Vardai.vlkk.lt

Patys dažniausi piliečių vardai (2006 m.) ir jų davimo tendencijos

2012-01-10, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Dažnai pasitaikantys vardai yra visiems įprasti, bet jie laikui bėgant keičiasi: tai matyti iš neseniai aptartų paskutinių penkerių metų dažniausių naujagimių vardų [1] – prieš keliolika metų vaikams buvo parenkami visai kitokie vardai [2]. Tačiau į klausimą, kokie apskritai vardai dabar – tarp Lietuvos gyventojų – dažniausi, kokios jų davimo tendencijos, iki šiol neatsakyta.

Šis klausimas toliau ir nagrinėjamas: pateikiami vardų, kuriuos šiuo metu turi daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių, dešimtukai, svarstomos jų kilmės ir paplitimo tendencijos. Dirbant naudotasi Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, gautais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tarpininkavimu. Skaičiuojant taikytas UAB „NTSG“ sukurtas programinis įrankis. Vardai iš Gyventojų registro tarnybos pradėti gauti nuo 2006 m., o vėliau jų bazė, kuri apėmė visą XX a., pildyta naujagimių vardais iki 2010 m. imtinai. Vis dėlto toliau aptariami duomenys rodo sąlygišką vardų dažnumą: neturint informacijos apie paskutiniais metais mirusius žmones bazė pagal tai nekoreguota. Todėl vardai skaičiuojami tūkstančio tikslumu, nes mirštant žmonėms, kurių vardai buvo populiarūs XX a. pirmojoje pusėje, šiandien žmonių tokiais vardais yra mažiau. Taigi toliau apžvelgiami 2006 m. vardų duomenys, papildyti vėlesnių metų duomenimis. Į tyrimą traukti tik vienanariai vardai ir atsisakyta kelianarių, pavyzdžiui, Šarūnė Ona, Algis Vitas Antanas, nes jie ir kitaip vartojami, ir jų davimo tendencijos kitokios.

Dažniausi Lietuvos žmonių vardai ir jų kilmės bei struktūros bruožai

Vertinant dešimt dažniausių Lietuvos moterų vardų (žr. 1 lentelę) pagal kilmę matyti, kad daugiausia jų yra krikščioniškos kilmės. Dešimtuke vyrauja hebrajiški vardai Ona, Janina, graikiški Irena, Kristina, Elena, yra lotyniškos kilmės vardas Regina, taip pat vardas, kurio pamatas yra hebrajiškos kilmės vardo trumpinys, turintis deminutyvinę priesagą, – Danutė. Kiti yra skirtingos kilmės: tarp dažniausių yra lietuvišku laikomas Aldona, Vydūno sukurtas vardas Daiva bei keleriopai pagal kilmę (galima laikyti ir savos, ir svetimos kilmės, taip pat trumpiniu) aiškinamas vardas Lina.

1 lentelė. Dažniausi Lietuvos Respublikos piliečių moterų vardai

Vieta Vardas Skaičius Vieta Vardas Skaičius
1. Ona ~35 tūkst. 6. Regina ~23 tūkst.
2. Irena ~33 tūkst. 7. Lina ~23 tūkst.
3. Janina ~32 tūkst. 8. Aldona ~22 tūkst.
4. Kristina ~25 tūkst. 9. Elena ~21 tūkst.
5. Danutė ~23 tūkst. 10. Daiva ~21 tūkst.

Daugiausia dažniausių Lietuvos vyrų vardų (žr. 2 lentelę) taip pat yra krikščioniškos kilmės. Tačiau šalia hebrajiškos kilmės vardų Jonas, Tomas, graikiškos kilmės Petro ir lotyniškos Antano yra trumpinių, atsiradusių iš krikščioniškos kilmės vardų: iš hebrajiško – Juozas, iš graikiško – Andrius. Kita vardų grupė, kurios beveik nematyti moterų vardų dešimtuke, yra dažnesni savõs kilmės vardai: lietuvių dvikamieniai Vytautas, Mindaugas ir iš dvikamienių vardų trumpinio atsiradęs priesagos vedinys Kęstutis. Taip pat dešimtuke yra ir du kilmės aiškinimus turintis trumpinys Darius.

2 lentelė. Dažniausi Lietuvos Respublikos piliečių vyrų vardai

Vieta Vardas Skaičius Vieta Vardas Skaičius
1. Jonas ~44 tūkst. 6. Mindaugas ~23 tūkst.
2. Vytautas ~40 tūkst. 7. Kęstutis ~21 tūkst.
3. Antanas ~34 tūkst. 8. Darius ~21 tūkst.
4. Tomas ~27 tūkst. 9. Andrius ~20 tūkst.
5. Juozas ~26 tūkst. 10. Petras ~19 tūkst.

