Vardai.vlkk.lt

Straipsniai

Moterų vardų kirčiavimo kraipymai

2016-06-15, dr. Jonas Šukys
Kaip vartoti ir kirčiuoti vyrų ir moterų vardus, nesunku pasitikrinti patikimame, gerai parengtame, paremtame istorizmo ir sistemingumo principais Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyne“. Jo yra išėję net šeši leidimai (1987, 1994, 2003, 2005, 2007, 2009). Tačiau knyga lieka knyga, o gyvenimas knygų kartais neklauso. Dalis moterų vardų, ypač miestuose, kirčiuojami visai ne taip, kaip nurodo minėtasis žodynas. Žinoma, visų pasitaikančių kraipymų viename straipsnyje neįmanoma aptarti, todėl apžvelgsime tik tris ryškesnes tokių kraipymų grupes. Skaityti toliau…

Susiję vardai: Agotà, Aldonà, Alvydà, Áudra, Aušrà, Barborà, Bonà, Dainà, Daũmantė, Deĩmantė, Donatà, Gabijà, Gintarà, Gìntarė, Gìntautė, Gražvìlė, Gražvydà, Ilonà, Jolità, Mortà, Skìrmantė, Ūlà, Ulijonà, Valentinà, Violetà, Výtautė, Žanà, Zità

K. Donelaičio „Metų“ tikriniai vardai kitose kalbose (vertimo strategijų palyginimas)

2016-04-19, Adriano Cerri (Pizos universitetas, Italija)

Kristijono Donelaičio „Metų“ vardynas yra turtingas ir įvairus. Straipsnyje nagrinėjami 10 poemos vertimų (į vokiečių, anglų, latvių, lenkų, ispanų ir italų k.). Įvairių vertėjų požiūris ir metodika gerokai skiriasi. Asmenvardžius vieni vertėjai vertė į savo kalbų atitikmenis, kiti išlaikė originaliuosius; vieni juos adaptavo pagal savo kalbos rašybos taisykles, kiti – ne. Vienu ar kitu būdu visi vertėjai stengėsi atsižvelgti ne tik sąsajas su pamatinio žodžio reikšme, bet ir į emocinius atspalvius. Vis dėlto koks turėtų būti tikrinių vardų konotatyvinis turinys vertimuose? Vienos sprendimo nėra. Vertėjas turi suvokti tikrinio vardo turinį tam tikrame kontekste ir apskritai vardyno funkciją bendroje kūrinio sandaroje. Tai didelė atsakomybė. Nustatęs pagrindinę vardų funkciją, vertėjas pasirenka, kaip ją veiksmingai perteikti savo kalba. Jis suteiks pirmenybę būtent tai funkcijai, nes jos praradimas būtų didelis informacijos nuostolis. Po to kartais pavyks perteikti ir kitus aspektus, kartais ne…

Pvz.: Gryta – Elſe, Grete, Gryta, Grīta, Gośka; Lauras – Luddas, Mylas, Lauras, Laurs, Łauras; Tušė – Myke, Tuſche, Tusche, Tuše, Tuse, Tušė, Tuše

Šaltinis: Vertimo studijos, t. 8, 2015, p. 80–97; žr. čia.

Susiję vardai: Adõmas, Ánsas, Bar̃bė, Dočys, Dóvydas, Elze, Enskys, Grė́tė, Grýta, Ievà, Jekė, Jokū̃bas, Jùrgis, Kainas, Katrynà, Katrỹnė, Koinas, Láuras, Liùdas, Mìkas, Mikelis, Mykė, Mylas, Obrys, Pimė, Tušė

Nauji dvikamieniai asmenvardžiai 1991–2010 m. Lietuvos vardyne

2016-03-21, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Asmenvardžių tyrimai rodo, kad nuo 1991 m. intensyviai atnaujinamas Lietuvos vardynas (Maciejauskienė 1998; Sinkevičiūtė 2011; Sinkevičiūtė, Griniūtė 2014). Kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje vyksta pokyčių: kuriami nauji vardai, iš kitų kalbų perimami svetimos kilmės asmenvardžiai ir jų variantai, dažniau negu anksčiau perdirbami įprasti vardai (Sinkevičiūtė, Griniūtė 2014).

Nauji vardai tyrėjų vertinami skirtingai. Vitalija Maciejauskienė iš skirtingos kilmės dėmenų sudarytus dvikamienius vardus vertina neigiamai dėl hibridinės darybos, bet ji komentuoja dėmenų, kuriais tapo svetimos kilmės vardų trumpiniai ar jų dalys, kilmę (1998: 39–40). Taip patvirtinama, kad paskutinį XX a. dešimtmetį Lietuvoje esama naujų dvikamienių vardų, o jų inventorius nėra baigtinis.

Šiame straipsnyje siekiama nustatyti pirmais dviem nepriklausomos Lietuvos gyvavimo dešimtmečiais pradėtus vartoti naujus dvikamienius vardus, aptarti jų dėmenis ir nusakyti raidos dėsningumus… Skaityti toliau…

Susiję vardai: Adimantė, Agmilė, Akmilė, Almandė, Armingas, Auksvaidė, Ausmantė, Aũšvydė, Brigimantas, Džiaugsmina, Egvilija, Eikvìlė, Eilandas, Eisvita, Elìmantas, El̃mantė, Er̃mindas, Gautvidas, Geitvìlė, Giedvilė, Jausmilė, Jausmina, Josvita, Jovaigė, Jurmantė, Jusmina, Justautė, Kęstgáilė, Krismantas, Kristautas, Kristmantas, Leodangas, Litvidas, Lokimantas, Matautas, Mìndvydė, Mingridas, Minrentas, Raivildas, Rasvildas, Rikvida, Rismantė, Ritmantas, Rutautė, Rutvydas, Saivydas, Sangridas, Simanta, Siminta, Teismantas, Titvydas, Tomantė, Tumantas, Ugmilė, Vaitvildas, Visaldas, Vytardas, Žaisminta

Ispaniški vardai Lietuvos vardyne 1991–2010 m.

2015-06-01, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Kaip straipsnio objektas pasirinkti 1991–2010 m. gimusiems Lietuvos Respublikos (toliau – LR) piliečiams duoti adaptuoti ir sugramatinti vardai, perimti iš ispanų kalbos. Tirti pasirinkti tik tie iš ispanų kalbos atėję vardai, kurie su lietuvių kalbos galūnėmis užrašyti pagal jų tarimą. Kai kurie vardai, pvz., Elvyrà, turi jau nuo seno nusistovėjusias formas lietuvių kalboje.

Skaityti toliau…

Susiję vardai: Alechándras, Alòndra, Andresitas, Elvyrà, Esmerálda, Milagrà

Jono vardas paveldimuose Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 m. sąrašo asmenvardžiuose

2015-04-23, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Straipsnyje pristatomos vietinių ir atvykėlių Vilniaus gyventojų pavardės, remiantis Agniaus Urbanavičiaus (2009) sudarytu Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 m. sąrašu. Siekiama nustatyti, kaip imigrantų pavardės keitė vietinių Vilniaus miesto antroponiminį paveikslą.

Tirti pasirinktos iš Jono vardo atsiradusios pavardės dėl jų įvairovės. Jonas ir jo vardo formos pasiekė Lietuvą iš rytų slavų, lenkų, vokiečių ir davė pradžią daugeliui pavardžių (Zinkevičius 2008, 264), o kitos pavardės atsirado iš vardo formų, susidariusių jas išplėtus priesagomis Lietuvoje.

