Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Dažniausi lietuvių gamtiniai vardai

Nors Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, stiprėja globalizacijos įtaka, tačiau gamta lietuviams išlieka svarbi gyvenimo dalis. Tai matoma iš populiarių XXI a. gamtinių vaikų vardų Ąžuolas, Liepa, Smiltė, Vėjas (žr. vardai.vlkk.lt skyriuje „Įdomioji statistika“). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais gamtinis vardas Liepa tapo toks dažnas, kad nuo 2013 m. patenka į dažniausių vaikams duodamų vardų dešimtuką¹.

Gamtiniai, kaip ir kiti apeliatyviniai, vardai paplito Lietuvoje nuo XX a. pirmųjų dešimtmečių (LVKŽ 29) kartu su nacionalizmo idėjomis, o iš gamtinių leksemų kilusiais vardais vadindavo ir pagoniškoje Lietuvoje (Maciejauskienė 1997). Dalį lietuvių gamtinių vardų, populiarių XX a. viduryje, galima rasti LVKŽ, taip pat dalis šių asmenvardžių lingvistiškai aprašyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje vardai.vlkk.lt, nors inventoriaus aprašas nebaigtas².

Šiame straipsnyje siekiama pristatyti skirtingais laikotarpiais – nuo XX a. pradžios iki maždaug Antrojo pasaulinio karo vidurio (iki 1943 m.), sovietmečiu (1944–1985 m.), laisvėjančioje ir dabartinėje Lietuvoje (1986–2013 m.) pradėtus vartoti dažniausius lietuvių gamtinius vardus ir aptarti jų pamatines leksemas, struktūros ypatybes. Laikotarpiai skirti pagal Lietuvos politinius įvykius, sovietmečio samprata perimta iš istorikų (Švedas 2009).

Gamtiniais vardais laikomi iš lietuvių kalbos apeliatyvų, įvardijančių gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, reiškinius, atsiradę asmenvardžiai. Prie šių vardų priskirti ir asmenvardžiai Ieva, Lina, Linas, Rūta, nes lietuviai juos tapatina su augalų pavadinimais, nors jų kilmė aiškinama ir kitaip. Taip pat įtraukti vardai Indrė, Arūnas, Rūtenis, Luknė, kuriuos, remiantis lietuvių kalbos duomenimis, kilmės požiūriu taip pat galima aiškinti kitaip (žr. LVKŽ).

Vardai tyrimui VLKK tarpininkavimu gauti 2006 m. iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir pildyti iki 2013 m. imtinai. Vardų statistika ir lingvistinė informacija publikuota svetainėje vardai.vlkk.lt, skaičiai prie vardų aprėpia vienanarius vardus ir kelianarių vardų dėmenis.

XX a. pirmųjų dešimtmečių vardai

Nuo pirmųjų XX a. dešimtmečių pradėti duoti gamtiniai vardai (žr. pirmą lentelę) dažnesni ir įvairesni yra moterų vardyne. Dažnesni yra asmenvardžiai, turintys kelis kilmės aiškinimus, ir tai galbūt lemia šios kilmės vardų pranašumą tėvams renkant vaikų vardus.

1 lentelė. Dažniausi XX a. pirmaisiais dešimtmečiais Lietuvoje pradėti duoti gamtiniai moterų ir vyrų vardai

Vardas ir jo pamato kilmė    Vardo davimo laikotarpis   Vardų skaičius   Vardo populiarumo laikas Lietuvoje