Dažniausių moterų ir vyrų vardų dešimtukuose matyti skirtumų: vyrus daugiau linkstama pavadinti krikščioniškos kilmės vardų trumpiniais bei savos kilmės vardais, o moterims dažniau duodami netrumpinti krikščioniškos kilmės vardai. Ar šios tendencijos būdingos visam Lietuvos vardynui, ne tik dvidešimčiai dažniausių vardų, parodys tolesni tyrimai.

Vertinant dažniausius vyrų ir moterų vardus pagal skiemenų skaičių taip pat matyti, kad moterims labiau linkstama duoti ilgesnius vardus nei vyrams: moterų yra daugiau triskiemenių, vyrų – dviskiemenių vardų. Tai rodo ir jų kilmė – tarp dažniausių vyrų vardų yra daugiau trumpinių. Paskutinių penkerių metų dažniausių vardų duomenys taip pat remia šį polinkį.

Dažniausių vardų populiarumo dešimtmečiai

Į klausimą, kada dešimtukų vardai buvo tokie populiarūs, kad iki šiandien vis dar išlieka dažniausi, galima atsakyti panagrinėjus jų davimo tendencijas atskirais dešimtmečiais. Atsižvelgus į paskutinių penkerių metų vardų dažnumą – visų metų pats populiariausias vardas duotas ne mažiau nei po 400 kartų – buvo pasirinktas kriterijus: vardą laikyti populiariu, jeigu juo per metus pavadinta daugiau nei 400 vaikų. Pasirinkus šį kriterijų ir išryškėjo dešimtmečiai, kada tokiais vardais pavadindavo daugiausia vaikų.

Kad Ona šiandien vis dar yra dažniausias Lietuvos moterų vardas, turėjo įtakos didelis jo populiarumas 3–6 deš. (1920–1960) . Taip pat šiais dešimtmečiais daug mergaičių buvo pavadinta Janinomis (1925–1963). Dažnas 3–5 deš. vardas buvo Elena (1923–1950), bet jo populiarumas minėtu laikotarpiu buvo mažesnis nei kitų vardų: populiariausias jis buvo 1931 m., tada juo pavadino daugiau nei 600 mergaičių, o vardas Ona 1932–1933 m. duotas daugiau nei 1000, Janina 1941–1942 m. – daugiau nei 900 mergaičių.

4–6 deš. vardas yra Aldona (1929–1960), 4–7 deš. – Irena (1935–1968), 5–7 deš. – Danutė (1940–1965) ir Regina (1942–1966). Iš jų išsiskiria Irena: šis vardas septynerius metus iš eilės (1954–1960) buvo duotas daugiau nei 1000 mergaičių. Danutės ir Reginos populiarumo viršūnė buvo 6-asis dešimtmetis: daugiau nei 1000 Danučių gimė 1955, 1957–1959 m., Reginų – 1958–1959 m. Aldona niekada nebuvo toks populiarus vardas, nors nemažai metų juo būdavo pavadinama daugiau nei po 600 mergaičių.

Vėlesni populiarūs XX a. moterų vardai yra Daiva, Kristina ir Lina. 7–8 deš.  vardas yra Daiva (1962–1980), 7–9 deš. – Lina (1966–1989), 8–9 deš. – Kristina (1974–1993). Kaip ir Irena, tam tikrais metais buvo itin populiarūs vardai Daiva (1965–1972) ir Kristina (1978–1983). Kasmet taip pavadindavo daugiau nei po 1000 mergaičių, o Lina – daugiau nei dešimt metų nuo 1973 m. su pertraukomis – po 900 mergaičių.

Taigi šiuo metu daugelis dažniausių Lietuvos moterų vardų yra buvę itin populiarūs XX a. 2–3 ketvirtį. 3–4 deš. gimusių moterų vis daugiau miršta, o anuo metu ir vėliau aptartųjų vardų dažnumas buvo gerokai didesnis.

Kitokia padėtis matyti išanalizavus dažniausių vyrų vardų davimo tendencijas. Populiariausio vardo Jonas dažnumas, lyginant su populiariausiu moterų vardu Ona, yra didesnis. Tą rodo ir skaičiai (1 ir 2 lentelė), taip pat ir tai, kad aptariamuoju laiku Jono vardas Lietuvoje suteikiamas ilgiau ir dažniau nei Ona. Jonas yra 4–7 deš. (1927–1966) vardas, didelio populiarumo sulaukęs 5–6 deš., kai trylika metų su pertraukomis kasmet juo buvo pavadinama daugiau nei po 1000 berniukų.

Daugiau pirmosios XX a. pusės vardais laikytini dažnas 4–6 deš. vardas Antanas (1928–1964), 5–6 deš. ir anksčiau Juozas (1928–1929, 1932, 1936, 1940–1962), 5–6 deš. Petras (1940–1943, 1945–1960). Vis dėlto jie nebuvo taip masiškai paplitę (bent jau nematyti iš dabartinių duomenų) kaip Jonas ar kiti vardai, nes nepasitaikė nė vienų metų, kada jais būtų pavadinta daugiau nei 1000 berniukų.

Kiti dažni antrosios XX a. pusės vyrų vardai – trys Lietuvos valdovų vardai, populiarūs 5–7 deš., – Vytautas (1941–1968), 6–8 deš. – Kęstutis (1955–1980, 1982–1983), 8–9 deš. – Mindaugas (1971–1995). Išsiskiria Vytauto vardas, nes grįžta jo dažnumas – vardas tampa populiarus 9 deš. (1982–1986, 1988–1990); tada į populiarumo viršūnę pakilo ir Mindaugas (1980, 1983–1984, 1989 m. taip pavadinta daugiau nei po 1000 berniukų). Toks Mindaugo ir Vytauto populiarumas sietinas su Lietuvos tautiniu atgimimu. Vytautu daugiausia berniukų buvo pavadinta 6 deš. (1953–1960). 1962 m. šis vardas buvo duotas daugiau nei 1000 vaikų. Toks vardo dažnumas anuomet rodo lietuvių tautiškumą, pastangas niūriu sovietmečiu išsaugoti savo tapatybę. Beje, daugiau nei 1000 kartų Vytauto vardas buvo duotas ir 1930 m., kai minėtos neįvykusio Vytauto vainikavimo Lietuvos karaliumi ir mirties 500-osios metinės. Kęstučio vardas taip masiškai niekada nebuvo paplitęs: pats populiariausias jis buvo 1962 m. – tada juo pavadino daugiau nei 800 berniukų.

XX a. paskutinio ketvirčio vardai yra Darius, Andrius ir Tomas. Šių vardų populiarumo metas yra 8–9 deš.: Dariumi, Andriumi, Tomu pavadinta daugiau nei po 1000 berniukų.

Taigi dažniausių dabartinių Lietuvos vyrų vardų dešimtuką daugiausia sudaro vardai, kurie buvo populiarūs antrojoje XX a. pusėje. Todėl subjektyviu vertinimu vyrų vardai neatrodo senamadiški. Taip pat iš dažniausių vyrų vardų matyti, kad jie lietuviškesni nei moterų. Lietuvos valdovų vardai vaikams, matyt, buvo duodami norint parodyti tautines nuostatas.

Lyginant XX a. antrosios pusės dažniausius vardus Daiva, Kristina, Vytautas, Tomas su paskutinių penkerių metų dažniausiais vardais aišku, kad anksčiau vienodais vardais buvo vadinama daugiau vaikų nei dabar, pavyzdžiui, Daiva kasmet 1967–1969 m. buvo pavadinta daugiau nei po 1400 mergaičių, Tomu 1984–1985 m. daugiau nei po 1300 berniukų. Tai iš dalies aiškintina ne tik tuo, kad anksčiau gimdavo daugiau vaikų, bet ir tuo, kad dabar duodamų vardų įvairovė didesnė.
Kaip mažėja dažniausių vardų populiarumas?

Į dažniausių Lietuvos vardų dešimtukus patekę vyrų ir moterų vardai lyginant su per paskutinius penkerius metus dažniausiai duodamais vardais nebėra tokie populiarūs: nė vienu dešimtuko vardu paskutiniais metais nepavadinama tiek daug vaikų. Šių vardų smarkiai pradėjo mažėti skirtingais dešimtmečiais: kasmet nuo 7 deš. mažiau nei 100 mergaičių pavadinta Onomis (nuo 1967), Aldonomis (nuo 1969), nuo 8 deš. – Janinomis (1973), Danutėmis (1976), nuo 9 deš. – Reginomis (1980), Irenomis (1985) ir nuo paskutinio XX a. dešimtmečio – Daivomis (1991). Per paskutinius du dešimtmečius ne daugiau kaip po 10 Lietuvos mergaičių kasmet gauna Danutės, Reginos, Aldonos vardus, paskutinį dešimtmetį vardais Ona, Irena, Janina ir Daiva kasmet pavadinama iki dešimties mergaičių; nuo 2004 m. nė vienai Lietuvos Respublikos pilietei nebuvo suteiktas Aldonos vardas. Kiek daugiau mergaičių kasmet pavadinamos kitais dažniausiais vardais, nors jų dažnumas taip pat nėra didelis: nuo 2002 m. mažiau nei po 100 mergaičių kasmet pavadinama Kristina, nuo 1998 m. – Lina, nuo 1967 m. – Elena.

Pastebimas ir dažniausių vyrų vardų dešimtuko mažėjimas, tačiau jis yra kitoks: nuo 8 deš. mažiau nei 100 berniukų gavo Petro (nuo 1973) ir Juozo (1977) vardus. Nuo paskutinio XX a. dešimtmečio Antanu (1994), Kęstučiu (1995) ar Vytautu (1999) kasmet buvo pavadinta irgi mažiau nei po 100 berniukų, o XXI a. pradžioje pradėjo silpti Dariaus (2000), Mindaugo (2002) ir Andriaus (2002) vardų populiarumas. Šiais vardais taip pat kasmet jau pavadinama mažiau nei po 100 berniukų. Iš minėtų vardų dabar rečiausi yra Kęstučio (nuo 2004 m. pavadinta mažiau nei 20 berniukų) ir Petro (nuo 2007 m. pavadinta mažiau nei 10 berniukų) vardai. Tačiau Jono ir Tomo populiarumas taip smarkiai nesumažėjo: Jonais nuo 1970 m. kasmet pavadinama ne mažiau nei po 200–300 berniukų, Tomais nuo 2002 m. – mažiau nei po 300, nuo 2006 m. – mažiau nei po 200 berniukų.

Taigi atrodo, kad šiuo metu į dešimtuką patekę vyrų vardai yra madingesni nei moterų: daugelis vyrų vardų populiarumą praranda tik XX a. antrojoje pusėje. Paskutiniais metais šiais vyrų vardais pavadinama daugiau berniukų nei dešimtuko moterų vardais mergaičių. Populiariausias Lietuvos vyrų vardas Jonas paskutiniais dešimtmečiais taip pat užima kitokią padėtį nei Ona – šis moters vardas tampa retas, o Jonu kasmet pavadinama bent po porą šimtų berniukų.

Išnašos:

1. Sinkevičiūtė D.  Žvilgsnis į populiariausius pastarųjų penkerių metų vardus. – Gimtoji kalba 10, 2011, p. 3–9.

2. Maciejauskienė V. Lietuvių vardyno raidos polinkiai // Kalbos kultūra, sąsv. 71. – 1998, p. 33–42.

(Skelbta žurnale „Gimtoji kalba“, 2011, nr. 12, p. 3–9.)

Cituojant būtina nurodyti šaltinus:

© Daiva Sinkevičiūtė, 2011.
© Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011.

Susiję vardai: Aldonà, Añdrius, Antãnas, Dáiva, Danùtė, Dãrius, Elenà, Irenà, Janinà, Jõnas, Juõzas, Kęstùtis, Kristinà, Linà, Mìndaugas, Onà, Pẽtras, Reginà, Tòmas, Výtautas

Taip pat šiame tekste: Baltiškos kilmės vardai, Svetimos kilmės vardai

Iš viso duomenų bazėje 3692793 asmenų vardai.

Populiariausi XX a. II pusėje Šalčininkuose gimusiųjų vardai: Ivan, Stanislav, Tadeuš ir Janina, Ana, Teresa.

Informacija ruošiama.
Iš viso šventųjų vardų sąvade 633.
Ar žinote, kad… XVI a. populiariausias Lietuvoje vyrų vardas buvo Jonas. Toliau ėjo: Stanislovas (Stasys), Motiejus (Matas), Mikalojus (Mykolas), Jurgis, Petras, Povilas, Grigalius, Jokūbas. Populiariausias moterų vardas tada buvo Ona. Toliau ėjo: Sofija (Zosė), Darata, Kotryna, Jadvyga, Agnietė, Barbora, Elžbieta, Elena, Margarita.
Įvardijant asmenis buvo nemaža skirtumų tarp socialinių sluoksnių. Antai bajorai vyrai kiek mažiau mėgo Mikalojaus, labiau – Motiejaus ir Povilo vardus; bajorės moterys atitinkamai vietoj Barboros, Elzbietos labiau mėgo Kotrynos, Daratos, Jadvygos, Elenos vardus.
Šiais laikais iš minėtų vardų populiarūs išliko šie: Jonas (~45 tkst. asm.), Ona (~35 tkst.), Elena (~22 tkst.), Petras (~20 tkst.), Stasys (~16 tkst.), Jadvyga (~15 tkst.), tačiau kai kurie tapo reti: Darata (~70), Mikalojus (~60), Grigalius (~20).
(Parengė A. Pangonytė, 2014. Šaltiniai: Zinkevičius Z. Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009, p. 348–349; VLKK Piliečių vardų sąvadas „Statistika“.)Kitas faktas

Klausiame

Ačiū, kad balsavote.

Mums labai svarbi jūsų nuomonė.

Teisės aktai / Patarimai

  • Aktualūs teisės aktai

    Asmenvardžių klausimais svarbiausi teisės aktai – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės. Vardų ir pavardžių rašymo asmens ir kituose dokumentuose įstatymo vis dar laukiama.
  • Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba

    Pristatome pagrindines knygas, kuriomis galima remtis: