Kodėl mane pavadino Lina
2013-04-02, lankytojas xMan vardą suteikė tėtis. Kai jis važiavo į metrikacijos skyrių mane užregistruoti, mama, negalėjusi vykti kartu, pasakė, kad užregistruotų kaip Linutę arba Eglutę, nes šie vardai jai, matyt, atrodė panašūs ir abu patiko. Kadangi tėčio vardas Linas, jis mane užregistravo kaip Liną.
Šeimos nariai mane kažkodėl dažniausiai vadina Linute. Taip ir šaukia nors tai ilgesnis, priesaginis vardo variantas, bet kai greitai jį taria, savitai trumpina – neretai aiškiai girdėti tik pora skiemenų.
Vytautas ir Kęstutis
2013-03-29, NBŽinau, vienoj šeimoj tėvas Kęstutis, sūnus Vytautas – kaip LDK istorijoje 🙂
Vaiva ir Gaila
2013-03-29, lankytojas xPrisimenu, buvo sesutės tokiais vardais. Dar plg. Zita ir Gita.
Kartais, man rodos, tėvai paieško vaikų vardų sąskambių, dar kartais parenka vardus iš tos pačios raidės ar su tuo pačiu baigmeniu, ar pagal prasmę panašius (kaip Ąžuolas, Beržas ir Uosis).
Mėnulis, Saulutė, Saulius
2013-03-14, NB„Na, jei esu Mėnulis – tai Mėnulis. Man šis vardas patinka. Neįprastas, išskirtinis.“ <…> susituokęs su tuomet žemaite Alina Mėnulis susilaukė dviejų vaikų. Dukrą pavadino Saulute, sūnų – Sauliumi. „Mėnulio Saulutė gražiai skamba! Dar galėjo Mėnulio žmona būti Venera“, – juokiasi gyvenimo džiaugsmą spinduliuojantis vyras. <…> „Kažkada klausdavo dėl mano vardo – o kaip bus senatvėje? Sulaukiau senatvės, buvau ir esu Mėnulis. Ir ką?“ – kvatojasi vyras, prisipažinęs, kad į mėnulį danguje retai pažiūri. <…> žmonos kartais prašo pavadinti jį mažybiniu vardu – Mėnuliuku. (Diena.lt, 2013-03-03)