Moterų vardai

Lina (< linas)* ³ 1920–2013          24 178                7–9 deš.
Rasa (< rasa)                1923–2013          22 083                7–10 deš.
Jūratė (< jūra)             1909–2013           15 425                6 deš. vidurys–9 deš.
Ieva (< ieva)*                1914–2013          15 076                9 deš.–iki dabar
Rūta (< rūta)*               1918–2013          14 564              7–10 deš.
Eglė (< eglė)                 1924–2013          14 481              7–10 deš. vidurys
Aušra (< aušra)           1928–2013           14 271              7–10 deš. vidurys
Gintarė (< gintaras)   1937–2013          10 256              XX a. 9–XXI a. 1 deš.
Danguolė (< dangus) 1916–2013         9 587               5–7 deš.
Audronė (< audra)      1925–2012          8 809              6–9 deš.
Giedrė (< giedra, giedras) 1926–2013 8 168              7–10 deš.
Indrė (< indrė „nendrė“)* 1939–2013 8 147               8 deš. vidurys–10 deš.
Miglė (< migla)              1930–2013         5 880               9 deš.–iki dabar
Ramunė (< ramunė)    1933–2013         5 868              7 deš. vidurys–9 deš.
Saulė (< saulė)              1925–2013         3 272               XXI a. 1 deš.–iki dabar
Aida (< aidas)                1926–2013         2 343               7–9 deš.
Aušrinė                            1931–2013        1 774                10 deš. pabaiga
(< aušrinė „aušros žvaigždė“)

Vyrų vardai

Arūnas (< aras „erelis“)* 1930–2013      18 782            6–9 deš.
Gintaras (< gintaras)        1932–2013      13 911            7–9 deš.
Audrius (< audra)              1935–2013      12 018            7–10 deš.
Giedrius (< giedra, giedras) 1934–2013 10 359           7–10 deš.
Linas (< linas)*                   1919–2013       10 089           7 deš. vidurys–9 deš. vidurys
Aidas (< aidas)                   1929–2013         4 450            7 deš. vidurys–10 deš.
Rytis (< rytas)                      1935–2013        4 376            7 deš. vidurys–XXI a. 1 deš. vidurys
Ąžuolas (< ąžuolas)           1935–2013           829            XXI a.
Tauras (< tauras)                1935–2013           640            XXI a. I deš.
Audronis (< audra)            1936–2000           289            7 deš.
Rūtenis                                  1936–2013           208
(< rūtenis „žvirbliarūtinių šeimos augalas“)*

Dalis dažniausių šiuo laikotarpiu pradėtų duoti vardų kilo iš leksemų, reiškiančių gintarą, audrą, giedrą, aidą; tai atspindi faktą, kad vadinant vaikus pagal negyvosios gamtos objektus nedaromas skirtumas dėl lyties. Iš šių leksemų kilę vyrų vardai dažnesni už moterų, o tokia padėtis greičiausiai susidarė dėl didesnės gamtinių leksemų įvairovės moterų vardyne.

Nuo XX a. pradžios išpopuliarėjo moterų vardai, atsiradę iš leksemų rasa, jūra, aušra, dangus, migla, saulė, aušrinė, kurios taip pat įvardija negyvosios gamtos objektus ir reiškinius. Vyrų vardyne tapo populiarūs vardai, atsiradę iš leksemos rytas.

Tarp dažniausių nuo aptariamojo laikotarpio išplitusių vardų yra daug iš augalų pavadinimų atsiradusių asmenvardžių. Tokie yra moterų ir vyrų vardai, sietini su leksema linas, vien moterų – su rūta, indrė „nendrė“, ramunė, vien vyrų – su rūtenis „žvirbliarūtinių šeimos augalas“, kurio pamatas – gėlės vardas rūta. Taip pat dažni nuo šio laikotarpio paplitę vardai, kilę ir iš medžių pavadinimų: moterų – ieva, eglė, vyrų – ąžuolas.

Nuo aptariamojo laikotarpio pradėti duoti vyrų vardai nuo moterų skiriasi tuo, kad tarp jų yra iš gyvų būtybių pavadinimų atsiradusių vardų. Tokie yra vyrų vardai, siejami su paukščio aras „erelis“ (poetinėje kalboje) ir gyvūno tauras pavadinimais. Jie atspindi lietuvių vertybes suteikiant vardus berniukams.

Nuo XX a. pradžios duoti vardai yra patys dažniausi lietuvių gamtiniai asmenvardžiai, kuriais vaikai vadinti visą pastarąjį šimtmetį, ir populiariausi XX a. 7–9 dešimtmečiais. Šių vardų pamatas yra leksemos, įvardijančios gamtos reiškinius, augaliją, vyrų vardyne – ir gyvūniją. Minėtos leksemos laikytinos universaliomis, nes daugelis jų yra aktualios ir dabar.

Sovietmečio Lietuvos vardai

Nuo sovietmečio pradėti duoti dažni gamtiniai vardai (žr. antrą lentelę) toliau lieka būdingesni moterims, nors nepriklausomos Lietuvos vardams neprilygsta skaičiumi. Kaip ir anksčiau, moterų vardyną su vyrų sieja iš negyvosios gamtos pavadinimų kilę vardai, kurių pamatas yra leksemos ugnis, vakaras, jorė⁴ „žalumynas, pavasario žaluma“ , vėjas. Jie rodo, kad ir sovietmečiu vaikams duodant iš negyvosios gamtos objektų, reiškinių pavadinimų kilusius vardus nedaromas skirtumas pagal lytį. Taip pat šiuo laiku pradėti duoti moterų vardai, kilę iš leksemų smiltė, vasaris, toliau liudija negyvosios gamtos svarbą.

2 lentelė. Dažniausi sovietmečio Lietuvoje pradėti duoti gamtiniai moterų ir vyrų vardai

Vardas ir jo pamato kilmė      Vardo davimo laikotarpis     Vardų skaičius     Vardo populiarumo laikas Lietuvoje

Moterų vardai

Ugnė (< ugnis)                    1966–2013          7 433                    XXI a.       1 deš. (daugėja nuo 9 deš.)
Rugilė (< rugys)                  1948–2013          3 919                   10 deš.–XXI a. 1 deš.
Liepa (< liepa)                     1974–2013          1 907                  Nuo XXI a. 1 deš.
Smiltė (< smiltė „smiltis“) 1962–2013        1 687                  Nuo XXI a. 1 deš.
Žydrūnė (< žydrūnė „rugiagėlė“) 1957–2012 1 113            8 deš.–10 deš. vidurys
Vakarė (< vakaras)               1945–2013         1 036                  XXI a.
Rasita (< rasa)*                     1962–2013             321
Vasarė (< vasaris, plg. vasara) 1968–2013     249                 Nuo 10 deš.
Jorė (< jorė „žalumynas,
pavasario žaluma“)             1971–2013             219                 Nuo XXI a. 1 deš.
Vėjūnė (< vėjūnė „darželio augalas“) 1968–2013 188         Nuo 10 deš.
Vėja (< vėjas)                         1956–2013                67                  Nuo XXI a. 1 deš.
Žiedė (< žiedas)                   1966–2013                 85

Vyrų vardai

Ugnius (< ugnis)                  1960–2013             2 166                   Nuo 9 deš.
Vakaris (< vakaras)              1948–2013            1 285                   Nuo XXI a. 1 deš.
Joris (< jorė „žalumynas,
pavasario žaluma“)             1967–2013            1 284                  Nuo XXI a. 1 deš. (ypač populiarus nuo 2007 m.)
Vėjas (< vėjas)                        1976–2013               351                  Nuo XXI a. 1 deš.
Rasius (< rasa)                       1966–2010               102                  Dažnesnis 8 deš.
Aušrius (< aušra)                   1963–2012                 97
Aušrys (< aušra)                    1946–2013                  94
Jūris (< jūra)                           1946–2012                  75
Miglius (< migla)                   1965–2013                  63
Jovaras (< jovaras)               1949–2013                 62

Įdomu, kad tarp dažniausių yra nuo sovietmečio pradėti duoti vyrų vardai, kilę iš leksemų rasa, aušra, jūra, migla, kurie yra galūnių vediniai iš populiarių ankstesniu laiku paplitusių moterų vardų. Jie atspindi ne tik moterų vardų įtaką vyrų vardynui, bet ir vardyno polinkį – neskirti vardų pagal pamatą, vaikus vadinant pagal negyvosios gamtos reiškinius.

