Rekomenduojamų vardų sąrašas:
Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas
Iš viso duomenų bazėje 3923963 asmenų vardai.
Populiariausi
Rečiausi
Pasakojimai
Emilijus
Man vardo tėvai ieškojo pagal dienos vardadienius (gimiau birželio 30 d). Tą dieną yra trys pasirinkimai: Tautginas, Otas, Emilija, bet tėvai norėjo pridėti galūnę -us ir išėjo Emilijus. Tautginas ir Otas yra reti vardai, bet jie ne taip gražiai skamba, kaip Emilijus. Didžiuojuosi savo vardu!
Šventųjų vardai
Iš viso šventųjų vardų sąvade 632.
Straipsniai
Emigrantų iš Lietuvos vaikų vardų variantai Vokietijoje
Vokietija yra viena iš keturių valstybių, į kurią per pastaruosius tris dešimtmečius iš Lietuvos vyko didžiausia emigracija. Svetainės 123.enm.lt duomenimis, vien 2010–2020 m. į Vokietiją išvyko 35 462 Lietuvos piliečiai, nors šiuo laikotarpiu iš jos į Lietuvą atgal sugrįžo 10 763 Lietuvos piliečiai. Vokietijoje[1] emigrantai iš Lietuvos susilaukė ir vaikų: 1991–2020 m. ten gimė 5 644 Lietuvos piliečiai, iš jų – 2 737 mergaitės ir 2 907 berniukai [2]. Daugelis Vokietijoje gimusių Lietuvos piliečių registruoti vienu vardu, plg. Adela, Pijus, šie vardai sudaro 83,8 proc. mergaičių ir 87,2 proc. berniukų asmenvardžių, duotų 1991–2020 m. Kitus Lietuvos piliečius Vokietijoje pavadino dviem ir daugiau vardų, plg. Lina Maria, Darius Paul. Duodant vaikui vieną vardą galimybės derinti skirtingas kalbas ir kultūras yra vienokios, duodant daugiau – kitokios, todėl skiriasi ir jų rinkimo strategijos. Skaityti toliau…
Naujienos
Neprigiję rekomenduojami vardai
2018 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija paskelbė Dažninį rekomenduojamų vardų sąrašą, kuris sudarytas Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ (Vilnius: MELC, 2009; toliau – LVKŽ) pagrindu, atsižvelgiant į tai, kiek vardai realiai funkcionuoja. Rengiant šį sąrašą pastebėta, kad toli gražu ne visi žodyno vardai prigiję – 40 % iš jų nepavadintas nė vienas asmuo…
LVKŽ sudaro kiek daugiau kaip 4000 vyrų ir moterų vardų, iš jų du trečdaliai baltiški, trečdalis svetimos kilmės. Pusė baltiškos kilmės vardų – nevartojami, bent jau nevartojami kaip vardai, nes kai kurie labiau žinomi kaip pavardės (pvz.: Butrimas, Saudargas, Žutautas) ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl tie patys asmenvardžiai nepasirenkami kaip vardai.
To paties kamieno vardų populiarumas kartais labai skiriasi, pavyzdžiui, vyriškas vardas vartojamas, o moteriškas ne, arba atvirkščiai (skliaustuose asmenų skaičius), plg.: mot. Argaudà (0), Ar͂gaudė (0), bet vyr. Ar͂gaudas (15), arba plg. vardus su skirtingomis galūnėmis, pvz.: Al͂ginė (0), bet Alginà (237). Kita vertus, atsiranda naujų variantų – su kitokia nei žodyne galūne, plg.: žodyne teikiamus v. Einy͂s (2), Ei͂nas (0) ir naujus Ei͂nius (117), Ei͂nis (10). Vadinasi, įvairovė plečiasi, o kol kas nevartojami vardai turi potencialą paplisti. Skaityti toliau…
Ar žinote, kad...
Su kalba ir kalbėjimu susijusių asmenvardžių turime labai daug, net per 500. Tarp jų šie vardai: Aldonas, Aldona, Aldonis (: ald-ėti „aidėti, skambėti“), Dainius, Dainotas, Daina, Dainė (: daina), ir pavardės: Balsys (: balsas), Byla (: byl-oti, bil-ti), Burba (: burb-ėti), Čirškis (: čirkš-ti, čirškia), Dundulaitis (: dund-ėti), Gargalius (: gargalius „rėksnys“), Kirkilas (: kirkilas, kirklys „rėksnys“), Lalas, Lalutis (: lal-ėti „garsiai kalbėti“), Makalas (: makalas „pliuškis“), Mekas (: mekas „mikčius“), Plepys (: plepys), Plerpa (: plerpa „kas niekus plepa / pliurpia“), Pletkus (plg. slavizmą pletkas „apkalba“), Purlys (: purlys „niekus tauškiantis“), Raila (: raila „plepys, barningas žmogus“), Stulgis, Stulgaitis (: stulgys „rėksnys, ištisai bliaunąs“), Šlekas, Šlekėta (: šlekiuoti „neištarti kurio garso, švepluoti“), Šnekas, Šnekaitis (: šnek-ėti), Tyla (: tyl-ėti), Ulba (: ulb-ėti „čiulbėti“), Uldukas (: uld-ėti „čiulbėti“), Zurba (: zurb-ti „zyzti, verkšlenti“), Žadas (: žadas „gebėjimas kalbėti“), Žodelis (: žodis), Žviegas, Žviegaitis (: žvieg-ti)... (Parengė A. Pangonytė, 2014. Šaltinis: Zinkevičius Z. Lietuvių asmenvardžiai, Vilnius, 2009, p. 577–582.)Kitas faktas
Teisės aktai / Patarimai
2024-11-14 Aistė Pangonytė (VLKK)Aktualūs teisės aktai
2010-12-10 Aistė Pangonytė (VLKK)Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba
Žiniasklaidos straipsniai
Dėl savo neįprasto vardo kaunietei tenka aiškintis kone kasdien: klientai galvodavo, kad čia kažkokia afera
Naujame Seime atgimė siūlymas leisti moterų pavardes rašyti su galūne -a
Kunigaikščių Giedraičių giminė: nuo palaimintojo Mykolo iki pirmo lietuvių kilmės geologo
Apie projektą
Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras: vardų sąvado pagrindas – 2006 m. pilietybę turėjusių asmenų vardai, toliau pildoma naujagimių vardais (sąvadas ir registras tiesiogiai nesusieti). VLKK iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.
Remiantis šios svetainės medžiaga būtina nurodyti svetainės adresą: Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt. (Žiūrėta [data]). Draudžiama svetainę ar jos dalį susieti su kitais interneto šaltiniais, jei tai sudarytų klaidingą įspūdį dėl svetainės autorystės ar administravimo.