Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas

Populiariausi 1991–2010 m. berniukų vardai ir jų davimo tendencijos

2014-07-31, prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė (VU)

Apie pastaraisiais metais dažniausiai duotus vaikų vardus rašyta: pristatyti populiariausi 2006–2011 m. vardai ir išryškinti jų davimo polinkiai [1]. Šio laikotarpio populiariausių vardų dvidešimtukuose paprastai išlieka tie patys vardai, bet kasmet vaikai jais vadinami rečiau, nes vardai pradeda atsibosti. Vis daugiau vaikų, ypač berniukų, 2006–2011 m. linkstama vadinti dviskiemeniais vardais. Berniukams dažniausiai renkami krikščioniškos kilmės vardai, trumpiniai, o mergaitėms – baltiški apeliatyvinės kilmės vardai (žr. Populiariausi 1991–2010 m. mergaičių vardai ir jų davimo tendencijos).

Remiantis šiomis 2006–2011 m. vardų davimo tendencijomis straipsnių diptiche toliau plėtojama vardų populiarumo tema: aptariama dvidešimt dažniausių pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių vaikų vardų, jų didžiausio populiarumo laikas ir kilmė. Norint parodyti, kokių pokyčių įvyko vardyne, aptariamojo laikotarpio vardai gretinami su 2006–2010 m. dažniausių vardų dvidešimtukais.

Pirmiausia apžvelgiama 20 dažniausių vardų, duotų berniukams 1991–2010 metais. Šie vardai skaičiuoti pagal vienanarius vardus, pavyzdžiui, Jõnas, Rãpolas, nes kelianariai vardai, kaip antai Jõnas Rãpolas, laikomi atskirais įvardijimais. Tyrimui vardai 2006 m. gauti iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir vėliau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tarpininkavimu kelis kartus pildyti vėlesnių metų vardais. Straipsnyje minima vardų statistika matoma VLKK interneto svetainės pasvetainėje http://vardai.vlkk.lt.

Dešimt populiariausių 1991–2010 m. berniukų vardų

Trys populiariausi 1991–2010 m. berniukų vardai yra Lùkas, Mañtas ir Tòmas, duoti dažniau nei kiti vardai (žr. lentelę). Toliau eina Deĩvidas, Kãrolis, Paũlius, Rõkas, Mãtas, Dóvydas ir Martỹnas, kurių kiekvienu per 1991–2010 m. pavadinta daugiau nei po 5700 vaikų.

20 populiariausių 1991–2010 m. berniukų vardų

Vieta Vardas          Vardų skaičius

1. Lùkas                12661

2. Mañtas              10103

3. Tòmas               8902

4. Deĩvidas            7066

5. Kãrolis              6713

6. Paũlius              6578

7. Rõkas                6097

8. Mãtas                6072

9. Dóvydas            6028

10. Martỹnas          5739

11. Mìndaugas       4747

12. Èdvinas            4683

13. Dominỹkas       4284

14. Añdrius           4215

15. Jùstas               4146

16. Mãrius            4009

17. Laurỹnas          3810

18. Jõnas               3664

19. Ar̃nas              3588

20. Nõjus              3569

Kad Lùkas – dažniausias laikotarpio vardas, lėmė jo nuolatinis populiarumas: 1995–2000 m. juo kasmet pavadindavo po daugiau nei 700 berniukų (daugiausia 1998 m. – 1022 vaikus). Per visą laikotarpį jį kasmet berniukams suteikdavo ne mažiau nei po 400 kartų, nors iki 1991 m. tai buvo apyretis vardas. Vardas dažnas ir aptariamojo laikotarpio pabaigoje: 2007–2011 m. Lùkas yra antras pagal populiarumą berniukų vardas, nors per 2001–2010 m. kasmet juo pavadintų vaikų skaičius mažėjo. Taigi Lùkas – madingiausias 1991–2010 m. gimusių berniukų vardas, kurio dažnumą lėmė pastovus populiarumas visą aptariamąjį laikotarpį.

