Vardai.vlkk.lt

Pasakojimai

Rugilė

2012-01-20, LMS

1996-aisiais Rugilės vardas dar buvo visai negirdėtas. Draugai, juo pavadinę dukrelę, iš pradžių netgi replikų sulaukdavo – Rugilė kaip ruginė, kvietinė (aliuzija į alkoholinius gėrimus).

Susiję vardai: Rugìlė

Liepa

2012-01-20, LMS

Dvi bičiulės liepos mėnesį gimusias dukreles pavadino Liepos vardu. Viena Liepa gimusi liepos 1-ąją, kita – liepos mėnesio gale.

Susiję vardai: Líepa

Artūras

2012-01-20, LMS

Mišrioje šeimoje (ruso ir pusiau lietuvės, pusiau rusės) gimusį pažįstamą pavadino Sergejumi, vadindavome Seriožka. Užaugęs jis vardą pasikeitė į Artūras. Artimieji neprieštaravo, vadina naujuoju vardu.

Susiję vardai: Artū́ras, Sergejus

Mykolas

2012-01-20, LMS

Mišrioje – ruso karininko ir lietuvės – šeimoje gimęs pažįstamas buvo pavadintas Michailu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis vardą susilietuvino – tapo Mykolu. Šis žingsnis nepatiko tėvui, jis ir toliau sūnų vadino Michailu arba Miša.

Susiję vardai: Michail, Michailas, Mýkolas

Viktorija

2012-01-20, LMS

Draugę Viktoriją pavadino tėvo brolio Viktoro garbei, be to, tėvams patiko ir jo reikšmė ‘pergalė’. Vardą beveik visada trumpiname – vadiname Vika.

Susiję vardai: Vika, Viktòrija

< Atgal 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 Toliau >
Rodoma nuo 91 iki 96 iš 120
Iš viso duomenų bazėje 3867238 asmenų vardai.

Populiariausi XX a. I pusėje gimusių baltarusių vardai (iš 13080): Ivan, Vladimir, Nikolaj ir Valentina, Marija, Nina.

Informacija ruošiama.
Iš viso šventųjų vardų sąvade 633.
Ar žinote, kad… XVII a. pr. Lietuvos valstybės teritorijoje tėvavardžiai su baigmenimis -ovič, -evič buvo tipiškas įvardijimas oficialiuose dokumentuose?
Anot Z. Zinkevičiaus, tėvavardžiai su iš rytinių slavų gautomis priesagomis -ovič, -evič Lietuvoje buvo vartojami anksčiau, negu pradėta oficialius dokumentus rašyti lenkų kalba. Vis labiau įsigalint lenkų kalbai, -vič- tipo priesagas imta keisti lenkiškomis -sk- tipo priesagomis (-ovski, -evski, -inski...).
Tėvavardžiai su lietuviškomis patroniminėmis priesagomis -aitis, -ūnas, -onis ir kt. dokumentuose pasitaiko retai. Iš lietuviškų priesagų dažniausia, plačiausiai etnografinėje Lietuvoje vartota ir tam tikra prasme „oficialiausia“ buvo -aitis, tėvavardžiai su kitomis priesagomis greičiausiai traktuoti kaip tarminiai. Tikėtina, kad anuomet buvo įprasta šnekamojoje kalboje vartojamus lietuviškus tėvavardžius (Jonaitis, Mykalojūnas, Petronis, Adomėnas...) oficialiuose dokumentuose keisti slaviškais atitikmenimis (Janovič, Mikalajevič, Petrovič, Adamovič...).
(Parengė A. Pangonytė, 2015. Šaltinis: Zinkevičius Z. Tėvavardinė asmenvardžių sistema Lietuvoje. – Baltistica II priedas, 1977, p. 151–156.)Kitas faktas

Klausiame

Ačiū, kad balsavote.

Mums labai svarbi jūsų nuomonė.

Teisės aktai / Patarimai

  • Aktualūs teisės aktai

    Asmenvardžių klausimais svarbiausi teisės aktai – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės. Vardų ir pavardžių rašymo asmens ir kituose dokumentuose įstatymo vis dar laukiama.
  • Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba

    Pristatome pagrindines knygas, kuriomis galima remtis: