Lankomiausi (30 d.)

Pasakojimai

Minija Magdalena

Sužinojusi, kad laukiuosi dukros, vyrui pasakiau norinti vardo iš M raidės. Siūliau Malvina, Marcelina, bet vyrui nepatiko. Jis pasiūlė vardą Magdalena, o aš atsiminiau vardą Minija, kuris man seniai patiko, bet niekada nebuvo “sąraše”. Gimus dukrai pavadinome ją abiem vardais – Minija Magdalena. Dažniausiai vadiname Minija.

Susiję vardai: Magdalenà, Mìnija

Visi pasakojimai

Papasakokite apie vardą

Įdomioji statistika

Populiariausi XX amžiuje Biržuose gimusiųjų vardai: Jonas, Petras, Vytautas ir Ona, Irena, Aldona.

Palyginkite vardus pagal dažnumą

Straipsniai

Moterų vardų su -ija įvairovė Lietuvos vardyne

Lietuvos Respublikos piliečių vardyną sudaro daug įvairios kilmės ir darybos asmenvardžių, kurių dalis nėra ištirti ir aprašyti kalbininkų, o jų inventorius nuolat pildomas naujais vardais. Vieni tokių yra asmenvardžių būrys su pabaigos dėmeniu –ij-, iš kurių dažnesni yra moterų vardai. Straipsnyje siekiama parodyti Lietuvos moterų vardų su –ija įvairovę kilmės ir darybos požiūriu. Pabaigos dėmenį –ija turi ir savõs, ir svetimõs kilmės moterų asmenvardžiai, nors vardai, turintys kitose kalbose susidariusį pamatą, yra dažnesni.  Skaityti toliau…

Visi straipsniai

Naujienos

Neprigiję rekomenduojami vardai

2018 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija paskelbė Dažninį rekomenduojamų vardų sąrašą, kuris sudarytas Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyno“ (Vilnius: MELC, 2009; toliau – LVKŽ) pagrindu, atsižvelgiant į tai, kiek vardai realiai funkcionuoja. Rengiant šį sąrašą pastebėta, kad toli gražu ne visi žodyno vardai prigiję – 40 % iš jų nepavadintas nė vienas asmuo…

LVKŽ sudaro kiek daugiau kaip 4000 vyrų ir moterų vardų, iš jų du trečdaliai baltiški, trečdalis svetimos kilmės. Pusė baltiškos kilmės vardų – nevartojami, bent jau nevartojami kaip vardai, nes kai kurie labiau žinomi kaip pavardės (pvz.: Butrimas, Saudargas, Žutautas) ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl tie patys asmenvardžiai nepasirenkami kaip vardai.

To paties kamieno vardų populiarumas kartais labai skiriasi, pavyzdžiui, vyriškas vardas vartojamas, o moteriškas ne, arba atvirkščiai (skliaustuose asmenų skaičius), plg.: mot. Argaudà (0), Ar͂gaudė (0), bet vyr. Ar͂gaudas (15), arba plg. vardus su skirtingomis galūnėmis, pvz.: Al͂ginė (0), bet Alginà (237). Kita vertus, atsiranda naujų variantų – su kitokia nei žodyne galūne, plg.: žodyne teikiamus v. Einy͂s (2), Ei͂nas (0) ir naujus Ei͂nius (117), Ei͂nis (10). Vadinasi, įvairovė plečiasi, o kol kas nevartojami vardai turi potencialą paplisti.  Skaityti toliau…

Visos naujienos

Ar žinote, kad...

daugelio tautų senajam vardynui buvo būdingi vardai, sudaryti iš skaitvardžių, t. y. pagal gimimo eilę arba gimimo mėnesį. Pvz., senovės romėnų: Primus „pirmas“, Tertius „trečias“, Kvintus „penktas“.
Senovės Kinijoje apie VI–V a. pr. m. e. netekėjusių moterų vardai buvo duodami pagal gimimo eilę – pagal amžių, pvz.: Go „vyriausioji“, Čžyn „antroji“, Šu „trečioji“, Czi „jauniausioji“.
Žinomi atvejai, kai vaikai buvo įvardijami pagal tai, kokią savaitės dieną ateina į pasaulį. Tokią tradiciją turėjo kai kurie dunganai (ne visai aiškios etninės priklausomybės tautelė Vidurinėje Azijoje) etnografiniai padaliniai, pvz.: Panšar „ketvirtadienis“, Džuma „penktadienis“, Šanbe „šeštadienis“. (Plačiau žr.: Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės, Vilnius, 1982, p. 12.)

Gyventojų registro duomenimis, „skaitvardinių“ lotyniškos kilmės vardų yra ir Lietuvoje: populiariausias Oktavijus – 17 asm., gim. 1968–2012 m., Primas – 6 asm., gim. 1938–1955 m., Kvintas – 3 asm., gim. 2002–2008 m., Tercijus vienintelis, gim. XX a. vid. Netiesiogiai su skaičiumi devyni susijęs ir moters vardas Nona (plg. lot. nonus „devintas“), siejamas su romėnų deivės Nonos, devinto nėštumo mėnesio globėjos, vardu. Juo pavadinta 100 mot., gim. 1920–2011 m. (Parengė A. Pangonytė, 2012)Kitas faktas

Klausiame

Ačiū, kad balsavote.

Mums labai svarbi jūsų nuomonė.

Teisės aktai / Patarimai

2011-12-14 Aistė Pangonytė (VLKK)

Aktualūs teisės aktai

2010-12-10 Aistė Pangonytė (VLKK)

Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba

Apie projektą

Projektas skirtas Lietuvos Respublikos piliečių vardams įvertinti normos aspektu, vardai sukirčiuojami, iš nerekomenduojamų vardų kreipiama į teiktinus, trumpai nusakoma jų kilmė. Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) iniciatyva vardus nagrinėja Vilniaus universiteto tyrėjai, probleminius klausimus svarsto Kalbos komisijos Vardyno pakomisė. Jus kviečiame pasakoti, kaip gavote vardą, kaip išrinkote savo vaikams, taip pat visas kitas su vardais susijusias istorijas.

Naujienų prenumerata