Mañto ir Tòmo vardų daugiausia duota 1991–2000 m. (tada Mantù kasmet pavadindavo ne mažiau nei po 600, Tomù – ne mažiau nei po 500 berniukų), tęsiant devintojo dešimtmečio vardų madą. 2001–2010 m. šių vardų populiarumas krito: Tòmo – stipriau, Mañto – silpniau, tai matyti ir iš 2006–2010 m. dažniausių vardų dvidešimtukų – Mañtas juose yra visą laiką, o Tòmas po 2007 m. pasitraukia. Taigi Mañto ir Tòmo vardų XXI a. pirmąjį dešimtmetį mažėjo, tačiau Mañtas buvo madingas – nors ir retėdamas, šis vardas pateko į pastarųjų metų dažniausių vardų dvidešimtuką.

Iš kitų dešimtuko vardų paskutinį aptariamąjį penkmetį madingiausias yra Mãtas. Jis nuo 1994 m. kasmet vis dažnėjo, 2007 m. tapo populiariausiu Lietuvos berniukų vardu (daugiausia Matù pavadinta 2009 m. – 613 vaikų) ir populiariausio vardo statuso neprarado iki pat 2011-ųjų. Mãto mados laikas – paskutinis aptariamojo laikotarpio penkmetis: nuo 2005 m. šis vardas kasmet duotas daugiau nei 400 vaikų. Lyginant Mãto ir dažniausio aptariamojo laikotarpio Lùko vardo populiarumą matyti skirtumas: nors paskutinį penkmetį abiem vardais pavadintų berniukų skaičius yra panašus, bet pagal ankstesnių metų duomenis tai yra Mãto pakilimo, o Lùko – retėjimo laikas.

Stabiliausiu šio dešimtuko vardu galima laikyti Dóvydo vardą. Staigiai pakilęs po 1991 m., jis visą laiką kasmet buvo duotas po 250–350 berniukų, o jo populiarumo laikas ir yra būtent šie du dešimtmečiai. Toks stabilumas ir leido Dóvydui išlikti dažniausių 2006–2011 m. berniukų vardų dešimtuke.

1991–2010 m. dažnai duoti Rõko ir Martỹno vardai. 2001–2010 m. jie retesni. Rõko vardo populiarumo laikas – aptariamojo laikotarpio vidurys. Šio vardo populiarumas stabiliai kilo iki 2000 m., o vėliau mažėjo. Devintąjį dešimtmetį buvęs dažnas Martỹno vardas aptariamuoju laikotarpiu viršūnę pasiekė 1996 m., vėliau jo populiarumas silpo ir nuo 2002 m. stabilizavosi.

Deĩvido, Kãrolio, Paũliaus vardai antrą aptariamąjį dešimtmetį taip pat retesni. Po 2000 m. jie pamažu tampa ne tokie madingi, o 2006–2010 m. traukiasi iš populiariausių vardų dvidešimtukų: Paũlius – nuo 2006 m., Deĩvidas – nuo 2008 m., Kãrolis – nuo 2009 m. Įdomu, kad populiariausi visi šie vardai per visą jų davimo istoriją buvo 1993 m.; tada Paũliumi buvo pavadinti 639, Kãroliu 613, Deĩvidu – 575 berniukai. Deĩvido, Kãrolio ir Paũliaus populiarumo laikas buvo pirmieji penkeri nepriklausomybės metai. Vėliau vardų populiarumas silpo, tačiau nuo 2003 m. Kãrolio ir Paũliaus, o nuo 2006 m. – Deĩvido – nebe taip labai.

Taigi iš dažniausių dešimties 1991–2010 m. berniukų vardų davimo polinkių matyti, kad veržliausias per visą laikotarpį buvo Mãto vardas, o nuo pat aptariamojo laikotarpio pradžios mažėjo Mañto, Tòmo vardų. Kai kurių kitų vardų davimo istorijos panašios: Deĩvido, Kãrolio ir Paũliaus vardai pirmą penkmetį, Lùko, Rõko ir Martỹno – antrą 1991–2010 m. penkmetį buvo pasiekę populiarumo viršūnę, o vėliau banguodami retėjo. Stabiliausias dešimtuko vardas yra Dóvydas, panašiai dažnas visą laiką. Apskritai daugelis vardų yra dažnesni pirmą aptariamojo laikotarpio dešimtmetį, tik Mãto ir Dóvydo vardai populiaresni 2001–2010 m.

