Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Darius

Vardas atsirado iš legendinio lakūno Stepono Dariaus pavardės.

[Pastaba. Vardynininkai tokiam vardo kilmės aiškinimui nepritaria. Vardas Darius yra senųjų dvikamienių su dėmeniu dar- trumpinys, žr. „Pamatiniai vardai“: Darginas, Darminas, Darvydas, Vaidaras ir kt. Panašiai gali sutrumpėti ir persiškos kilmės vardas Darijus. Tačiau tėvai iš tikro gali vaikui vardą duoti nežiūrėdami kilmės, o drąsaus lakūno garbei. Tik iš tiesų ir pavardė ne tokia buvusi, ofic. Steponas Jucevičius-Darašius, taigi šiuo atveju Darius sutrumpinta iš Darašius, žr. pavardes.lki.lt, o šis asmenvardis turbūt seniai atkeliavęs per slavų kalbas kaip krikštavardis iš graikų kalbos. (A. Pangonytė)]

Gita

Vardo kilmė ir reikšmė: hindi ir sanskrito k. – „daina“, „giesmė“, „balsas“; hebrajų k. – „gera“.

Idealistiška, jautri, emocinga. Viena vertus, maloni, ryžtinga ir drąsi moteris, ekstravertiška, altruistiška ir be galo jautri, kita vertus – drovi, atsargi, apdairi, daugiau intravertiška, intelektuali ir darbšti moteris. Ji vertina vienumą, yra diskretiška, ramaus būdo, gali būti kritiška ir netgi ciniška. Originali ir avangardiška, turi daugybę įkvepiančių idėjų ir didelių troškimų, susijusių su žmonija, kur išnyksta sienos, rasės ir socialiniai barjerai.
Vaikystėje jos ypač trapios, jauslios ir drovios.
Jas ypač domina socialinės ir humanitarinės sritys, mokymas, teisė, teisingumas, medicina ar su sveikata susijusios sritys. Profesijos – susijusios su kelionėmis ir kitomis šalimis, viešbučiais, maitinimo įstaigomis, kulinarija, floristika, šiuolaikinėmis ar avangardinėmis technologijomis ar tiesiog darbas su žmonėmis.

Dievainis

Paulius Galaunė, Lietuvos dailės istorikas ir kritikas, grafikas, lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininkas, grafikas, turėjo sūnų labai įdomiu vardu – Dievainis. Teko Galaunių muziejuje matyti jo portretą, buvo nepaprastai gražus jaunuolis. Gaila, nežinau šio vardo kilmės, bet greičiausiai tėvai bus patys sugalvoję vardą Dievainis.

Roma

Gimiau Sibire, netoli Baikalo ežero. Buvau trečias vaikas šeimoje, pirmieji du mirė nuo plaučių uždegimo (brolis Vytukas mirė vienerių metukų Sibire). Aš maža buvau labai rami, todėl nusprendė tėvai pavadinti Ramute, bet tuomet Buriatijoje niekas nemokėjo taip parašyti mano vardo ir parašė tik Romas. Kai po septynerių metų grįžus į Lietuvą ir sukakus man 16 metų reikėjo gauti pasą, turėjau įrodinėti, kad nesu berniukas, užklausą siuntė ir į Sibirą, tuomet patvirtino, kad esu mergaitė ir dabar tebesu Roma.
Sūnus – Gediminas, nes man vyras pasipiršo ant Gedimino kalno Vilniuje, o dukra Ieva, nes giminėj kažkada buvo labai gera ir graži mergina Ievutė. Tai tiek.

Laimonas

Mama pasakojo, kad būdama paauglė dalyvavo aktoriaus Laimono Noreikos kūrybiniame vakare. Ją labai sužavėjo šis menininkas. Gimus sūnui, rinko vardą iš L raidės, nes norėjo, kad jo prasidėtų ta pačia raide kaip dukros. Iš variantų Linas, Liutauras ir Laimonas mieliausias pasirodė pastarasis – žmogaus, padariusio įspūdį prieš dešimtmetį.