Žemaičių įvardijimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dokumentuose

2016-08-19, doc. dr. Jūratė Čirūnaitė (VDU)
Straipsnyje tiriamas istorinės Žemaitijos bajorų įvardijimas. Medžiaga rinkta iš dviejų to paties pobūdžio dokumentų – kariuomenės (bajorų) sąrašų (Литовска я Метрика, 1915). Tai 1528 m. ir 1567 m. LDK kariuomenės surašymo dokumentai. Šaltiniuose asmenys užrašomi asmenvardžiais (kartais – su juos paaiškinančiais bendriniais žodžiais) ir kartu nurodomas kariuomenei tiekiamų žirgų skaičius (1567 m. dokumente ir amunicija). Sąrašai rašyti LDK kanceliarine slavų kalba.
Aprašoma ne žemaičių asmenvardžio, o jų įvardijimo struktūra. Įvardijimas skiriamas į dvi dalis: asmenvardžius ir juos paaiškinančius bendrinius žodžius (prievardžius). Vyrų asmenvardžiai savo ruožtu skirstomi į šeimos antroponimus (patronimus ir -sk- tipo asmenvardžius) bei visus likusius asmenvardžius, kurie vadinami vardais (tai ir krikšto vardai, ir dvikamieniai bei vienkamieniai antroponimai, ir kiti asmenvardžiai). Moterų asmenvardžiai taip pat skirstomi į šeimos antroponimus (jie sudaryti arba perkelti iš vyro – sutuoktinio, tėvo ar kito artimo giminaičio – įvardijimo) ir vardus (dažniausiai krikštavardžius). Asmenvardžius paaiškinantys bendriniai žodžiai (prievardžiai) skirstomi į 4 leksines-semantines grupes: luomo, pareigybės, tautybės ir šeimyninės padėties bei giminystės.
1528 m. dokumento Žemaitijos registre užrašyti 1589 vyrų ir 122 moterų įvardijimai, 1567 m. dokumente – 2423 vyrų ir 46 moterų įvardijimai. Beveik visi užrašytieji asmenys buvo bajorai (išskyrus 35 neaiškaus luomo asmenų užrašymus 1567m. sąraše).
Vyrų įvardijimų yra 4012. Jie užrašyti 15 įvardijimo būdų, iš jų populiariausias yra mišrusis tipas (95,1% visų įvardijimų). Mažai tėra paplitęs įvardijimas be šeimos asmenvardžių (4,7%) ir įvardijimas vien šeimos asmenvardžiais (0,2%). Vyrų įvardijimuose iš šeimos asmenvardžių daugiausia yra patronimų (98,3% šeimos asmenvardžių). Visai negausūs -sk- tipo priesagos vediniai (1,7%). Vyrų įvardijimo ilgis – 1–3 asmenvardžiai. Vyrauja dvinariai įvardijimai (96%), mažai yra vienanarių (2,4%) ir trinarių (1,5%) įvardijimų. Bendrinių žodžių, paaiškinančių asmenvardžius, turi 2,4% vyrų įvardijimų. Nuorodų įvardijime būna 1–2. Vienas įvardijimas turi 7 nuorodas. Vyrų įvardijimuose iš bendrinių žodžių, paaiškinančių asmenvardžius, vyrauja luomo (53,2%) ir pareigybės (33%) nuorodos. Negausios yra šeimyninės padėties ir giminystės (8,3%) bei tautybės (5,6%) nuorodos.
Moterų įvardijimų yra 169. Jie užrašyti 14 įvardijimo būdų. Be šių įvardijimų, yra vienas įvardijimas, kuris asmenvardžių neturi: вдова (228) – našlė. Iš moterų įvardijimo tipų populiariausias yra įvardijimas vien šeimos asmenvardžiais (56,8 % visų įvardijimų), be šeimos asmenvardžių užrašyta 10 moterų – tik 5,3% visų įvardijimų. Nemažai yra mišriuoju įvardijimu užrašytų moterų (37,9%). Nedaug yra paplitęs įvardijimas be šeimos asmenvardžių (5,3%). Moterų įvardijimo ilgis – 1–3 asmenvardžiai. Vyrauja vienanariai įvardijimai (53,3%), mažiau yra dvinarių (44,4%), mažiausiai – trinarių (2,4%) įvardijimų. Moterų įvardijimuose bendrinių žodžių, paaiškinančių asmenvardžius, turi 82,9% visų įvardijimų. Nuorodų būna po vieną – dvi įvardijime. Moterų įvardijimuose iš bendrinių žodžių, paaiškinančių asmenvardžius, vyrauja šeimyninės padėties ir giminystės nuorodos (95,7%). Nedaug yra luomo (3,5%) ir pareigybės nuorodų (0,7%). Neužfiksuota tautybės nuorodų.
Su vardu užrašyta 99,8 % vyrų ir 43,2% moterų įvardijimų.

Visą straipsnį žr.:  Čirūnaitė J. Žemaičių įvardijimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dokumentuose / Lituanistica, 2002, Nr. 2. p. 49-62. (Skelbiama iš duomenų bazės Lituanistika.)

Susiję vardai: Andrejus, Andriẽjus, Añdrius, Ar̃vydas, Bagdonas, Baltramiẽjus, Barborà, Bogdanas, Bugailis, Daratà, Daunorodis, Diugailis, Dómantas, Gailotis, Gẽdgaudas, Gedgaudys, Gìniotas, Girdvainis, Grigalis, Grigòrijus, Grūzdas, Jãnas, Jautikas, Jokū̃bas, Jõnas, Jùrgis, Jùrijus, Juris, Kirdvainis, Lùkas, Lukašas, Magdalenà, Mañtvydas, Marinà, Mãtas, Michailas, Mikalõjus, Montvydas, Nakurnas, Pavelas, Pẽtras, Stanìslovas, Sungaila, Tamõšius, Taũtvilas, Tomašas, Vainiotas, Vaĩnotas, Vaitiẽkus, Valentìnas, Vizgirdas, Voicechas

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Naujienų prenumerata