Nuo sovietmečio moterų vardyne atsirado su leksema rasa, kurios asmenvardis Rasa paplito nuo XX a. pradžios, galimas sieti vardas Rasita⁵. Iš jo baigmens –ita, kurį turi svetimos kilmės vardai (plg. Benita, Jolita), matyti svetimvardžių poveikis tautiniam vardynui: plinta vardai, sudaryti iš lietuvių leksemų ir svetimvardžių baigmenų.

Taip pat toliau Lietuvoje radosi naujų abiejų lyčių vardų, kurių pamatas buvo augalų pavadinimai. Pavyzdžiui, atsirado vardų iš medžių pavadinimų: mergaitės pradėtos vadinti iš leksemos liepa, berniukai – iš leksemos jovaras kilusiais vardais.

Moterų vardyne atsirado naujų vardų, kilusių iš rugio, gėlių pavadinimų (žydrūnė „rugiagėlė“, vėjūnė „darželio augalas“), taip pat gėlės dalies – žiedo – leksemos. Taigi moterų vardynui nuo sovietmečio tampa būdingesni žydinčių augalų pavadinimai.

Priesaginiai vardai Rugilė, Rasita, taip pat iš pamato perimtus formantus turintys vardai Žydrūnė, Vėjūnė rodo, kad sovietmečiu moterų vardus labiau nei vyrų buvo linkstama sudaryti su priesagomis. Šiuo aspektu dažniausi nuo sovietmečio paplitę vyrų vardai skiriasi nuo ankstesnio laikotarpio, kai kartu su priesaginiais moterų vardais išplito vyrų asmenvardžiai Arūnas, Audronis, Rūtenis.

Daugelis minėtų nuo sovietmečio atsiradusių asmenvardžių populiarūs tapo XX amžiaus pabaigoje – XXI a. pradžioje.

Laisvėjančios ir dabartinės Lietuvos vardai

Šiuo laikotarpiu pradėti duoti nauji vardai (žr. trečią lentelę) dar nėra taip plačiai išplitę kaip atsiradę ankstesniais laikotarpiais, nors moterų vardai taip pat yra dažnesni ir įvairesni nei vyrų. Abiejų lyčių vardyne svarbi išlieka negyvoji gamta: mergaitės pradėtos vadinti vardais, kilusiais iš leksemų upė, taip pat saulė (ji buvo paplitusi varduose jau nuo nepriklausomos Lietuvos laikų), berniukai – vardais iš leksemos vėjas, kurios pamato populiarių vardų atsirado sovietmečiu. Taigi vadinant vaikus aktuãlios yra ir anksčiau varduose paplitusios gamtinės leksemos.

3 lentelė. Dažniausi išsilaisvinusioje Lietuvoje pradėti duoti gamtiniai moterų ir vyrų vardai

Vardas ir jo pamato kilmė       Vardo davimo laikotarpis       Vardų skaičius      Vardo populiarumo laikas Lietuvoje

Moterų vardai

Luknė (< luknė „lūgnė“)*          6 1990–2013                 654              Nuo XXI a. 1 deš., ypač populiarus 2012–2013 m.
Upė (< upė)                                       1997–2013                  98               Nuo XXI a. 1 deš.
Saulėja (< saulė)                             1991–2013                  27
Lugnė (< lugnė „lūgnė“)               1991–2013                  24
Gilė (< gilė)                                         2001–2013                 20

Vyrų vardai

Vėjus (< vėjas)                                 1991–2013                   25                XXI a. 1 deš.
Kovas (< kovas „paukštis; mėnuo“) 2004–2013          11

Šiuo laiku naujų dažnų moterų vardų atsirado iš vandens augalo lūgnė pavadinimo variantų luknė, lugnė, kuriuos kaip šalutinius mini „Lietuvių kalbos žodynas“. Tai rodo, kad žydintys augalai yra naujų XXI a. mergaičių vardų pamatas. Vardo Luknė dažnumui įtakos galėjo turėti ir galimybė dvejopai aiškinti jo kilmę – sieti su vandenvardžiu Luknė. Tuo šis vardas panašus į kitus nuo nepriklausomos Lietuvos laikotarpio išplitusius dažnus vardus. Iš leksemos gilė kilęs vardas liudija išlaikytą vardyno polinkį duoti su medžiais susijusius vardus. Kovo vardas gali atspindėti nuo nepriklausomos Lietuvos laikų tęsiamą tradiciją vaikus vadinti paukščių vardais, arba jis rodo aktualizuotą pavasario pradžią – kovo mėnesį.

