Pasakojimai

Gantas Novilas

Du baltiški vardai. Rinkome pagal reikšmę, bet negalėjome apsispręsti. Nepadėjo ir būrys draugų, nes nuomonės išsiskyrė. Teko uždėti abu vardus 😄. Registruojant mus bandė įtikinti, kad reikia rinktis „populiarų“ vardą 😁
Buvo svarbu baltiška vardo kilmė, kad nebūtų susijęs su jokia religija, ir pakankamai retas, kad pakvietus neatsisuktų šeši bendravardžiai.

Visi pasakojimai

Papasakokite apie vardą

Įdomioji statistika

Populiariausi XX amžiuje gimusių vokiečių vardai (iš 3110): Aleksandr, Artūras, Vladimir ir Erika, Kristina, Marija.

Palyginkite vardus pagal dažnumą

Straipsniai

Lietuvių dvikamienių vardų antrojo kamieno perdirbiniai – pagoniško ir krikščioniško vardyno sąveikos rezultatas?

Lietuvos Metrikoje pasitaiko dvikamienių asmenvardžių, kurių antrieji kamienai sutampa su krikštavardžių kamienais. Dėl to buvo tirta, kaip tokių kamienų atsirado, nes anksčiau nustatyta, kad ši pozicija lietuvių dvikamieniuose varduose yra stabili: kuriant naujus vardus į ją perimamas senas lietuvių dvikamienių vardų kamienas. Tiriant vardus su antraisiais dėmenimis van-, vaš-, vant– ir jont pastebėta, kad jie atsirado perdirbus dvikamienių vardų kamienus vain-, vaiš– ir jot-.  Skaityti toliau…

Susiję vardai: Gedvainas, Jovaišas, Jurjonas, Manjotas, Medvainas, Norvaišas, Skirvainas, Tarvainas, Tolšvaišas

Visi straipsniai

Naujienos

Neprigiję rekomenduojami vardai

2018 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija paskelbė Dažninį rekomenduojamų vardų sąrašą, kuris sudarytas Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ (Vilnius: MELC, 2009; toliau – LVKŽ) pagrindu, atsižvelgiant į tai, kiek vardai realiai funkcionuoja. Rengiant šį sąrašą pastebėta, kad toli gražu ne visi žodyno vardai prigiję – 40 % iš jų nepavadintas nė vienas asmuo…

LVKŽ sudaro kiek daugiau kaip 4000 vyrų ir moterų vardų, iš jų du trečdaliai baltiški, trečdalis svetimos kilmės. Pusė baltiškos kilmės vardų – nevartojami, bent jau nevartojami kaip vardai, nes kai kurie labiau žinomi kaip pavardės (pvz.: Butrimas, Saudargas, Žutautas) ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl tie patys asmenvardžiai nepasirenkami kaip vardai.

To paties kamieno vardų populiarumas kartais labai skiriasi, pavyzdžiui, vyriškas vardas vartojamas, o moteriškas ne, arba atvirkščiai (skliaustuose asmenų skaičius), plg.: mot. Argaudà (0), Ar͂gaudė (0), bet vyr. Ar͂gaudas (15), arba plg. vardus su skirtingomis galūnėmis, pvz.: Al͂ginė (0), bet Alginà (237). Kita vertus, atsiranda naujų variantų – su kitokia nei žodyne galūne, plg.: žodyne teikiamus v. Einy͂s (2), Ei͂nas (0) ir naujus Ei͂nius (117), Ei͂nis (10). Vadinasi, įvairovė plečiasi, o kol kas nevartojami vardai turi potencialą paplisti.  Skaityti toliau…

Visos naujienos

Ar žinote, kad...

yra vardai Dausa, Edenas ir Rojus?

Dausa – šiuo vardu LR gyventojų registre fiksuota viena moteris, gimusi Kaune XX a. vid. Šis vardas siejamas su liet. dausa, dausos, „rojus; padangė“ (žr. eLKŽ), dar plg. pavardes: Dausa, Dausas, Dausinis, Dausinas, Dausynas.
Rojus iš tiesų neturi nieko bendra su bendriniu žodžiu rojus „pirmųjų biblinių žmonių (Adomo ir Ievos) gyvenimo vieta“ (eDŽ). Jis kildinamas iš gėlų, anglų, romanų, skandinavų kalbų, o išpopuliarėti jam padėjo Valterio Skoto (W. Scott) romanas „Rob Rojus“, kuriame Robas Rojus – kilmingos Škotijos giminės (klano) atstovas. XX a. šiuo vardu Lietuvoje buvo pavadinti tik 17 asm., o per pastarąjį dešimtmetį jis suteiktas beveik 400 berniukų (iš viso apie 550).
Edenas pirmiausia žinomas kaip hebrajiškas vietovardis – Biblijoje aprašyto žemės rojaus vardas: „Viešpats Dievas užveisė sodą Edene, rytuose, ir ten įkurdino žmogų, kurį buvo padaręs“ (Pr 2, 8). Tačiau jis vartojamas ir kaip asmenvardis. Lietuvoje vardą Edenas, Piliečių vardų sąvado duomenimis, turi 24 vyrai (gim. 1968–2013 m.).
Atkreipiame dėmesį, kad Edenas ir Rojus nėra tradicinio lietuviško vardyno vardai, vertinami kaip nauji atneštiniai svetimvardžiai, tačiau užrašyti lietuviškais rašmenimis ir su lietuviškomis galūnėmis gali būti vartojami. (Parengė A. Pangonytė, 2016)Kitas faktas

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.

Naujienų prenumerata