Pasikartojančios vietinių gyventojų pavardės parodė, kad dalis iš Jono vardo kilusių kamienų formavosi Lietuvoje, o vėliausiai nusistovėjo jų pamatinės kamienų formos, kai nustojo varijuoti pavardžių priesagos. Regioniniu paveldu laikytini nuo XVII a. žinomi vilniečių asmenvardžiai su kamienais ivan-, jan-ušk-, jank-el-, janč-, jank-, jos- ir vašk-, praplėsti priesagomis. Tik Vilniaus regionui būdingi asmenvardžiai, kurie turi kamienus jank-el-, jan-uc-, vans-ik-, o iš jų deminutyvinių priesagų spręsta, kad jie susidarė vietos gyventojų kalboje. Daugiausia vietos gyventojų turi pavardes su priesagomis –evič ir –ovič.

Atvykėliai platino pavardes su kamienais ivan-, jan-, jank-, jas-, jašk- ir vašk-, kurios turėjo kitas priesagas nei vietos gyventojų pavardės. Kamienų han-us-, han-ušk-, jan-ik-, jan-uš-, janč-uk- (janc-uk-), janč-ik- (jenč-ik-), jas-iuk- priesaginiai variantai taip pat išplito iš atvykėlių. Su jais išplito ir kitoms LDK vietovėms būdingų kamienų an-ich-, ans-ik-, ivank-, vanc- pavardės, taip pat pavardės iš kitų šalių, kur vartojamos rusų, vokiečių kalbos. Jos parodė, kad naujų pavardžių Vilniuje taip pat atsirado iš imigrantų, kurie buvo ir kitataučiai.

Daiva Sinkevičiūtė, Veslava Račickaja

Visą straipsnį žr.: Baltistica, t. 49, nr. 2 (2014), p. 331–344; Baltistica.lt.

Susiję vardai: Hánsas, Ivãnas, Jãnas, Janka, Jankelis, Jõnas, Juõzas, Vosylius

< Atgal 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Toliau >
Rodoma nuo 11 iki 16 iš 41
Iš viso duomenų bazėje 3692793 asmenų vardai.

Populiariausi 1940–1990 metais gimusiųjų vardai: Jonas, Antanas, Vytautas ir Irena, Lina, Danutė.

Informacija ruošiama.
Iš viso šventųjų vardų sąvade 633.
Ar žinote, kad… vardas Lėja išpopuliarėjo Lietuvoje tik XXI a. pr.?

Lėja pateko į populiariausių naujagimių vardų dešimtuką 2013–2016 m. Per visą XX a. buvo registruota tik 12 moterų šiuo vardu (vyriausia gim. 1914 m.), o paskutiniais metais registruojama net 300 per metus (iš viso apie 1,5 tūkst.). Anksčiau vardai Lėja (Senajame Testamente – Jokūbo žmonos vardas), kaip ir Sara (Abraomo žmonos vardas), buvo priskiriami labiau žydų vardynui. Sara iki šiol palyginti retas vardas Lietuvoje, juo pavadinta tik 85 mot. (1910–2013 m.), panašus vardo Abigailė (Nabalo iš Karmelio našlės, vėliau Dovydo žmonos vardas) dažnumas – 74 mot., dar plg. Rebeka (Izaoko žmona, Ezavo ir Jokūbo motina) – 120 mot. (fiksuojamas tik nuo XX a. 9 deš., taigi kaip naujasis svetimvardis). Kur kas populiaresnis vardas Estera (ST Persijos karaliaus žmona žydė, išgelbėjusi tautą nuo išnaikinimo): turimais LR gyventojų registro duomenimis, jį turi iš viso 260 moterų. (Parengė A. Pangonytė, 2017)Kitas faktas

Klausiame

Ačiū, kad balsavote.

Mums labai svarbi jūsų nuomonė.

Teisės aktai / Patarimai

  • Aktualūs teisės aktai

    Asmenvardžių klausimais svarbiausi teisės aktai – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės. Vardų ir pavardžių rašymo asmens ir kituose dokumentuose įstatymo vis dar laukiama.
  • Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba

    Pristatome pagrindines knygas, kuriomis galima remtis: