Ar žinote, kad… kai kurie vardai kalendoriuose minimi ne vieną kartą?

Krikščioniškų vardų kalendorius grįstas ankstyvaisiais viduramžiais atsiradusia tradicija švęsti šventojo dieną, paprastai tą, kurią kankinys peržengė slenkstį į dangaus karalystę. Tai paaiškina, kodėl per metus yra ne vienas Jono ar Margaritos vardadienis, ir kodėl vyriški ir moteriški vardai, nors skiriasi tik galūne, dažniausiai kalendoriuje teikiami skirtingomis datomis. „Mat negali sutapti dienos, susijusios su šiuos vardus turėjusių šventųjų gyvenimu – gimimu, mirtimi ar kitu įvykiu. Todėl suprantama, kodėl, pavyzdžiui, Apolonija užrašyta vasario 9 d., o Apolonijus – balandžio 10 ir 18 d., Albina – gruodžio 15 d., o Albinas – kovo 1 d.“ (V. Maciejauskienė „Lietuvių vardai kalendoriuose“, 1994). Iš minėtos tradicijos sudėlioti šventųjų kalendoriai, šiek tiek skirtingi Romos katalikų, evangelikų liuteronų, episkopalų, taip pat skirtingų šalių ir kraštų bažnyčių tradicijoje.
Lietuviškos kilmės senieji bei naujieji vyrų ir moterų vardai kalendoriuose pateikiami taip pat nevienodai. Apskritai vadinamųjų pagoniškų vardų atsiradimas kalendoriuose XX a. I pusėje (pirmas sąrašas 1911 m., vėliau 1927 m.) neturi jokio rimto pagrindo, tačiau svarbu, kad šitai prisidėjo prie tautinių vardų populiarinimo. (Parengė A. Pangonytė, 2012)Kitas faktas