Dabartiniai lietuvių vaikų prasivardžiavimai

2011-12-19, prof. dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė (VDU)

Prasivardžiavimai, arba pasišaipymai iš vardų, vienas gyvybingiausių vaikų folkloro reiškinių. Publikuojami prasivardžiavimai yra surinkti per pastaruosius du dešimtmečius, tačiau jie atspindi ne tik šį laikotarpį, bet ir kiek ankstyvesnį, mat pateikėjais buvo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, prisimenantys, kaip jų vaikystėje šaipytasi iš vardų…

***

Prasivardžiavimai, arba pasišaipymai iš vardų, vienas gyvybingiausių vaikų folkloro reiškinių. Tradicinio lietuvių folkloro sistematikoje prasivardžiavimai priskiriami erzinimams, o pastarieji – vaikų dainoms. Ar iš tiesų ši klasifikacinė pozicija yra pati tinkamiausia, vertėtų padiskutuoti, juolab kad kai kurių kitų tautų folkloristai erzinimų nelaiko dainomis, tačiau čia šios problemos nespręsime.

Šios publikacijos paskirtis – supažindinti su dabartinių lietuvių prasivardžiavimų įvairove. Tradiciniai prasivardžiavimai yra pristatyti „Lietuvių liaudies dainyno“ pirmajame tome „Vaikų dainos“ , kurį parengė Pranė Jokimaitienė, o šiuolaikinių prasivardžiavimų tekstams didesnės erdvės mokslinėje spaudoje kol kas nebuvo skirta. Kelias dešimtis pavyzdžių „Liaudies kultūros“ žurnale buvo paskelbęs Liudvikas Giedraitis, tačiau tai – lašas prasivardžiavimų jūroje. Šiek tiek nūdienių prasivardžiavimų pavyzdžių galima rasti ir dabartinius lietuvių erzinimus įvairiais aspektais nagrinėjančiuose straipsniuose.

Publikuojami prasivardžiavimai yra surinkti per pastaruosius du dešimtmečius, tačiau jie atspindi ne tik šį laikotarpį, bet ir kiek ankstyvesnį, mat pateikėjais buvo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, prisimenantys, kaip jų vaikystėje šaipytasi iš vardų. Atrenkant publikacijai pavyzdžius, orientuotasi į pateikėjus, gimusius XX a. antroje pusėje–XXI a. pradžioje.

Reikia pripažinti, kad iki šių dienų tebėra išlikę ir kai kurie seniai žinomi, tradiciniai prasivardžiavimai, kaip antai: Jonas ožkų ponas, Martynas papartynas / Ganė vištas po karklynus ir kt. Rengiant publikaciją nuspręsta, kad būtina į ją įtraukti ir tebegyvuojančius tradicinių prasivardžiavimų pavyzdžius <…>

Prasivardžiavimai pateikiami pagal tai, iš kokių vardų šaipomasi, o patys vardai rikiuojami abėcėlės tvarka. Kai kada keli vardai nurodomi drauge – paprastai tais atvejais, kai identiški prasivardžiavimai taikomi skirtingų vardų savininkams, tarkim, vienodai erzinamos yra Jolantos ir Jolitos <…>

Dar vienas principas, kurio daugmaž laikomasi rikiuojant prasivardžiavimus, – vardo forma: pirmiau pateikiami prasivardžiavimai, kuriuose vartojamos pagrindinės arba pačios populiariausio vardo formos, toliau – pavyzdžiai su sutrumpintu ar prailgintu vardu. Prasivardžiavimų tekstai yra saugomi Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos ir folkloristikos katedros archyve <…>

Dauguma prasivardžiavimų pateikti bendrine, tik toli gražu ne normine, lietuvių kalba. Pasitaiko vienas kitas tarmiškas tekstas. Skelbiami ir lietuvių vaikų aplinkoje gyvuojantys nelietuviški prasivardžiavimai. Tekstų kalba netaisyta. Tvarkyta tik rašyba bei skyryba ir patikslintos eilučių ribos.

Straipsnį ir prasivardžiavimų tekstus žr. periodiniame mokslo leidinyje „Tautosakos darbai“ (Vilnius: Lietuvių literarūros ir tautosakos institutas, 2011, t. XLII, p. 265–295) arba čia. (Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba.)

