Rimgirdas ir Rimgirda
2012-02-13, NBĮdomu, kad statistiškai yra vienas vienintelis Rimgirdas, bet trys Rimgirdos 🙂
Aišku, Rim– bus paimta pagal Rimantas, Rimgaudas, Rimvilas ir pan. pavyzdį (liet. rim-ti, rim-o), o gird– pagal analogiją su Algirdas, Daugirdas, Eigirdas (liet. gird-ėti, gird-as „žinia“).
Rimgirdas
2012-02-13, RimgirdasMan jis patinka, nes tai yra mano vardas. Nemanau, kad jis su kuo nors susijęs, nes jį man sugalvojo mano amžinatilsį tėvas. Paprasčiausiai, šovė toks į galvą, patiko ir davė jį man. Ieškojęs jo esu nemažai, vartęs daugumą vardaknygių ir pan., bet nesu niekur suradęs. Internete sėdžiu jau daug metu ir taip pat nesu niekur radęs tokio vardo! Na, fantazuotoju netrūksta visur, manau, greitu laiku sugalvos šio vardo kilmę, reikšmę ir t. t. 🙂
Beržūna
2012-02-02, rasaDidžioji tėčio svajonė – dukrytė – atėjo į mūsų gyvenimą labai nelauktai ir neplanuotai. Bet vardą Beržūna žinojome jau labai seniai ir vis pajuokaudavome, kad jei kada nors turėsim dukrytę, tai ją būtinai pavadinsime Beržūna. Tai Lietuvos upės, kuri prasideda dar Baltarusijoje, pavadinimas. (Sūnų vardai – Margiris ir Joringis.)
Margiris
2012-02-02, rasaMargiris – tai antrojo mūsų sūnaus vardas. Irgi, kaip ir brolio (Joringis), gana retas, lietuviškas, pagoniškas vardas. Kadangi tai narsaus kunigaikščio vardas, tai ir mūsų mažėlis kartu su vardu gavo karingą, užsispyrusį charakterį.
Joringis
2012-02-02, rasaKai laukėmės pirmagimio, abu su vyru žinojome, kad norime reto, lietuviško, pagoniško vardo. Todėl abiem labai patiko Joringio vardas, nes Joris – senovės baltų pavasario dievas (o mūsų sūnus gimė ankstų pavasarį). Žodis joruoti, joriuoti reiškia „žaliuoti“ (žr. LKŽ).