Istorinė sąsaja
2012-01-25, NBAš gyvų Teodorų nepažįstu, bet tas vardas man pirmiausia asocijuojasi su istorijos tyrinėtoju Teodoru Narbutu, žr. čia.
(O Tedas skamba kaip svetimas ir primena visai ką kita – Vakaruose mėgstamą meškutį Tedį.)
Pasakojimai
Stanislovas Tomas
2012-01-25, GerdaTai ne vardas, o vardas ir pavardė. Nors tikriausiai galėtų būti ir daugianaris vardas. Šio vardo ir pavardės turėtojas norėjo susigrąžinti savo vokiečio tėvo pavardę Thomas, bet kadangi reikėjo tėvo sutikimo, o jis seniai dingęs, tai pažymėjo, kad naują pavardę sugalvojo pats. Na, raidę h nutarė išmesti 🙂 Arba ir šitą istoriją išgalvojo 🙂
Violeta
2012-01-25, LMSMamos klasėje – XX amžiaus šeštojo dešimtmečio gimimo kartos – buvo net trys Violetos. Kad atskirtų, visas kvietė skirtingai: Violeta, Vile ir Leta.
Teodoras
2012-01-25, LMSPažinojau du Teodorus. Kol mokėmės mokykloje, vienas buvo vadinamas Tadu, kitas – Tiudu.
Vardo Giedrė kilmė
2012-01-24, Gie.Kiek žinau, Giedrės kalendoriuje gali rasti du vardadienius. Antrojo neatsimenu, o štai pirmąjį, kovo 5 d., visada pati sau paminiu.
Esu Giedrė Zurbaitė, trečioji Giedrė savo giminėje iš keturių, vardas keliauja iš kartos į kartą, kartu su pasakojimu, kad mano a. a. prosenelė Giedrė Gučienė-Žmuidzinavičiūtė (gimė 1913 m. kovo 5 d.) buvo pirmoji Giedrė. Vardą jai davę tėvai, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius ir jo žmona Marija Žmuidzinavičienė-Putvinskaitė, o jos brolis Vladas Putvinskis parašė knygą-legendą „Giedrė“ apie laumes (neva visos buvusios blogos, bet viena buvusi gera – žinoma, Giedrė), kurią iliustravo A. Žmuidzinavičius. Kiek žinau, tą knygą giminaičiai bando perleisti savom lėšom, o įrodymas, kad tokia egzistavo čia.
Giedrė Gučienė-Žmuidzinavičiūtė susilaukė dviejų dukrų ir dviejų sūnų. Vienai dukrai taip pat davė vardą Giedrė (grafikė Giedrė Gučaitė). Abiems broliams gimė po dvi dukras, tačiau jų Giedrėmis nevadino, paliko vardo privilegiją savo seseriai Giedrei, tačiau jai gimė vien sūnūs, tad kaip pirma Giedrės proanūkė gavau šį vardą.
Kadangi Giedrių Lietuvoj tikrai netrūksta, paklausiau giminių, kaip čia taip nutiko, kad vardas taip greitai išpopuliarėjo. Taigi, mano prosenelė nuo mažens buvo skautė, užaugusi tapo skaučių vadove, buvo labai aktyvi Lietuvos skaučių seserijoje, dalyvaudavo įvairiuose renginiuose, regioninio ir nacionalinio lygmens stovyklose. Ji buvo labai gerbiama, mylima ir ne viena ją pažinojusi skautė savo dukrai davė Giedrės vardą. Ir taip vardas pasklido greitai ir po visą Lietuvą.