Susiję vardai: Adalbèrtas, Adõmas, Ãgnė, Agotà, Áidas, Ainà, Áistė, Aivà, Áivaras, Aldonà, Ãlė, Ãleksas, Álfonsas, Algìmantas, Al̃gis, Alìcija, Alinà, Ãlius, Álma, Anatòlijus, Añdrius, Andželika, Angèlė, Antãnas, Árnas, Árnoldas, Artū́ras, Arū́nas, Ar̃vydas, Astà, Áudra, Aũdrius, Audrõnė, Augùstė, Aurèlija, Aũrimas, Aušrà, Aušrìnė, Austė́ja, Balỹs, Barborà, Bènas, Benediktà, Birùtė, Brigità, Brònė, Brònius, Dainà, Daĩnius, Dáiva, Dãlė, Dãlius, Danguõlė, Danùtė, Daratà, Dãrius, Deĩvidas, Dianà, Domìlė, Dominỹkas, Donatà, Donãtas, Dorà, Dovìlė, Dragūnas, Džiugintà, Edità, Èdmundas, Eduárdas, Egìdijus, Ẽglė, Elenà, Elžbietà, Emìlija, Èrika, Èrikas, Ernestà, Ernèstas, Esterà, Èvaldas, Evelinà, Fáustas, Gẽdas, Gedimìnas, Gertrūdà, Giẽdrė, Giẽdrius, Gìnta, Giñtaras, Giñtarė, Gìntautas, Gìntautė, Gità, Gitana, Godà, Gražinà, Gretà, Gúoda, Gvidònas, Gýtis, Henrietà, Ievà, Ìgnas, Ilonà, Inà, Ìndra, Ìndrė, Inesà, Ìnga, Ingridà, Irenà, Ìrma, Janinà, Jaũnius, Jolánta, Jolità, Jõnas, Jovità, Jùlija, Jùlius, Juõzas, Jūrãtė, Jùrga, Jùrgis, Jùstas, Jùstė, Justinà, Karolinà, Kãrolis, Kastytis, Kãtrė, Kazìmieras, Kazỹs, Kę̃stas, Kęstùtis, Kornèlija, Kotrynà, Kristinà, Láima, Laimonas, Láura, Laurỹnas, Leonárdas, Leonìdas, Libertà, Lìdija, Ligita, Linà, Lìnas, Liudà, Liùdas, Liutáuras, Loretà, Lùkas, Mañtas, Margarità, Marijà, Marijõnas, Mãrius, Martỹnas, Marýtė, Mãtas, Mìkas, Mìlda, Mìndaugas, Mònika, Mortà, Mýkolas, Nedas, Nèlė, Nèrijus, Neringà, Nijõlė, Nómeda, Odetà, Onà, Paũlius, Pẽtras, Póvilas, Prãnas, Raimònda, Raimòndas, Ramūnas, Ramùnė, Ramùtė, Rasà, Rasma, Redà, Reginà, Renatà, Rìčardas, Rimà, Rìmantė, Rìmas, Rità, Ròbertas, Rojus, Rõkas, Ròmas, Rosità, Rõžė, Rugìlė, Rūtà, Rỹtis, Salomė́ja, Sándra, Sándras, Šarū́nas, Šarū́nė, Sáulė, Saũlius, Sergejus, Sigità, Sigìtas, Sìlva, Sìmas, Simonà, Skaĩstė, Skìrmantė, Solveigà, Sonata, Stãsė, Stasỹs, Stẽpas, Svajūnas, Tãdas, Tamarà, Tìtas, Tòmas, Ùgnė, Ùrtė, Vacỹs, Váida, Váidas, Váiva, Válda, Váldas, Vãlė, Valentìnas, Valèrija, Vãlius, Vánda, Verònika, Vìdas, Viktòrija, Vilda, Vìlė, Vìlija, Vìlius, Vìltė, Viñcas, Violetà, Vìrga, Virgìnijus, Vìrgis, Vità, Vitãlija, Vlãdas, Vyganda, Výgandas, Výtas, Výtautas, Vytẽnis, Zìgmas, Žil̃vinas, Zità, Živìlė, Zòsė

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.

Naujienų prenumerata