Antrasis populiariausių 1991–2010 m. vardų dešimtukas

Kitų berniukų vardų, kurie pagal populiarumą užima 11–20 vietas, skaičius 1991–2010 m. svyruoja nuo 4700 iki 3500 vardų. Šis skaičius skiriasi nuo pirmo dešimtuko antro penketo vardų skaičiaus: šių vardų yra pastebimai mažiau. Taip pat matyti, kad į dvidešimtuko apačią skirtumai tarp vardų skaičių mažėja ir tampa ne tokie ryškūs, taigi kiti dvidešimtuko vardai yra panašaus populiarumo.

Staigiausiai ir stabiliausiai kilusiu antro dešimtuko vardu laikytinas Nõjus: šis vardas labai išplito 2000–2010 m., nors 1991–1995 m. dar buvo labai retas – per tą laiką šį vardą buvo gavę tik 18 vaikų. Kitų dviejų antro dešimtuko vardų – Dominỹko ir Ar̃no – skaičius taip pat didesnis antrą aptariamąjį dešimtmetį. Dominỹko vardas plito panašiai kaip ir Nõjaus, tik jis augo kasmet stipriai svyruodamas nuo 1991 m. ir populiariausias buvo 2003–2010 m. laikotarpiu. Ar̃no vardas taip pat banguodamas kilo iki 2004 m. (populiarumo laikas – 2000–2005 m.), o vėliau pradėjo leistis. Taigi šie vardai yra tarp dažniausių 1991–2010 m. vardų.

Priešingos tendencijos matyti iš Mìndaugo, Añdriaus ir Mãriaus vardų: daugiausia jais vadinta 1992–1993 m., vėliau šių vardų skaičius smarkiai mažėjo iki 2001 m., o per antrą aptariamąjį dešimtmetį jais beveik kasmet būdavo pavadinama mažiau nei po 100 berniukų. Šie vardai buvo labai populiarūs devintajame dešimtmetyje, tad besitęsiantis populiarumas aptariamojo laikotarpio pradžioje ir turėjo įtakos jiems patekti į 1991–2010 m. dažniausių vardų dvidešimtuką.

Èdvino, Laurỹno vardai dažnesni 1991–2000 m. nei vėlesnį dešimtmetį. Èdvino vardo daugiausia duota 1992 m., ir 1987–2002 m. yra šio vardo populiarumo laikas, nors po 1992 m. taip pavadintų berniukų skaičius mažėjo. Laurỹno populiarumo laikas – 1992–1999 m., vėliau šį vardą gaunančių berniukų vis mažėjo.

Kitų dviejų vardų – Jùsto ir Jõno – taip pat kiek daugiau duota 1991–2000 m., tačiau ir kitą dešimtmetį jie buvo populiarūs. Jùstas – madingas viso aptariamojo laikotarpio vardas – išpopuliarėjo po 1986 m., tačiau didelių populiarumo aukštumų nepasiekė (populiariausias buvo 1990 m., kai juo pavadinta 270 vaikų). Jõno, dažno devintojo dešimtmečio vardo, populiarumas tęsėsi ir dešimtąjį dešimtmetį, bet nuo 1993 m. (tai vardo populiarumo viršūnė, juo pavadinta 270 vaikų) mažėjo iki 2001 m., o vėliau pradėjo kilti ir 2010 m. beveik pasiekė 1993 m. lygį. Toks dažnumas ir leido vardams įsitvirtinti 2006–2010 m. dvidešimtukuose.

Taigi iš antro 1991–2010 m. dešimtuko vardų matyti, kad jame taip pat daugiau vardų, kurie buvo populiaresni 1991–2000 m. Antrą aptariamojo laikotarpio dešimtmetį dažni vardai Nõjus, Dominỹkas, Ar̃nas, taip pat stabiliai populiarus Jùstas ir nuo 2007 m. plitęs Jõnas yra ir pastarųjų metų dažniausių vardų dvidešimtukuose. Kiti vardai pateko tarp populiariausių dviejų dešimtmečių vardų, nes buvo dažni pirmą aptariamojo laikotarpio dešimtmetį (Èdvinas, Laurỹnas) ar pirmą jo penkmetį (Mì ndaugas, Añdrius ir Mãrius).

