Vardai
Kai laukėmės pirmagimio, abu su vyru žinojome, kad norime reto, lietuviško, pagoniško vardo. Todėl abiem labai patiko Joringio vardas, nes Joris – senovės baltų pavasario dievas (o mūsų sūnus gimė ankstų pavasarį). Žodis joruoti, joriuoti reiškia „žaliuoti“ (žr. LKŽ).
Ugne Daniele pavadinau savo jaunėlę dukrą. Ugnės vardą nujaučiau, mane žavėjo jo skambesys, lietuviška kilmė, trumpumas ir reikšmė „gyva, gyvybę nešanti, šildanti, maitinanti…“ – visa, ką mums reiškia ugnis. Antrąjį vardą daviau, nes manau, kad žmogus visada turi turėti galimybę rinktis. Danielė – a. a. Stasio Lozoraičio žmona, labai graži, inteligentiška, protinga moteris. Linkėdama savo dukrai panašumo, p. Danielos Lozoraitis vardu ją pakrikštijau. O ir vardas Danielė – labai gražus, taurus, ir retas. Kartu jie man taip pat skamba labai gražiai ir muzikaliai.
Štai tokia vardo istorija. Nors iš tiesų tai šiandien aš galiu kalbėti apie viską lyg tai buvo išmąstyta. Daug kas vyko tiesiog iš širdies – jaučiau, kad tai mano vaiko vardai ir, manau, neapsirikau. Esu labai patenkinta. Ir dukra, ir vardais. Juk ne paslaptis, kad vardas žmogaus likimui turi didelę reikšmę…
Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje spaudoje pradėjo reikštis jauna poetė Vilija Šulcaitė. Nežinau, ar mano mamai labai patiko jos poezija, ar pats vardo skambesys, o gal ir viena, ir kita, bet ji nutarė savo dukterį pavadinti Vilija. Tačiau gimus mažylei tėtis, labai laukęs dukters, nusprendė pavadinti ją kitaip, ir mamai teko nusileisti. Bet po ketverių metų, gimus antrai dukrytei, mama nieko nelaukdama ir su niekuo nesitarusi pati nuskubėjo į civilinės metrikacijos skyrių užregistruoti man vardo. Taip mamos džiaugsmui šeimoje atsirado Vilija. Beje, tais pačiais 1957 metais išėjo ir pirmasis Vilijos Šulcaitės poezijos rinkinys.
Maža šeimoje buvau vadinama Vilyte, broliai ir sesuo trumpindami šaukdavo Vi, nuėjusi į mokyklą bendraamžių buvau vadinama Vylka. Kaip ir dauguma to meto vardų, patyrėme didelę rusų k. įtaką ir buvome Jūrkos, Dalkos, Gražkos, Ritkos… Ištekėjau už aukštaičio, tad jo gimtinėje malonybiškai buvau vadinama Viliute. Matyt, priesaga –ytė jų tarmei nebūdinga. Bet man buvo mielas ir toks kreipinys.
Man mano vardas pakankamai gražus. Ypač malonu, kad yra tokia Lietuvos upė – Vilija, tegu taip vadinama tik savo ištakose Baltarusijoje. Dėl to šis vardas minimas eilėse (Adomo Mickevičiaus, Maironio, Salomėjos Nėries), ir net dainuojamas. „Vilnele bėk į Viliją, o Vilija į Nemuną, sakyk Tėvynę mylime labiau mes už gyvenimą“… Gražu.
Jei susipažįstant su kitataučiais manęs paklausia, ką reiškia mano vardas, visada paminiu, kad turime tokią upę, ir visi būna maloniai nustebinti. Matyt, tai nėra dažnas reiškinys.
Beje, kartais žmonės painioja Viliją su Violeta ar Vitalija. Kadangi ir Violeta, ir Vilija trumpinamos kaip Vilė, ne vieną kartą buvau pavadinta Violeta. Taip pat mano vardas kartais iškraipomas į Vitaliją – gal Vilija atrodo per trumpas? 🙂
Taigi dėkui Mamai ir tiems, kurie kadaise davė upelei švelnų vilnijantį vardą.
Kiek man žinoma, mano vardas Jolanta iš graikų kalbos žodžio, kuris reiškia ‘žibutė’.
Aš girdėjau tą pačią istoriją apie pirmąją Giedrę Žmuidzinavičiūtę, ją man pasakojo močiutė Gražina Tallat-Kelpšienė. Jai šis retas tais laikais (1933 m.) vardas labai patiko ir ji Giedre pavadino savo vyriausią dukrą, mano mamytę. Aš taip pat gavau Giedrės vardą. Mūsų giminėj yra dar trys Giedrės.
Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.
Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.