Dažniausi vardai liudija ir to meto asmenvardžių struktūros ypatybes. Vėjus atspindi iš svetimos kilmės vardų (plg. Pijus, Majus) plintančią dviskiemenių vardų su us madą, o Saulėja rodo polinkį plėsti lietuvių kilmės pamatą priesaga –ėja, kuri gali būti perimta iš savos kilmės vardų (plg. Austėja) ar svetimvardžių (plg. Salomėja).

Taigi iš skirtingais laikotarpiais pradėtų vartoti gamtinių vardų matyti, kad nuo nepriklausomos Lietuvos laikų išplitusios leksemos, kurios dažniausiai yra negyvosios gamtos objèktų, reiškinių, taip pat augalų pavadinimai, išliko svarbios visą pastarąjį šimtmetį. Renkant vaikams vardus pagal negyvosios gamtos pavadinimus nedaromas skirtumas pagal lytį, nes iš tos pačios leksemos atsiradusiu vardu gali būti pavadinti abiejų lyčių vaikai. Iš gėlių pavadinimų kilę nauji vardai nuo sovietmečio tampa būdingesni moterims, su medžiais susijusių leksemų populiariausių esama tarp trijų laikotarpių vardų, o gyvų būtybių vardais labiau linkstama vadinti berniukus. Dažniausi gamtiniai vardai liudija ir gyvenamojo meto vardų struktūros tendencijas: nuo sovietmečio vardai su priesagomis tampa būdingesni moterims, pradeda plisti lietuvių pamatą ir svetimvardžių baigmenis turintys vardai (tai rodo svetimkilmio vardyno įtaką).

Literatūra

Klimavičius 2013 – Jonas Klimavičius. Iš kur jõrė ir kas iš jõrės, Bendrinė kalba, 86, 256–264.
LVKŽ – Kazimieras Kuzavinis, Bronys Savukynas. Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007.
Maciejauskienė 1997 – Vitalija Maciejauskienė. Vienkamieniai lietuviškos kilmės vardai XVI amžiuje, Darbai ir dienos, 4(13), 111–133.
Švedas 2009 – Aurimas Švedas. Matricos nelaisvėje: sovietmečio lietuvių istoriografija (1944–1985). Vilnius: Aidai.
Vanagas 1981 – Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius: Mokslas.

________________________

Žr. https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/756286/Popul_kudikiu_vardai_pavardes.pdf.

Vardai lingvistiškai aprašyti vykdant autorės vadovaujamus VLKK finansuotus projektus 2007–2012 m. „Vardai (Lietuvos piliečių vardų mokslinė analizė ir vardų normų rekomendacijų rengimas)“, sutarties Nr. K-12/09, 2014 m. „Lietuvos Respublikos piliečių nepriesaginių vardų ir variantų lingvistinė analizė“, sutarties Nr. K-10/2014.

Žvaigždutė prie vardo rodo jo galimą dvejopą kilmę.

Suteikiant vaikams vardus, gamtinė leksema jorė laikyta lietuvių kilmės, o prie to greičiausiai prisidėjo ir LVKŽ (dėl kilmės žr. Klimavičiaus 2013 nuomonę).

Šio vardo LVKŽ nėra, jo kilmę galima aiškinti ir kitaip – laikyti jį ispaniškos kilmės vardo Rosita variantu.

(Skelbiama iš leidinio: Gimtoji kalba, 2017, Nr. 9, p. 8–14.)