yra vardai Dausa, Edenas ir Rojus?

Dausa – šiuo vardu LR gyventojų registre fiksuota viena moteris, gimusi Kaune XX a. vid. Šis vardas siejamas su liet. dausa, dausos, „rojus; padangė“ (žr. eLKŽ), dar plg. pavardes: Dausa, Dausas, Dausinis, Dausinas, Dausynas.
Rojus iš tiesų neturi nieko bendra su bendriniu žodžiu rojus „pirmųjų biblinių žmonių (Adomo ir Ievos) gyvenimo vieta“ (eDŽ). Jis kildinamas iš gėlų, anglų, romanų, skandinavų kalbų, o išpopuliarėti jam padėjo Valterio Skoto (W. Scott) romanas „Rob Rojus“, kuriame Robas Rojus – kilmingos Škotijos giminės (klano) atstovas. XX a. šiuo vardu Lietuvoje buvo pavadinti tik 17 asm., o per pastarąjį dešimtmetį jis suteiktas beveik 400 berniukų (iš viso apie 550).
Edenas pirmiausia žinomas kaip hebrajiškas vietovardis – Biblijoje aprašyto žemės rojaus vardas: „Viešpats Dievas užveisė sodą Edene, rytuose, ir ten įkurdino žmogų, kurį buvo padaręs“ (Pr 2, 8). Tačiau jis vartojamas ir kaip asmenvardis. Lietuvoje vardą Edenas, Piliečių vardų sąvado duomenimis, turi 24 vyrai (gim. 1968–2013 m.).
Atkreipiame dėmesį, kad Edenas ir Rojus nėra tradicinio lietuviško vardyno vardai, vertinami kaip nauji atneštiniai svetimvardžiai, tačiau užrašyti lietuviškais rašmenimis ir su lietuviškomis galūnėmis gali būti vartojami. (Parengė A. Pangonytė, 2016)Kitas faktas