė (VLKK)

2018 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija paskelbė Dažninį rekomenduojamų vardų sąrašą, kuris sudarytas Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ (Vilnius: MELC, 2009; toliau – LVKŽ) pagrindu, atsižvelgiant į tai, kiek vardai realiai funkcionuoja. Rengiant šį sąrašą pastebėta, kad toli gražu ne visi žodyno vardai prigiję – 40 % iš jų nepavadintas nė vienas asmuo…

LVKŽ sudaro kiek daugiau kaip 4000 vyrų ir moterų vardų, iš jų du trečdaliai baltiški, trečdalis svetimos kilmės. Pusė baltiškos kilmės vardų – nevartojami, bent jau nevartojami kaip vardai, nes kai kurie labiau žinomi kaip pavardės (pvz.: Butrimas, Saudargas, Žutautas) ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl tie patys asmenvardžiai nepasirenkami kaip vardai.

To paties kamieno vardų populiarumas kartais labai skiriasi, pavyzdžiui, vyriškas vardas vartojamas, o moteriškas ne, arba atvirkščiai (skliaustuose asmenų skaičius), plg.: mot. Argaudà (0), Ar͂gaudė (0), bet vyr. Ar͂gaudas (15), arba plg. vardus su skirtingomis galūnėmis, pvz.: Al͂ginė (0), bet Alginà (237). Kita vertus, atsiranda naujų variantų – su kitokia nei žodyne galūne, plg.: žodyne teikiamus v. Einy͂s (2), Ei͂nas (0) ir naujus Ei͂nius (117), Ei͂nis (10). Vadinasi, įvairovė plečiasi, o kol kas nevartojami vardai turi potencialą paplisti.  Skaityti toliau…

Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai, Svetimos kilmės vardai

Dažninis rekomenduojamų vardų sąrašas

2018-08-27, Aistė Pangonytė (VLKK)

Dažninis rekomenduojamų vardų sąrašas parengtas iki šiol rekomendaciniu laikomo Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ (Vilnius: MELC, 2009) pagrindu, jo antraštinių vardų dažnumą vertinant pagal iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro gautus duomenis (žr. svetainės skyrių „Įdomioji statistika“). Sąrašas rengtas ir svarstytas dalimis: jas parengė prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė, svarstė Vardyno pakomisė ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Plačiau žr.:

Čia skelbiamas jungtinis rekomenduojamų vardų sąrašas – abėcėlės tvarka kartu baltiškos ir svetimos kilmės vardai, nebeskaidant jų grupėmis pagal dažnumą (I dalyje išskirtos keturios dažnumo grupės, II dalyje – dvi). Į dažninį sąrašą pateko 55 % žodyno vardų – tiek jų funkcionuoja ir gali būti priskiriami lietuvių kalbos vardyno branduoliui.  Skaityti toliau…

Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai, Svetimos kilmės vardai

Dažninis rekomenduojamų vardų sąrašas I (baltiškos kilmės vardai)

2016-04-26, Aistė Pangonytė (VLKK)

Skelbiama pirmoji Dažninio rekomenduojamų vardų sąrašo dalis „Baltiškos kilmės vardai“. Sąrašas parengtas ligi šiol rekomendaciniu laikomo Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ pagrindu. Žodynas pirmą kartą išleistas 1987 metais, perleistas šešis kartus.

Dažninio rekomendacinio sąrašo rengėja dr. Daiva Sinkevičiūtė, remdamasi Piliečių vardų sąvado duomenimis, įvertino žodyno autorių rekomenduotų vardų gyvybingumą ir į sąrašą neperkėlė tų vardų, kurie nefunkcionuoja dabartinėje vartosenoje (kuriais nėra pavadinta asmenų). Vardai, kurie rekomenduoti žodyne ir žmonių pasirenkami, priskiriami prie lietuvių kalbos vardyno branduolio ir į sąrašą patenka, net jeigu yra labai reti.

Šiuo sąrašu Kalbos komisija siekia išskirti tradicinius lietuviškus vardus. 2016 metais tikimasi Vardyno pakomisėje svarstyti antrąją sąrašo dalį, sudarytą iš tradicinių lietuvių kalboje svetimos kilmės vardų, vėliau – pirmąją ir antrąją dalį sujungus – pateikti vieną Dažninį rekomenduojamų vardų sąrašą (abėcėlės tvarka). Skaityti toliau…

Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai

Iš viso duomenų bazėje 3867238 asmenų vardai.

Populiariausi 1900-aisiais metais (iš 28 gimusiųjų) vardai: Juozas, Julius, Jonas ir Elena, Marija, Aleksandra.

Informacija ruošiama.
Iš viso šventųjų vardų sąvade 633.
yra daug su kalbėjimu susijusių asmenvardžių? (Tiesa, daugiausia pravardinės kilmės pavardžių.)

Su kalba ir kalbėjimu susijusių asmenvardžių turime labai daug, net per 500. Tarp jų šie vardai: Aldonas, Aldona, Aldonis (: ald-ėti „aidėti, skambėti“), Dainius, Dainotas, Daina, Dainė (: daina), ir pavardės: Balsys (: balsas), Byla (: byl-oti, bil-ti), Burba (: burb-ėti), Čirškis (: čirkš-ti, čirškia), Dundulaitis (: dund-ėti), Gargalius (: gargalius „rėksnys“), Kirkilas (: kirkilas, kirklys „rėksnys“), Lalas, Lalutis (: lal-ėti „garsiai kalbėti“), Makalas (: makalas „pliuškis“), Mekas (: mekas „mikčius“), Plepys (: plepys), Plerpa (: plerpa „kas niekus plepa / pliurpia“), Pletkus (plg. slavizmą pletkas „apkalba“), Purlys (: purlys „niekus tauškiantis“), Raila (: raila „plepys, barningas žmogus“), Stulgis, Stulgaitis (: stulgys „rėksnys, ištisai bliaunąs“), Šlekas, Šlekėta (: šlekiuoti „neištarti kurio garso, švepluoti“), Šnekas, Šnekaitis (: šnek-ėti), Tyla (: tyl-ėti), Ulba (: ulb-ėti „čiulbėti“), Uldukas (: uld-ėti „čiulbėti“), Zurba (: zurb-ti „zyzti, verkšlenti“), Žadas (: žadas „gebėjimas kalbėti“), Žodelis (: žodis), Žviegas, Žviegaitis (: žvieg-ti)... (Parengė A. Pangonytė, 2014. Šaltinis: Zinkevičius Z. Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius, 2009, p. 577–582.)Kitas faktas

Klausiame

Ačiū, kad balsavote.

Mums labai svarbi jūsų nuomonė.

Teisės aktai / Patarimai

  • Aktualūs teisės aktai

    Asmenvardžių klausimais svarbiausi teisės aktai – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės. Vardų ir pavardžių rašymo asmens ir kituose dokumentuose įstatymo vis dar laukiama.
  • Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba

    Pristatome pagrindines knygas, kuriomis galima remtis: