Naujagimių vardai Punsko valsčiuje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje

Parinkti vardą naujagimiui yra išskirtinė tėvų (šeimos) teisė, o jį tinkamai įregistruoti civilinės būklės aktuose rimta ir atsakinga pareiga. Šeimoje galioja meilės įstatymas, tačiau už jos ribų – teisės aktai ir kalbõs (kalbų), kurioje kasdien asmenvardis bus vartojamas, reikalavimai.

1997–2017 metais Punsko valsčiuje gimė 938 vaikai – 479 berniukai ir 459 mergaitės. Civilinės būklės aktuose informacijos apie naujagimius nedaug. Neturint reikalingų duomenų, neįmanoma atlikti kai kurių tyrimų, pateikti išsamios statistikos. Pavyzdžiui, gimimo liudijimuose nefiksuojama tautybė, todėl negalima jos sieti su pasirinktu vardu, o tiriamajame plote vardynas labai platus. Jis apima ne tik įprastus baltiškus ir slaviškus, bet ir kitos kilmės asmenvardžius. Daugelis dabar vartojamų vardų yra tarptautiniai ir funkcionuoja įvairių Europos šalių vardynuose (Bizior 2010: 29). Kita kliūtis tokiems tyrimams – lenkiškos vardų formos civilinės būklės dokumentuose. Punsko krašto lietuviai vardus dažniausiai įregistruoja lenkiškais atitikmenimis, t. y. vaikai, namie vadinami Martynu, Matu, Tomu, Silvija, Ieva, Natalija, gimimo liudijimuose tampa: Marcin, Mateusz, Tomasz, Sylwia, Ewa, Natalia. Čia būtina pridurti, jog kartais tarptautinių vardų formos bei jų rašyba abiejose kalbose sutampa, pvz., Monika, Diana, Karolina, Aleksandra, Paula.  Skaityti toliau…

Nauji ir reti lietuviški dvikamieniai vardai

Lietuvos vardynas nuolat plečiasi, nes jame vis atsiranda naujų asmenvardžių, tarp jų – ir lietuviškų vardų. XXI a. Lietuvoje toliau plinta nauji tautiniai asmenvardžiai – dvikamieniai vardai, įvairūs trumpiniai, apeliatyviniai ir vietovardiniai vardai (Sinkevičiūtė 2011: 214–229). Iš jų matyti lietuvių kalbos grožis ir tėvų kūrybiškumas.  Skaityti toliau…

Jungtinėje Karalystėje gimusių Lietuvos Respublikos piliečių vardai: jų registravimo dokumentuose įvairovė

Dalis Lietuvos Respublikos piliečių gimsta kitose pasaulio šalyse. Svetainės Migracija skaičiais duomenimis (žr. https://123.emn.lt), daugiausia 2010–2019 m. iš Lietuvos išvykusių emigrantų buvo Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK), o kitos emigrantų iš Lietuvos gausios šalys – Airija, Norvegija ir Vokietija. Emigracijos mastas į šias šalis yra didelis, nes vien per minėtą laikotarpį JK – būsimą gyvenamą vietą – nurodė daugiau nei 207 tūkstančiai iš Lietuvos išvykstančių žmonių. Didžiąją emigrantų dalį sudaro jauni žmonės; pavyzdžiui, 2019 m. 72,7% emigravusių žmonių iš Lietuvos buvo 15–44 metų amžiaus. Todėl dėsninga, kad daug mūsų šalies piliečių gimsta ne Lietuvoje, ir tai reiškia, kad dalis Lietuvos piliečių vardų duodami užsienyje.  Skaityti toliau…

Lietuviškumo raiškos įvairovė Norvegijoje gimusių Lietuvos piliečių vardyne

XXI a. 2-ame deš. išvykstančių gyventi į Norvegiją Lietuvos piliečių skaičius buvo panašus kaip ir per tą patį laikotarpį emigruojančių į kitas Šiaurės Europos šalis – Švediją, Daniją, Islandiją ir Suomiją kartu skaičiuojant (žr. 123.emn.lt). Dėl didesnio nei kitose Skandinavijos šalyse emigrantų iš Lietuvos skaičiaus Norvegijoje gimė ir daugiau mūsų šalies piliečių. Registrų centro duomenimis (gautais tarpininkaujant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai), per pastaruosius tris dešimtmečius Norvegijoje gimė daugiau nei 8,1 tūkst. Lietuvos piliečių. 1991–2007 m. Norvegijoje gimė kiek daugiau nei 90, bet nuo XXI a. 1 dešimtmečio antros pusės Lietuvos piliečių skaičius išaugo, daugiausia jų gimė 2014–2017 m., kasmet po 800–900 vaikų, vėliau skaičius mažėjo. Taigi Norvegijoje yra didelė mūsų emigrantų, turinčių mažų vaikų, bendruomenė. Toliau aptariami Norvegijoje gimusių vaikų vardai pagal 1991–2020 m. duomenis.  Skaityti toliau…

Skolintų vardų su baigmeniu -ij- kaita lietuvos vardyne (kilmės aspektas)

Lietuvos Respublikos piliečių vardyną sudaro įvairios kilmės asmenvardžiai. Šalia savos kilmės dvikamienių vardų, jų trumpinių ir apeliatyvinių (kilusių iš bendrinių žodžių) vardų, plečiamų priesagomis, vaikams duodami skolinti asmenvardžiai, kuriami nauji vardai, kai kurie iš jų – iš bendrinių žodžių ar perdirant jau žinomus vardus.
Iš naujų vardų įvairovės išsiskiria vardai su formantu –ij-. Jie funkcionuoja XX–XXI a. Lietuvos vardyne šalia nepriesaginių įvairios kilmės vardų su baigmeniu –ij-, plg. avd. Vilija < Vilija (up.), Venecija < Venecija (mst.), Žarija < žarija, Idilija < idilija, ir skirtingos kilmės vedinių, plg. avd. Audronijus < Audronis, Dovilija < Dovilė, Gabrielijus < Gabrielius, Justija < Justė. Tai liudija šios sandaros vardų pamato įvairovę, o kartu ir skolintų asmenvardžių integraciją, dėl to –ij– tapo naujų vardų formantu.  Skaityti toliau…