Ar žinote, kad… XVII a. pr. Lietuvos valstybės teritorijoje tėvavardžiai su baigmenimis -ovič, -evič buvo tipiškas įvardijimas oficialiuose dokumentuose?
Anot Z. Zinkevičiaus, tėvavardžiai su iš rytinių slavų gautomis priesagomis -ovič, -evič Lietuvoje buvo vartojami anksčiau, negu pradėta oficialius dokumentus rašyti lenkų kalba. Vis labiau įsigalint lenkų kalbai, -vič- tipo priesagas imta keisti lenkiškomis -sk- tipo priesagomis (-ovski, -evski, -inski...).
Tėvavardžiai su lietuviškomis patroniminėmis priesagomis -aitis, -ūnas, -onis ir kt. dokumentuose pasitaiko retai. Iš lietuviškų priesagų dažniausia, plačiausiai etnografinėje Lietuvoje vartota ir tam tikra prasme „oficialiausia“ buvo -aitis, tėvavardžiai su kitomis priesagomis greičiausiai traktuoti kaip tarminiai. Tikėtina, kad anuomet buvo įprasta šnekamojoje kalboje vartojamus lietuviškus tėvavardžius (Jonaitis, Mykalojūnas, Petronis, Adomėnas...) oficialiuose dokumentuose keisti slaviškais atitikmenimis (Janovič, Mikalajevič, Petrovič, Adamovič...).
(Parengė A. Pangonytė, 2015. Šaltinis: Zinkevičius Z. Tėvavardinė asmenvardžių sistema Lietuvoje. – Baltistica II priedas, 1977, p. 151–156.)Kitas faktas