Apskritai visame berniukų vardų dvidešimtuke daugiau yra tokių, kurie dažni paskutinį XX a. dešimtmetį. Populiarūs pirmojo XXI a. dešimtmečio vardai dvidešimtuke retesni, nes ir patys dažniausi šio dešimtmečio vardai nebuvo duoti tiek daug kartų kaip anksčiau. Tai rodo, kad ne tik paskutinį aptariamojo laikotarpio penkmetį, bet ir visą pirmąjį XXI a. dešimtmetį dažniausi vardai buvo retesni nei ankstesnį dešimtmetį.

Populiariausi 1991–2010 m. berniukų vardai – krikščioniškos kilmės

Visi berniukų dvidešimtuko vardai pagal kilmę yra baltiški, krikščioniški ir vėlyvesni svetimõs kilmės vardai, tarp kurių, kaip ir 2006–2010 m. dvidešimtukuose, vyrauja krikščioniškos kilmės vardai. Dažniausiai šie vardai yra lotyniškos (Lùkas, Paũlius, Martỹnas, Dominỹkas, Jùstas, Laurỹnas), hebrajiškos (Tòmas, Dóvydas, Jõnas, Nõjus) kilmės, taip pat yra ir lietuvių trumpinių iš krikščioniškos kilmės vardų (Mãtas, Añdrius) ar sulotynintų germaniškos kilmės vardų (Kãrolis, Rõkas). Aptariamuoju laiku krikščioniškos kilmės berniukų vardai jau įsitvirtinę dažniausių berniukų vardų dvidešimtuke ir laikytini būdingiausiais šio laikotarpio vardais.

Kitą dvidešimtuko dalį sudaro svetimos kilmės vardai – Èdvinas, Ar̃nas, taip pat iš anglų kalbos paplitęs Deĩvidas (hebrajiško vardo Dóvydas variantas). Svetimos kilmės vardų yra ir 2006–2010 m. vardų dvidešimtukuose, iš to matyti, kad šios kilmės vardai įsitvirtino mūsų vardyne. Įdomu, kad XX a. paskutinį dešimtmetį Deĩ vido vardas taip išplito, kad tapo ketvirtu pagal populiarumą 1991–2010 m. berniukų vardu. Taigi lietuvių vardynas intensyviai atnaujinamas ir skolinantis svetimos kilmės vardų, o Deĩvidas, tapęs populiariojo lietuvių vardyno dalimi, – būdingiausias reprezentantas.

Dar dvidešimtuke yra trys baltiškos kilmės vardai – Mìndaugas, Mañtas ir Mãrius, bet jų retėja. Dažniausi baltiškos kilmės berniukų vardai buvo labiau mėgti paskutinį XX a. dešimtmetį nei XXI a. pradžioje. Tą parodo ir 2010 m. berniukų vardų dvidešimtukas – jame belikęs tik vienas baltiškas vardas Mañtas.

Iš 2006–2010 m. dažniausių vardų dvidešimtukų matyti, kad berniukus vis dažniau linkstama vadinti dviskiemeniais vardais. Tokia pati tendencija matyti ir iš visų dažniausių 1991–2010 m. berniukų vardų. Visi aptariamojo laikotarpio populiariausi berniukų vardai yra nepriesaginiai.

Taigi populiariausių 1991–2010 m. berniukų vardų dvidešimtuke vyrauja krikščioniškos kilmės vardai, dažnesni yra dviskiemeniai vardai. Kitokios kilmės vardai retesni, o dvidešimtuke įsitvirtinęs Deĩvido vardas rodo, kad per dvidešimt nepriklausomybės metų vardynas buvo atnaujintas svetimvardžiais.

Gimtoji kalba, 2014, nr. 6, p. 3–8.

---

[1]

• Sinkevičiūtė D. Žvilgsnis į populiariausius pastarųjų penkerių metų vardus, Gimtoji kalba, 2011, nr. 10, p. 3–9.
• Sinkevičiūtė D. 2011 m. populiariausių vardų davimo tendencijos, Gimtoji kalba, 2012, nr. 7, p. 3–8.